Kai pasaulio dėmesys sutelktas į Gazos Ruožą, kur jau daugiau nei metus vyksta intensyvūs kariniai veiksmai, Vakarų Krante situacija tyliai, bet neišvengiamai blogėja. Šis regionas, kuris ilgą laiką buvo laikomas santykinai stabilesniu už Gazą, dabar virsta antruoju palestiniečių pasipriešinimo frontu. Izraelio saugumo pajėgos čia vykdo vis dažnesnius reidus, o palestiniečių bendruomenės susiduria su augančia prievarta, apribojimais ir ekonomine krize.
Vakarų Krantas, užimantis apie 5,860 kvadratinių kilometrų plotą tarp Izraelio ir Jordano, yra namais daugiau nei 3 milijonams palestiniečių. Nors šis regionas oficialiai priklauso Palestinos autonomijai, realybė žemėje yra daug sudėtingesnė. Čia veikia sudėtinga kontrolės sistema, kurioje Izraelis išlaiko saugumo kontrolę didžiojoje teritorijos dalyje, o apie 450,000 izraeliečių gyvena daugiau nei 130 nusidėvėjusiose gyvenvietėse, kurias tarptautinė bendruomenė laiko neteisėtomis.
Kasdienybė po spalio 7-osios
Nuo 2023 metų spalio 7 dienos, kai Hamas surengė atakas prieš Izraelį iš Gazos, Vakarų Krante situacija dramatiškai pasikeitė. Izraelio kariuomenė ir saugumo tarnybos žymiai sustiprino savo veiklą regione. Kasdien vykstantys reidai į palestiniečių miestus ir pabėgėlių stovyklas tapo nauja norma. Jeninas, Nablus, Tulkaremas – šie miestai reguliariai patiria naktines operacijas, kurios dažnai baigiasi susišaudymais ir aukų skaičiaus augimu.
Palestiniečių gyventojai pasakoja, kad jų kasdienybė tapo nenuspėjama. Kontrolės punktai, kurie anksčiau veikė santykinai nuosekliai, dabar gali būti uždaryti bet kuriuo metu be įspėjimo. Žmonės, kurie anksčiau galėjo važiuoti į darbą Izraelyje ar net kitose Vakarų Kranto dalyse, dabar dažnai negali išvykti iš savo miestų. Ūkininkai neretai negali pasiekti savo laukų, ypač tų, kurie yra netoli izraeliečių gyvenviečių ar atskyrimo sienos.
Smurto spiralė ir aukų skaičius
Statistika yra niūri. Nuo praėjusių metų spalio iki šiol Vakarų Krante žuvo daugiau nei 500 palestiniečių – tai didžiausias skaičius per pastaruosius du dešimtmečius. Tarp žuvusiųjų yra ne tik ginkluoto pasipriešinimo dalyvių, bet ir civilių gyventojų, įskaitant vaikus ir moteris. Izraelio pusėje taip pat yra aukų – dešimtys izraeliečių, daugiausia gyvenviečių gyventojų ir karių, žuvo per šaudymo incidentus ir išpuolius.
Ypač neramiomis tapo šiaurės Vakarų Kranto zonos. Jenino pabėgėlių stovykla, kuri ir anksčiau buvo laikoma pasipriešinimo židiniu, dabar patiria beveik kasdienius Izraelio pajėgų reidus. Pastatai apgadinti, infrastruktūra sugriuvusi, o gyventojai gyvena nuolatinėje baimėje. Izraelio kariuomenė teigia, kad šios operacijos būtinos siekiant sustabdyti teroristinius išpuolius ir suimti įtariamuosius, tačiau palestiniečiai tai vadina kolektyvinėmis bausmėmis.
Gyvenviečių plėtra ir žemės konfiskavimas
Kol vyksta karinės operacijos, tyliai tęsiasi ir kitas procesas – izraeliečių gyvenviečių plėtra. Per pastaruosius metus Izraelio vyriausybė patvirtino tūkstančius naujų būstų gyvenviečiose, o kai kurios anksčiau neteisėtomis laikytos išsikėlėlių gyvenvietės gavo oficialų pripažinimą. Tai vyksta nepaisant tarptautinės bendruomenės protestų ir net artimų Izraelio sąjungininkų kritikos.
Palestiniečių bendruomenės stebi, kaip jų žemė palaipsniui mažėja. Keliai, kurie anksčiau jungė kaimus, dabar yra uždaryti dėl saugumo priežasčių. Naujos gyvenviečių prieigos keliai kerta palestiniečių žemę, o kai kuriose vietovėse gyventojai negali statyti naujų namų ar net remontuoti senųjų be Izraelio leidimų, kuriuos gauti beveik neįmanoma. Ši politika kuria realybę, kurioje palestiniečių teritorija vis labiau fragmentuojama ir tampa neįmanoma valdyti kaip vientisą vienetą.
Palestinos autonomijos silpnėjimas
Palestinos autonomija, kuri teoriškai turėtų valdyti Vakarų Kranto A zoną (apie 18 procentų teritorijos), patiria rimtą legitimumo krizę. Prezidentas Mahmoudas Abbasas, kuris valdžioje jau beveik du dešimtmečius be naujų rinkimų, vis labiau atrodys atsietas nuo savo žmonių realybės. Autonomijos saugumo pajėgos, kurios bendradarbiauja su Izraeliu saugumo klausimais, daugelio palestiniečių yra laikomos kolaborantais.
Kai kuriose Vakarų Kranto vietose autonomijos kontrolė faktiškai išnyko. Jenine ir Nabluse ginkluotos grupuotės veikia atvirai, o autonomijos policija arba nedrįsta įsikišti, arba tiesiog neturi resursų. Tai kuria valdžios vakuumą, kurį užpildo įvairios frakcijos – nuo Hamas rėmėjų iki naujų, nepriklausomų ginkluotų grupių, kurios neturi aiškios ideologinės priklausomybės.
Ekonominė katastrofa ir humanitarinė krizė
Saugumo situacija tiesiogiai veikia ekonomiką. Dešimtys tūkstančių palestiniečių, kurie anksčiau dirbo Izraelyje, neteko savo darbo vietų ir pajamų šaltinio. Izraelis sustabdė beveik visų darbo leidimų išdavimą po spalio 7-osios įvykių. Tai reiškia, kad šeimos, kurios priklausė nuo šių pajamų, dabar neturi jokių įplaukų.
Vietinė ekonomika taip pat kenčia. Judėjimo apribojimai apsunkina prekių transportavimą, verslo plėtrą ir net pagrindinių paslaugų teikimą. Turizmas, kuris kai kuriose vietose, pavyzdžiui, Betliejuje, buvo svarbus pajamų šaltinis, praktiškai sustojo. Viešbučiai tušti, suvenyrų parduotuvės uždarytos, gidai neturi darbo. Nedarbo lygis kai kuriose bendruomenėse viršija 40 procentų.
Humanitarinė situacija taip pat blogėja. Nors Vakarų Krantas nėra izoliuotas kaip Gazos Ruožas, gyventojai vis dažniau susiduria su maisto, vandens ir medicinos prieinamumo problemomis. Kontrolės punktų uždarymai gali reikšti, kad pacientai negali pasiekti ligoninių, o medicinos įranga negali būti pristatyta. Kai kuriose kaimo bendruomenėse gyventojai priversti gyventi be elektros ar vandens, nes infrastruktūra sugadinta ir negali būti suremontuota.
Tarptautinės bendruomenės reakcija
Tarptautinė bendruomenė stebi situaciją Vakarų Krante su augančiu susirūpinimu, tačiau efektyvių veiksmų trūkumas yra akivaizdus. Jungtinių Tautų pareigūnai reguliariai išreiškia susirūpinimą dėl smurto eskalavimo ir gyvenviečių plėtros, tačiau šie pareiškimai retai turi realių pasekmių. Europos Sąjunga ir kai kurios valstybės narės kritikuoja Izraelio veiksmus, bet tuo pačiu išlaiko glaudžius ekonominius ir politinius ryšius.
Jungtinės Valstijos, tradiciškai artimiausias Izraelio sąjungininkas, taip pat reiškia susirūpinimą dėl situacijos Vakarų Krante. Amerikos administracija įvedė sankcijas kai kuriems kraštutiniams izraeliečių gyventojams, kurie dalyvavo smurte prieš palestiniečius, tačiau šie veiksmai yra simboliniai ir neturi didelės įtakos bendrai situacijai. Tuo pačiu metu JAV toliau teikia Izraeliui masišką karinę pagalbą ir politinę paramą tarptautinėse organizacijose.
Kas laukia ateityje: scenarijai ir perspektyvos
Žvelgiant į ateitį, sunku būti optimistiškam. Dabartinė trajektorija rodo, kad situacija Vakarų Krante greičiausiai ir toliau blogės. Keli galimi scenarijai iškyla kaip tikėtini. Pirma, gali įvykti tolesnė smurto eskalavija, kai ginkluotos palestiniečių grupuotės stiprės ir vykdys daugiau išpuolių, o Izraelis atsakys dar intensyvesnėmis karinėmis operacijomis. Tai gali privesti prie situacijos, panaši į Gazą, kai visa teritorija tampa aktyvaus konflikto zona.
Antra, galimas Palestinos autonomijos žlugimas. Jei dabartinė valdžia praras paskutines legitimumo ir kontrolės liekanas, Vakarų Krantas gali suskaidyti į įvairias zonas, kontroliuojamas skirtingų grupuočių arba tiesiog chaotiškos. Tai sukurtų dar didesnį saugumo vakuumą ir galėtų privesti prie to, kad Izraelis perims tiesioginę kontrolę visoje teritorijoje, faktiškai užbaigdamas bet kokias dviejų valstybių sprendimo viltis.
Trečias scenarijus – status quo tęsimas su palaipsniu blogėjimu. Tai reiškia, kad situacija išliks įtempta, su periodiniais smurto protrūkiais, bet be didelio karo ar dramatinių politinių pokyčių. Palestiniečiai toliau gyventų po okupacija, o tarptautinė bendruomenė toliau reiškia susirūpinimą be realių veiksmų. Šis scenarijus gali atrodyti „stabilesnis”, bet ilgalaikėje perspektyvoje jis kaupia įtampą, kuri galiausiai vis tiek sprogsta.
Realistiškai vertinant, taikos proceso atnaujinimas artimiausiu metu atrodo mažai tikėtinas. Nei Izraelio, nei Palestinos vadovybė šiuo metu nėra pasiruošusi rimtoms deryboms. Izraelio vyriausybė, kurioje dominuoja dešinieji ir religiniai nacionalistai, atmeta bet kokią galimybę palestiniečių valstybei. Palestiniečių pusėje, valdžia yra susiskaldžiusi tarp Vakarų Krante esančios Fatah ir Gazoje valdančio Hamas, o abi organizacijos neturi aiškios vizijos ar strategijos.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad dabartinė situacija nėra tvari. Milijonai žmonių negali neribotai gyventi be pagrindinių teisių, laisvės ir vilties dėl ateities. Istorija rodo, kad tokios situacijos anksčiau ar vėliau sprogsta. Klausimas nėra ar, bet kada ir kokia forma tai įvyks. Tarptautinė bendruomenė, jei ji tikrai rūpinasi regiono stabilumu ir žmonių gyvybėmis, turėtų imtis daug aktyvesnių veiksmų nei tik retorikos. Tai galėtų apimti realias ekonomines sankcijas, tarptautinių teismų procesus ir tikrą spaudimą abiem pusėms siekti politinio sprendimo. Kol to nebus, Vakarų Krantas liks antrasis frontas, kuris gali bet kada tapti pagrindiniu konflikto židiniu.