Lietuvos vadovai reiškia užuojautą dėl žinomo žurnalisto, rašytojo ir visuomenės veikėjo Algimanto Čekuolio mirties
Lietuvos vadovai reiškia užuojautą dėl žinomo žurnalisto, rašytojo ir visuomenės veikėjo Algimanto Čekuolio mirties. Prezidentas, Seimo pirmininkė ir premjerė išreiškė gilią užuojautą velionio šeimai, artimiesiems ir visiems, kurie jį pažinojo.
Prezidentas pabrėžė, kad Algimantas Čekuolis buvo išskirtinė asmenybė, kurios darbai ir idėjos paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje ir visuomenėje. Jis buvo ne tik talentingas žurnalistas, bet ir žmogus, kuris savo gyvenimu ir veikla įkvėpė daugelį.
Seimo pirmininkė pažymėjo, kad Čekuolis buvo žmogus, kuris visada siekė tiesos ir objektyvumo, o jo kūryba ir veikla prisidėjo prie Lietuvos žiniasklaidos ir kultūros plėtros. Ji pabrėžė, kad jo indėlis į Lietuvos visuomeninį gyvenimą yra neįkainojamas.
Premjerė taip pat išreiškė užuojautą, sakydama, kad Algimantas Čekuolis buvo žmogus, kuris visada siekė suprasti ir paaiškinti pasaulį, o jo darbai ir idėjos padėjo formuoti Lietuvos visuomenės požiūrį į daugelį svarbių klausimų.
Algimantas Čekuolis buvo žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Jo darbai ir idėjos buvo vertinami tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje arenoje. Jo mirtis yra didelė netektis visai Lietuvos visuomenei.
Įspūdinga žurnalistinė karjera
Gimęs 1931 m. vasario 23 d. Kaune, Algimantas Čekuolis per savo ilgą ir turiningą karjerą tapo vienu ryškiausių Lietuvos žurnalistikos balsų. Baigęs Maskvos tarptautinių santykių institutą, jis dirbo Tiesos, Komjaunimo tiesos redakcijose, o vėliau tapo žurnalo Švyturys vyriausiuoju redaktoriumi.
Ypatingą populiarumą Čekuolis pelnė vedęs televizijos laidą „Įdomūs susitikimai”, kuri sovietmečiu tapo langu į pasaulį daugeliui lietuvių. Jo gebėjimas paprastai ir įdomiai pasakoti apie sudėtingus tarptautinius įvykius, keliones ir skirtingas kultūras suformavo ištisų kartų pasaulėžiūrą.
Atgavus nepriklausomybę, Čekuolis įkūrė savaitraštį „Gimtasis kraštas”, skirtą užsienio lietuviams, o vėliau – populiarų žurnalą „Veidas”. Jo knygos, tarp kurių „Šešios progos mirti”, „Veidai ir mintys”, „Aš čia gyvenu”, tapo bestseleriais ir iki šiol yra mėgstamos skaitytojų.
Diplomatinė veikla ir visuomeniniai nuopelnai
Mažiau žinoma, bet itin reikšminga Čekuolio veiklos sritis buvo diplomatija. Sąjūdžio laikotarpiu jis aktyviai dalyvavo užmezgant ryšius su užsienio valstybėmis ir išeivijos lietuviais. 1990-1991 metais ėjo Lietuvos Respublikos specialiojo pasiuntinio pareigas, atstovaudamas ką tik nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai tarptautinėje arenoje.
Už nuopelnus Lietuvai Algimantas Čekuolis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (1996) ir Vytauto Didžiojo ordino Komandoro kryžiumi (2003). 2011 metais jam įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija.
Pasaulio keliautojas ir tiltų tiesėjas
Čekuolis buvo aistringas keliautojas, aplankęs daugiau nei 80 pasaulio šalių. Jo kelionių reportažai ir knygos ne tik plėtė lietuvių akiratį, bet ir skatino tarpkultūrinį dialogą. Ypač vertingi buvo jo pasakojimai apie tolimas kultūras ir civilizacijas laikais, kai kelionės į užsienį daugumai lietuvių buvo nepasiekiama svajonė.
Jis mokėjo bent aštuonias užsienio kalbas, tarp jų anglų, prancūzų, ispanų, portugalų, rusų, lenkų ir vokiečių. Šis lingvistinis talentas leido jam bendrauti su įvairių šalių žmonėmis tiesiogiai, be tarpininkų, ir perteikti jų mintis bei patirtis lietuvių auditorijai autentiškai.
Žodžio meistro palikimas
Algimantas Čekuolis iškeliavo palikdamas neišdildomą pėdsaką Lietuvos žurnalistikoje, literatūroje ir visuomeniniame gyvenime. Jo unikalus gebėjimas pasakoti istorijas, platus akiratis ir humoro jausmas darė jį nepamainomu komunikacijos tiltu tarp Lietuvos ir pasaulio.
Jis išmokė mus žvelgti plačiau, suprasti giliau ir vertinti kultūrų įvairovę. Čekuolio tekstai ir pasisakymai visada pasižymėjo aiškumu, tikslumu ir subtiliu sąmoju – savybėmis, kurios šiandien ypač vertingos informacinio triukšmo perpildytame pasaulyje.
Žurnalisto plunksna nutilo, bet jo mintys ir idėjos gyvuos toliau – knygose, straipsniuose ir tūkstančių žmonių, kuriuos jis įkvėpė, prisiminimuose. Kaip pats Čekuolis mėgdavo sakyti: „Pasaulis yra knyga, ir tie, kurie nekeliauja, perskaito tik vieną jos puslapį.” Jis perskaitė daugybę šios knygos puslapių ir dosniai dalijosi jais su mumis.