NSGK pirmininkas: KT nenurodė, kad tyrimas dėl informacijos rinkimo neteisėtas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas teigia, kad Konstitucinis Teismas (KT) nepasakė, jog tyrimas dėl galimo neteisėto informacijos rinkimo yra neteisėtas. Anot jo, KT tik nurodė, kad tam tikros institucijos netinkamai atliko savo darbą.
„KT sprendimas nereiškia, kad visas tyrimas buvo neteisėtas. Teismas tik konstatavo procedūrinius trūkumus, bet ne paties tyrimo esmę,” – sakė Gaižauskas žurnalistams po NSGK posėdžio.
Gaižauskas pabrėžė, kad tyrimas buvo pradėtas remiantis gauta informacija apie galimus pažeidimus, o ne dėl politinių motyvų. Jis taip pat pažymėjo, kad tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar buvo pažeisti įstatymai, ir užtikrinti, kad tokie pažeidimai ateityje nepasikartotų.
Tyrimo aplinkybės ir kontekstas
Šis tyrimas buvo inicijuotas 2019 metais, kai NSGK gavo informacijos apie galimus neteisėtus veiksmus renkant informaciją apie tam tikrus asmenis. Tyrimo metu buvo apklausti 27 asmenys, įskaitant teisėsaugos pareigūnus, žvalgybos tarnybų atstovus ir politikus.
Konstitucinis Teismas šių metų balandžio mėnesį paskelbė, kad kai kurie NSGK veiksmai vykdant parlamentinį tyrimą galėjo pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą. Teismas nurodė, kad parlamentiniai tyrimai negali dubliuoti teisėsaugos institucijų darbo ir peržengti Seimo konstitucinių įgaliojimų ribų.
Nepaisant to, Gaižauskas tvirtina, kad tyrimas buvo būtinas siekiant apsaugoti valstybės interesus ir užtikrinti teisės viršenybę.
„Mūsų pareiga yra užtikrinti, kad valstybės institucijos veiktų skaidriai ir laikydamosi įstatymų. Jei matome galimus pažeidimus, negalime užmerkti akių,” – pabrėžė NSGK pirmininkas.
Teisiniai aspektai ir ekspertų nuomonės
Teisės ekspertai skirtingai vertina susidariusią situaciją. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius anksčiau yra pažymėjęs, kad parlamentinė kontrolė yra būtina demokratinėje valstybėje, tačiau ji turi būti vykdoma griežtai laikantis Konstitucijos nustatytų ribų.
„Parlamentiniai tyrimai yra svarbi demokratinės kontrolės forma, tačiau jie negali tapti politinio persekiojimo įrankiu ar perimti teismų funkcijų,” – teigė teisininkas viename iš savo komentarų.
Tuo tarpu buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Šileikis yra pabrėžęs, kad Seimo komitetai turi teisę tirti valstybinės reikšmės klausimus, tačiau privalo gerbti asmens privatumą ir nekaltumo prezumpciją.
Žvilgsnis į parlamentinės kontrolės horizontus
Parlamentinė kontrolė demokratinėje visuomenėje išlieka vienu iš kertinių valdžių pusiausvyros elementų. Nors KT sprendimas iškėlė svarbių klausimų apie NSGK veiklos ribas, tai taip pat suteikia galimybę patobulinti parlamentinių tyrimų procedūras ateityje. Galbūt šis atvejis taps reikšmingu posūkio tašku, padėsiančiu aiškiau apibrėžti, kur baigiasi parlamentinė kontrolė ir prasideda kitų valdžios šakų kompetencija.
Kaip parodė šis atvejis, net ir sudėtingiausiose situacijose svarbu išlaikyti pagarbą konstitucinėms vertybėms ir teisės viršenybei. Tik taip galima užtikrinti, kad parlamentiniai tyrimai tarnautų savo tikrajam tikslui – valstybės ir jos piliečių gerovei, o ne taptų politinių žaidimų įrankiu.