Teisė atsijungti: Lietuvoje vėl keliamas darbuotojų laisvalaikio apsaugos klausimas
Lietuvoje vėl siūloma įtvirtinti teisę darbuotojams po darbo valandų nebūti pririštiems prie profesinių reikalų. Šis pasiūlymas siekia užtikrinti, kad darbuotojai turėtų galimybę atsijungti nuo darbo ir skirti laiką asmeniniam gyvenimui bei poilsiui. Tai ypač aktualu šiuolaikinėje visuomenėje, kur technologijos leidžia nuolat būti pasiekiamiems, o darbo ir asmeninio gyvenimo ribos tampa vis labiau išblukusios.
Pasiūlymas numato, kad darbdaviai negalėtų reikalauti darbuotojų atsakyti į elektroninius laiškus, skambučius ar kitus profesinius klausimus po darbo valandų, nebent tai būtų numatyta darbo sutartyje ar būtina dėl ypatingų aplinkybių. Taip siekiama sumažinti darbuotojų patiriamą stresą ir pagerinti jų gyvenimo kokybę.
Skirtingos nuomonės dėl iniciatyvos
Ši iniciatyva sulaukia įvairių reakcijų. Vieni teigia, kad tai būtinas žingsnis siekiant apsaugoti darbuotojų teises ir gerovę, kiti mano, kad tai gali apsunkinti verslo veiklą, ypač mažesnėse įmonėse, kuriose lankstumas ir greitas reagavimas yra būtini.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovai pabrėžia, kad nuolatinis darbuotojų pasiekiamumas kelia rimtų sveikatos problemų. Remiantis 2022 m. Europos darbo sąlygų tyrimo duomenimis, net 38% Lietuvos darbuotojų teigia, kad darbdaviai tikisi jų atsiliepimo į darbinius skambučius ar žinutes po darbo valandų. Tuo tarpu Lietuvos verslo konfederacijos nariai išreiškia susirūpinimą, kad griežtas reglamentavimas gali pakenkti įmonių konkurencingumui tarptautinėje rinkoje, ypač dirbant su skirtingose laiko juostose esančiais partneriais.
Europos patirtis
Panašios teisės jau yra įtvirtintos kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Belgijoje, kur darbuotojai turi teisę atsijungti nuo darbo po darbo valandų. Lietuvoje šis klausimas taip pat buvo svarstytas anksčiau, tačiau iki šiol nebuvo priimtas galutinis sprendimas.
Prancūzijoje „teisė atsijungti” (pranc. „droit à la déconnexion”) buvo įtvirtinta dar 2017 metais El Khomri įstatymu, kuris įpareigojo įmones, turinčias daugiau nei 50 darbuotojų, nustatyti aiškias taisykles dėl elektroninių laiškų siuntimo ne darbo metu. Belgijoje nuo 2022 m. valstybės tarnautojai turi teisę neatsakyti į darbo skambučius po darbo valandų, o įmonės, turinčios daugiau nei 20 darbuotojų, privalo susitarti dėl atsijungimo taisyklių.
Ispanijoje 2021 m. įsigaliojo vadinamasis „nuotolinio darbo įstatymas”, kuris taip pat įtvirtina teisę atsijungti. Portugalijoje darbdaviams draudžiama kontaktuoti su darbuotojais ne darbo metu, išskyrus force majeure atvejus, o pažeidėjams gresia baudos.
Psichologiniai aspektai
Psichologai pabrėžia, kad nuolatinis „buvimas prisijungus” sukelia vadinamąjį „technostresą” – būseną, kai žmogus jaučia nuolatinį spaudimą būti pasiekiamas ir greitai reaguoti. Vilniaus universiteto Psichologijos instituto tyrimo duomenimis, 43% Lietuvos darbuotojų patiria vidutinio ar aukšto lygio technostresą, o tai siejama su perdegimo sindromu, miego sutrikimais ir sumažėjusiu produktyvumu.
„Mūsų smegenys nėra pritaikytos nuolatiniam informacijos srautui. Joms būtina atsigauti, o tai įmanoma tik visiškai atsijungus nuo darbinių reikalų”, – teigia darbo psichologė Jūratė Kazlauskienė.
Tarp laisvės ir ribų: naujas požiūris į darbo kultūrą
Diskusijos dėl šio pasiūlymo tęsiasi, ir tik laikas parodys, ar Lietuva prisijungs prie šalių, kurios jau įtvirtino teisę atsijungti nuo darbo po darbo valandų.
Šiuolaikinė darbo kultūra išgyvena transformaciją, kurioje balansuojama tarp technologijų teikiamų galimybių ir žmogiškų poreikių. Teisė atsijungti nėra vien teisinė norma – tai visuomenės vertybinis apsisprendimas, kokią darbo kultūrą norime kurti. Pandemija parodė, kad nuotolinis darbas gali būti efektyvus, tačiau kartu išryškino būtinybę brėžti aiškias ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.
Galbūt svarbiausia ne tiek įstatyminės nuostatos, kiek organizacinės kultūros pokyčiai, kai pagarba darbuotojo laisvalaikiui tampa norma, o ne išimtimi. Kaip sakė vienas IT įmonės vadovas diskusijoje Seime: „Geriausias darbuotojas nėra tas, kuris nuolat prisijungęs, o tas, kuris grįžta į darbą pailsėjęs ir kupinas naujų idėjų.”