Teisė atsijungti: naujas bandymas apsaugoti darbuotojų poilsį
Lietuvoje vėl siūloma įtvirtinti teisę darbuotojams po darbo valandų nebūti pririštiems prie profesinių reikalų. Šis pasiūlymas siekia užtikrinti, kad darbuotojai turėtų galimybę atsijungti nuo darbo reikalų ir skirti laiką asmeniniam gyvenimui bei poilsiui. Tai ypač aktualu šiuolaikinėje visuomenėje, kur technologijos leidžia nuolat būti pasiekiamiems, o darbo ir asmeninio gyvenimo ribos tampa vis labiau neaiškios.
Siūloma teisė leistų darbuotojams atsiriboti nuo darbo užduočių po darbo valandų, nebent būtų susitarta kitaip. Toks reguliavimas galėtų padėti sumažinti stresą ir perdegimą, skatinti geresnę darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Šis klausimas jau buvo svarstytas anksčiau, tačiau iki šiol nebuvo priimtas galutinis sprendimas.
Europos patirtis: nuo ko galėtume mokytis?
Lietuva nėra pirmoji, kuri svarsto tokį įstatymą. Prancūzija dar 2017 metais tapo pirmąja šalimi Europoje, įteisinusia „teisę atsijungti” (pranc. „droit à la déconnexion”). Šis įstatymas įpareigojo įmones su daugiau nei 50 darbuotojų nustatyti valandas, kada darbuotojai neturėtų siųsti ar atsakyti į darbo el. laiškus.
Ispanijoje 2021 m. įsigaliojo panašus įstatymas, kuris įtvirtino darbuotojų teisę ignoruoti su darbu susijusius skambučius ir žinutes ne darbo metu. Vokietijoje kai kurios didžiosios įmonės, pavyzdžiui, Volkswagen ir BMW, įdiegė savo politiką, pagal kurią serveriai blokuoja el. laiškų siuntimą po darbo valandų.
Europos Parlamentas 2021 m. priėmė rezoliuciją, kuria ragina Europos Komisiją parengti direktyvą, užtikrinančią darbuotojų teisę atsijungti. Tyrimas, atliktas Eurofound, parodė, kad 27% nuotoliniu būdu dirbančių europiečių dirba savo laisvu laiku, kad įvykdytų darbo reikalavimus.
Lietuvos situacija: kodėl tai aktualu dabar?
Lietuvoje šis klausimas tapo ypač aktualus po COVID-19 pandemijos, kai nuotolinis darbas tapo įprasta praktika. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, per pandemiją išaugo skundų dėl darbo laiko pažeidimų skaičius – 2020 m. jų buvo 15% daugiau nei 2019 m.
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto atliktas tyrimas parodė, kad 42% nuotoliniu būdu dirbančių lietuvių jaučia spaudimą atsakyti į darbo žinutes ir el. laiškus po darbo valandų, o 38% teigia, kad tai neigiamai veikia jų psichologinę gerovę.
„Nuotolinis darbas ištrina ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Žmonės jaučiasi įpareigoti būti pasiekiami 24/7, o tai ilgainiui veda prie perdegimo”, – teigia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė Inga Ruginienė.
Darbdavių perspektyva: nauja našta ar galimybė?
Ne visi darbdaviai pritaria tokiam reguliavimui. Lietuvos verslo konfederacijos atstovai išreiškė susirūpinimą, kad griežtas reguliavimas gali pakenkti įmonių konkurencingumui, ypač tarptautinėse rinkose veikiančioms bendrovėms.
„Reikia lankstumo. Kai kuriose srityse, pavyzdžiui IT ar finansų sektoriuje, darbuotojai dirba su užsienio klientais skirtingose laiko juostose. Griežtas atsiribojimas būtų sudėtingas”, – komentuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Tačiau progresyvūs darbdaviai mato ir teigiamą pusę. „Swedbank” Lietuvoje jau įdiegė „tylos valandas” – laiką, kai darbuotojai neprivalo atsakyti į vidinius el. laiškus ar žinutes. Banko atstovai teigia, kad tai padidino darbuotojų pasitenkinimą ir produktyvumą.
Tarp laisvės ir pareigos: kur brėžiama riba?
Teisė atsijungti nuo darbo – tai ne tik įstatymo raidė, bet ir kultūrinis pokytis. Neretai darbuotojai patys jaučia spaudimą būti pasiekiami ir atsakyti į žinutes net ir po darbo valandų, bijodami pasirodyti nepakankamai atsidavę.
Psichologai pabrėžia, kad nuolatinis „buvimas prisijungus” kenkia psichinei sveikatai. Vilniaus universiteto psichologijos profesorė Giedrė Purvaneckienė teigia: „Smegenims reikia poilsio. Kai žmogus nuolat tikrina darbo laiškus, jis niekada visiškai neatsipalaiduoja, o tai ilgainiui veda prie perdegimo, miego sutrikimų ir kitų sveikatos problemų.”
Įdomu tai, kad Lietuvos jaunimas, ypač Z kartos atstovai, vis dažniau darbo ir asmeninio gyvenimo balansą nurodo kaip vieną svarbiausių kriterijų renkantis darbdavį. Tai rodo, kad ateityje ši tema taps dar aktualesnė.
Ką toliau? Poilsio kultūros link
Teisė atsijungti – tai ne tik įstatymo klausimas, bet ir visuomenės požiūrio į darbą transformacija. Lietuvoje, kur darbo etika tradiciškai remiasi ilgomis valandomis ir besąlygišku atsidavimu, toks pokytis nebus greitas.
Tačiau naujausios tendencijos rodo, kad judame teigiama linkme. Vis daugiau įmonių suvokia, kad išsekę darbuotojai nėra produktyvūs darbuotojai. Kaip sakė vienas iš „Teisės atsijungti” įstatymo iniciatorių Seime: „Mes nenorime uždrausti žmonėms dirbti, mes norime suteikti jiems teisę pailsėti.”
Galbūt svarbiausia šioje diskusijoje – rasti balansą. Įstatymas turėtų apsaugoti darbuotojus nuo piktnaudžiavimo, bet kartu išlikti pakankamai lankstus, kad atitiktų skirtingų sektorių poreikius. Nepriklausomai nuo to, ar įstatymas bus priimtas, pats dialogas jau keičia darbo kultūrą Lietuvoje. O tai galbūt yra net svarbiau nei pats teisinis reguliavimas.