Atnaujintas NT mokestis: gynybos stiprinimui, ne eilinio piliečio kišenei
Lietuvos finansų viceministras teigia, kad atnaujintas nekilnojamojo turto mokestis nebus našta eiliniam žmogui, tačiau prisidės prie gynybos fondo stiprinimo. Šis mokestis bus taikomas tik prabangiam nekilnojamajam turtui, o surinktos lėšos bus skirtos šalies gynybos pajėgumų didinimui.
Viceministras pabrėžė, kad šis sprendimas yra svarbus siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą ir atitikti tarptautinius įsipareigojimus. Be to, jis pažymėjo, kad mokestis bus įgyvendinamas taip, kad neturėtų neigiamo poveikio vidutinių pajamų gyventojams. Šis žingsnis yra dalis platesnės strategijos, siekiant užtikrinti tvarų šalies ekonomikos augimą ir saugumą.
Mokesčio detalės ir ribos
Pagal naujausią informaciją, atnaujintas NT mokestis bus taikomas nekilnojamajam turtui, kurio vertė viršija 300 000 eurų. Fiziniams asmenims numatoma taikyti progresyvinę mokesčio sistemą: nuo 0,5% iki 1% priklausomai nuo turto vertės. Šeimoms su vaikais bus taikomos papildomos lengvatos – NT vertės riba didinama 30 000 eurų kiekvienam nepilnamečiam vaikui.
Finansų ministerijos skaičiavimais, šis mokestis palies tik apie 3-5% Lietuvos gyventojų, daugiausia didžiuosiuose miestuose. Preliminariais vertinimais, į gynybos fondą kasmet būtų surenkama papildomai apie 40-50 milijonų eurų.
Gynybos finansavimo kontekstas
Lietuva jau kelerius metus skiria 2,5% BVP gynybai, viršydama NATO reikalavimą (2%). Tačiau atsižvelgiant į geopolitinę situaciją regione, ypač po Rusijos invazijos į Ukrainą, vyriausybė siekia gynybos finansavimą padidinti iki 3% BVP iki 2027 metų.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, papildomos lėšos bus nukreiptos į:
- Priešlėktuvinės gynybos sistemų modernizavimą
- Karinės infrastruktūros plėtrą
- Kibernetinio saugumo pajėgumų stiprinimą
- Strateginių atsargų kaupimą
Ekspertų nuomonės
Ekonomistai vertina šį sprendimą nevienareikšmiškai. Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Romas Lazutka teigia: „Tokio pobūdžio mokestis yra socialiai teisingas, tačiau reikia atidžiai stebėti, ar jo administravimo kaštai neprarys didelės dalies surinktų lėšų.”
Tuo tarpu NT rinkos ekspertai perspėja dėl galimo poveikio premium klasės NT segmentui. „Inreal” grupės analitikas Arnoldas Antanavičius pastebi: „Naujas mokestis gali pristabdyti investicijas į prabangų NT, tačiau neturėtų sukelti drastiškų rinkos pokyčių, nes šis segmentas Lietuvoje yra gana stabilus.”
Tarp saugumo ir mokesčių balanso
Naujasis NT mokestis atspindi sudėtingą balansą, kurį Lietuva bando išlaikyti tarp fiskalinės disciplinos ir augančių saugumo poreikių. Nors papildomas apmokestinimas visada kelia diskusijų, šiuo atveju jis nukreiptas į turtingiausią visuomenės dalį, siekiant užtikrinti bendrą gėrį – nacionalinį saugumą.
Gynybos finansavimo didinimas tapo ne tik politiniu, bet ir visuomeniniu prioritetu – remiantis naujausiais „Baltijos tyrimų” duomenimis, net 68% Lietuvos gyventojų pritaria gynybos išlaidų didinimui. Tai rodo, kad visuomenė suvokia saugumo svarbą ir yra pasirengusi tam tikroms finansinėms priemonėms, jei jos paskirstomos teisingai.
Galiausiai, NT mokesčio reforma – tai ne tik papildomas finansavimo šaltinis, bet ir žingsnis link teisingesnės mokesčių sistemos, kur didesnę naštą prisiima tie, kurie turi daugiau. O stipresnė gynyba šiandieniniame pasaulyje – tai ne prabanga, o būtinybė, užtikrinanti mūsų valstybės ateitį ir nepriklausomybę.