Daugiau laisvės savivaldybėms: NT mokesčio lengvatų revoliucija
Lietuvos savivaldybės netrukus turės daugiau laisvės sprendžiant dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio lengvatų. Šią savaitę Seime svarstomas įstatymo projektas, kuris suteiks savivaldybėms teisę pačioms nuspręsti, kokias lengvatas taikyti savo teritorijoje. Tai reiškia, kad savivaldybės galės lanksčiau reaguoti į vietos gyventojų ir verslo poreikius, atsižvelgdamos į specifines ekonomines ir socialines sąlygas.
Viceministras pabrėžė, kad šis pokytis leis savivaldybėms efektyviau valdyti savo finansus ir skatinti vietos ekonomikos augimą. Savivaldybės galės nustatyti lengvatas tam tikroms gyventojų grupėms ar verslo sektoriams, kurie, jų manymu, labiausiai prisideda prie regiono plėtros. Tai gali būti naudinga tiek gyventojams, tiek verslui, nes suteiks galimybę sumažinti mokesčių naštą ir paskatins investicijas.
Kas keičiasi praktiškai?
Pagal dabartinę tvarką, NT mokesčio tarifus savivaldybės jau gali nustatyti savarankiškai, tačiau lengvatų sistema yra griežtai reglamentuota centralizuotai. Naujasis įstatymo projektas iš esmės keičia šią sistemą, leisdamas savivaldybėms pačioms nuspręsti, kam ir kokias lengvatas taikyti.
Remiantis Finansų ministerijos duomenimis, šiuo metu NT mokesčio tarifai svyruoja nuo 0,5% iki 3% nekilnojamojo turto mokestinės vertės. 2022 metais NT mokestis į savivaldybių biudžetus atnešė apie 167 mln. eurų pajamų. Ekspertų vertinimu, lankstesnė lengvatų sistema galėtų padidinti šią sumą iki 10%, nes savivaldybės galės tikslingiau taikyti lengvatas ir taip optimizuoti mokesčių surinkimą.
Tačiau kartu su šia laisve savivaldybėms teks ir didesnė atsakomybė. Jos turės užtikrinti, kad lengvatos būtų taikomos skaidriai ir teisingai, o jų poveikis būtų nuolat vertinamas. Tai reiškia, kad savivaldybės turės sukurti aiškius kriterijus ir procedūras, kaip bus sprendžiama dėl lengvatų suteikimo.
Regionų plėtros perspektyva
Šis įstatymo projektas yra dalis platesnių pastangų decentralizuoti sprendimų priėmimą Lietuvoje ir suteikti daugiau galių vietos valdžiai. Tikimasi, kad tai padės geriau atliepti vietos bendruomenių poreikius ir skatins regioninę plėtrą.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius teigiamai vertina šią iniciatyvą: „Jau seniai kalbame apie būtinybę stiprinti savivaldą. Ši reforma – žingsnis teisinga kryptimi. Savivaldybės geriausiai žino savo gyventojų ir verslo poreikius, todėl gali efektyviau spręsti, kam ir kokias lengvatas taikyti.”
Pavyzdžiui, kurortinės savivaldybės galės taikyti diferencijuotus tarifus sezoniniams verslams, o pramoniniai regionai – skatinti gamybos plėtrą. Klaipėdos rajono savivaldybė jau svarsto galimybę taikyti lengvatas jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą, o Vilniaus miesto savivaldybė – skatinti apleistų pastatų renovaciją senamiestyje.
Ką tai reiškia gyventojams?
Eiliniams gyventojams ši reforma gali atnešti tiek naudos, tiek neapibrėžtumo. Viena vertus, savivaldybės galės taikyti lengvatas socialiai pažeidžiamoms grupėms – pensininkams, neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms. Kita vertus, skirtingose savivaldybėse gali susiformuoti nevienodos sąlygos, kas gali lemti tam tikrą netolygumą tarp regionų.
Verslo atstovai taip pat vertina šią iniciatyvą nevienareikšmiškai. Lietuvos verslo konfederacijos atstovas Andrius Romanovskis teigia: „Lankstesnė mokesčių sistema gali paskatinti investicijas regionuose, tačiau būtina užtikrinti, kad lengvatos būtų taikomos skaidriai ir nesukurtų nesąžiningos konkurencijos sąlygų.”
Savivalda 2.0: naujasis regionų renesansas
Naujasis NT mokesčio lengvatų modelis – tai ne tik techninis mokesčių sistemos pakeitimas, bet ir konceptualus posūkis Lietuvos regioninėje politikoje. Šis pokytis atspindi platesnę tendenciją Europoje, kur vis daugiau valstybių pereina prie decentralizuoto valdymo modelio, suteikdamos regionams daugiau savarankiškumo.
Jei reforma bus sėkminga, tai gali tapti pavyzdžiu ir kitoms mokesčių sritims. Ekonomistai jau kalba apie galimybę ateityje suteikti savivaldybėms daugiau laisvės ir kitų mokesčių administravimo srityje. Tačiau kartu su naujomis galimybėmis ateina ir iššūkiai – savivaldybėms teks užtikrinti, kad jų sprendimai būtų ekonomiškai pagrįsti, skaidrūs ir atitiktų ilgalaikius regiono plėtros tikslus. Tik tada galėsime kalbėti apie tikrą regionų renesansą, kuriame kiekviena savivaldybė taps savo likimo kalve, gebančia lanksčiai reaguoti į XXI amžiaus iššūkius ir galimybes.