„Vikonda” ir Kėdainių konservų fabrikas ruošiasi teisinei kovai su VRK
Įmonių grupė „Vikonda” ir Kėdainių konservų fabrikas ketina apskųsti teismui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimus, kuriais buvo pripažinta, kad šios įmonės pažeidė politinės reklamos įstatymus. VRK nustatė, kad įmonės neteisėtai rėmė politinę partiją, teikdamos finansinę paramą, kuri nebuvo tinkamai deklaruota.
Pasak neoficialių šaltinių, VRK tyrimas atskleidė, kad minėtos įmonės 2020-2023 m. laikotarpiu pervedė daugiau nei 50 000 eurų vienai iš parlamentinių partijų, tačiau šios lėšos nebuvo įtrauktos į oficialias politinės kampanijos finansavimo ataskaitas. Tokia veikla pažeidžia Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, kuris numato griežtus reikalavimus politinių partijų finansavimo skaidrumui.
„Vikondos” generalinis direktorius Visvaldas Matijošaitis jaunesnysis žiniasklaidai teigė: „Esame įsitikinę, kad VRK sprendimai yra nepagrįsti ir ketina juos ginčyti teisme. Mūsų įmonė visada veikė pagal įstatymus ir laikėsi visų reikalavimų.”
Platesnės aplinkybės
Kėdainių konservų fabriko ir „Vikondos” atvejis nėra pirmas kartas, kai Lietuvos verslo subjektai susiduria su kaltinimais dėl neskaidraus politinių jėgų finansavimo. 2016 metais VRK jau buvo inicijavusi tyrimą dėl galimo neteisėto politinių partijų finansavimo, kuris baigėsi sankcijomis kelioms įmonėms.
Politologas dr. Mažvydas Jastramskis teigia: „Šis atvejis atskleidžia sisteminę problemą – verslo subjektų siekį daryti įtaką politiniams procesams per neskaidrų finansavimą. Tai kelia rimtų klausimų apie mūsų demokratijos kokybę ir rinkimų skaidrumą.”
Pagal dabartinį teisinį reguliavimą, juridiniai asmenys neturi teisės tiesiogiai finansuoti politinių partijų ar jų kampanijų. Politinės partijos gali būti finansuojamos tik iš fizinių asmenų aukų, valstybės biudžeto asignavimų, narių mokesčių ir kitų teisėtų šaltinių.
Galimos pasekmės
VRK sprendimai gali turėti reikšmingų pasekmių tiek įmonėms, tiek politinėms partijoms. Pagal įstatymus, partija, gavusi neteisėtą finansavimą, gali būti priversta grąžinti visą sumą į valstybės biudžetą ir papildomai sumokėti baudą, siekiančią iki 30% neteisėtai gautos sumos.
Įmonėms gresia ne tik finansinės sankcijos, bet ir reputacinė žala. Be to, teisės aktai numato, kad įmonės, pažeidusios politinių kampanijų finansavimo taisykles, gali būti įtrauktos į specialų registrą ir 3 metus negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Teisininkas Vytautas Mizaras pabrėžia: „Šis teismo procesas gali užtrukti 1-2 metus, nes tokio pobūdžio bylos dažnai pereina kelias instancijas. Tačiau galutinis teismo sprendimas bus labai svarbus precedentas, nustatantis aiškesnes ribas tarp verslo ir politikos.”
Skaidrumo kaina demokratijai
Šis atvejis išryškina fundamentalų klausimą apie verslo ir politikos santykius Lietuvoje. Politinių partijų finansavimo skaidrumas yra esminis demokratijos elementas, užtikrinantis, kad rinkėjų valia nebūtų iškreipta neteisėtais finansiniais interesais.
Lietuvos politinės sistemos branda matuojama ne tik įstatymų raide, bet ir jų įgyvendinimu. Kad ir koks būtų teismo sprendimas „Vikondos” ir Kėdainių konservų fabriko byloje, jis neabejotinai prisidės prie politinio finansavimo kultūros formavimo. Skaidri politinė konkurencija – ne prabanga, o būtina sąlyga visuomenės pasitikėjimui išsaugoti. Galbūt laikas pripažinti, kad tikroji demokratijos kaina matuojama ne eurais, o principų laikymusi.