Vilniuje ruošiamasi rekordinėms „Baltic Pride” eitynėms
Artėjantį savaitgalį Vilniuje vyks vienas didžiausių LGBT+ bendruomenės renginių Baltijos šalyse – „Baltic Pride” eitynės, kuriose organizatoriai tikisi sulaukti apie 20 tūkstančių dalyvių. Tai būtų rekordinis skaičius per visą renginio istoriją Lietuvoje.
Renginio programa ir reikšmė
„Baltic Pride” eitynės Vilniuje organizuojamos kas trejus metus, rotuojant renginį tarp trijų Baltijos valstybių sostinių. Pirmosios eitynės Lietuvoje įvyko 2010 metais, kai gatvėse pasirodė vos keli šimtai dalyvių. Šių metų renginys žymi reikšmingą progresą tiek dalyvių skaičiumi, tiek visuomenės požiūriu.
Eitynių maršrutas drieksis per miesto centrą – nuo Lukiškių aikštės iki Bernardinų sodo, kur vyks pagrindinis koncertas. Renginio metu taip pat numatyta:
– Tarptautinė žmogaus teisių konferencija Nacionalinėje dailės galerijoje
– LGBT+ kino festivalis keliuose Vilniaus kino teatruose
– Diskusijų forumai apie lygybę darbo rinkoje
– Meninės instaliacijos viešosiose erdvėse
Asociacijos LGL atstovė Viktorija Kolbešnikova pabrėžė: „Šiemet ypatingą dėmesį skiriame ne tik šventei, bet ir edukacijai. Norime, kad renginys būtų proga diskutuoti apie realias problemas, su kuriomis susiduria LGBT+ asmenys Lietuvoje.”
Tarptautinis dėmesys
Šių metų „Baltic Pride” eitynėse dalyvaus delegacijos iš daugiau nei 15 Europos šalių, taip pat svečiai iš JAV ir Kanados. Renginyje laukiama kelių Europos Parlamento narių, užsienio ambasadorių ir tarptautinių žmogaus teisių organizacijų atstovų.
Švedijos ambasadorė Lietuvoje Inger Buxton patvirtino savo dalyvavimą ir pažymėjo: „Žmogaus teisių užtikrinimas yra kertinis demokratinės visuomenės akmuo. Svarbu, kad tokios iniciatyvos kaip ‘Baltic Pride’ vienija žmones iš skirtingų šalių bendram tikslui.”
Saugumo priemonės
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su policija parengė išsamų saugumo planą. Eitynių maršruto teritorijoje budės sustiprintos pareigūnų pajėgos, veiks papildomi kontrolės punktai.
Policijos atstovas Ramūnas Matonis informavo, kad renginio metu:
– Dirbs apie 300 pareigūnų
– Bus naudojamos mobilios stebėjimo kameros
– Veiks specialus operatyvinis štabas
„Mūsų tikslas – užtikrinti saugią aplinką visiems renginio dalyviams ir stebėtojams. Turime patirties organizuojant tokio masto renginius ir esame tam pasiruošę,” – teigė R. Matonis.
Vietinės reakcijos
Nors renginio populiarumas auga, visuomenėje išlieka skirtingos nuomonės. Vilniaus meras Valdas Benkunskas patvirtino, kad savivaldybė užtikrins renginio infrastruktūrą, tačiau pats eitynėse nedalyvaus.
Tuo tarpu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pabrėžia, kad tokie renginiai yra svarbūs didinant matomumą ir skatinant diskusijas apie žmogaus teises.
Lietuvos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad per pastaruosius penkerius metus parama LGBT+ asmenų teisėms šalyje išaugo 12 procentinių punktų, nors išlieka žemesnė nei ES vidurkis.
Spalvos miesto ritme
„Baltic Pride” eitynės tapo ne tik protesto, bet ir šventės simboliu, atspindinčiu besikeičiančią Lietuvos visuomenę. Nuo pirmųjų nedidelių žingsnių 2010-aisiais iki šių metų masinio renginio – kelias, pažymėtas tiek iššūkiais, tiek pergalėmis.
Vilnius, kaip ir kiekviena Europos sostinė, ieško savo kelio, kaip suderinti tradicijas ir modernumą, kaip tapti namais visiems savo piliečiams. Šios eitynės – ne tik LGBT+ bendruomenės, bet ir visos visuomenės brandos testas, parodantis, kaip mes mokomės gyventi kartu, gerbdami vienas kito skirtumus.
Kaip pastebi renginio savanorė Ieva: „Kai pirmą kartą dalyvavau 2016-aisiais, jautėsi įtampa. Šiemet jaučiu, kad ateinu į šventę – su muzika, spalvomis ir šypsenomis. Tai rodo, kad judame teisinga kryptimi.”