Vilniuje vyksta civilinės saugos pratybos – miestas ruošiasi netikėtumams
Vilniuje vyksta civilinės saugos pratybos, kurių metu siekiama patikrinti miesto pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Pratybose dalyvauja įvairios tarnybos, įskaitant policiją, greitąją medicinos pagalbą, ugniagesius gelbėtojus ir kitus specialistus. Šios pratybos yra svarbi dalis miesto saugumo užtikrinimo strategijoje, nes jos leidžia įvertinti, kaip efektyviai veikia skirtingos tarnybos ir kaip jos bendradarbiauja tarpusavyje.
Pratybų metu imituojamos įvairios situacijos, tokios kaip gaisrai, cheminės avarijos ar kitos nelaimės, kurios gali kilti mieste. Tai suteikia galimybę tarnyboms patikrinti savo veiksmų planus ir pasirengimą realioms grėsmėms. Be to, pratybos padeda identifikuoti galimus trūkumus ir tobulinti esamas procedūras.
Pratybų scenarijai – nuo potvynių iki teroro aktų
Šių metų pratybose, kurios vyksta spalio 10-14 dienomis, imituojami net penki skirtingi kriziniai scenarijai. Kaip patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento direktorius Povilas Poderskis, šiemet pratybose didelis dėmesys skiriamas ir naujoms grėsmėms, tokioms kaip kibernetinės atakos prieš miesto infrastruktūrą bei galimi teroro aktai viešose vietose.
„Šiandieninė geopolitinė situacija reikalauja būti pasirengusiems ne tik gamtinėms nelaimėms, bet ir tyčiniams veiksmams, galintiems sutrikdyti miesto gyvenimą”, – teigė P. Poderskis.
Vienas iš sudėtingiausių scenarijų – cheminio išsiliejimo situacija Žirmūnų rajone, kur į pratybas įtraukta per 200 specialistų ir 50 vienetų technikos. Pratybose taip pat dalyvauja Lietuvos kariuomenės Civilinės saugos pajėgos, kurios demonstruoja savo pajėgumus evakuojant gyventojus iš pavojingų zonų.
Gyventojai yra informuojami apie pratybų eigą ir skatinami išlikti ramūs, nes tai yra planuota veikla, skirta gerinti miesto saugumą. Tokios pratybos taip pat padeda didinti visuomenės sąmoningumą apie galimas grėsmes ir skatina gyventojus būti pasirengusiems netikėtoms situacijoms.
Tarptautinė patirtis ir stebėtojai
Šiųmetinėse pratybose dalyvauja ir stebėtojai iš užsienio – Latvijos, Estijos bei Lenkijos civilinės saugos specialistai. Jie ne tik stebi Lietuvos tarnybų darbą, bet ir dalinasi savo patirtimi bei gerąja praktika.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovo Aurimo Gudausko, tarptautinis bendradarbiavimas tokiose pratybose tampa vis svarbesnis:
„Krizės nepaiso valstybių sienų. Dideli gaisrai, potvyniai ar kitos nelaimės gali paveikti kelis regionus ar net šalis, todėl mokymasis veikti kartu su kaimyninėmis šalimis yra būtinas.”
Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad civilinės saugos pratybos yra būtinos siekiant užtikrinti, kad miestas būtų pasirengęs bet kokiai ekstremaliai situacijai ir kad gyventojai galėtų jaustis saugūs. Pratybų rezultatai bus analizuojami, siekiant tobulinti miesto saugumo strategijas ir užtikrinti efektyvų reagavimą į bet kokias grėsmes ateityje.
Gyventojų vaidmuo saugumo grandinėje
Šiųmetinėse pratybose ypatingas dėmesys skiriamas ir gyventojų įtraukimui. Naujovė – specialiai sukurta mobilioji aplikacija „Saugus Vilnius”, kuri pratybų metu išbandoma kaip gyventojų informavimo ir evakuacijos koordinavimo priemonė.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad kiekvienas vilnietis yra svarbi saugumo grandinės dalis: „Galime turėti geriausius ugniagesius ir medikus, bet jei gyventojai nemokės tinkamai reaguoti krizės atveju, pasekmės gali būti skaudžios. Todėl kviečiame visus domėtis civiline sauga, sekti informaciją ir dalyvauti mokymuose.”
Kaip rodo 2022 m. atlikta apklausa, tik 38% Lietuvos gyventojų žino, ką daryti išgirdus pavojaus sirenas, o evakuacijos planą turi vos 15% šeimų. Šie skaičiai rodo, kad visuomenės švietimas civilinės saugos klausimais išlieka itin aktualus.
Rytojaus saugumas kuriamas šiandien
Vilniaus civilinės saugos pratybos – tai ne tik tarnybų pasirengimo testas, bet ir investicija į miesto atsparumą. Pastarųjų metų įvykiai – nuo pandemijos iki geopolitinių įtampų – aiškiai parodė, kad gebėjimas greitai ir koordinuotai reaguoti į krizes gali išgelbėti gyvybes ir sumažinti ekonominius nuostolius.
Pratybų organizatoriai pabrėžia, kad šiandieninės investicijos į civilinę saugą atsiperka su kaupu, kai ištinka tikra nelaimė. Vilniaus miesto patirtis bus apibendrinta specialiame leidinyje, kuris bus prieinamas ir kitoms Lietuvos savivaldybėms, siekiančioms tobulinti savo civilinės saugos sistemas.
Kaip taikliai pastebėjo vienas iš pratybų dalyvių: „Mes treniruojamės ne todėl, kad tikimės nelaimių, bet todėl, kad žinome – geriausia apdrauda nuo jų yra pasiruošimas.”