Poezijos šventė prie S. Nėries paminklo pritraukė literatūros entuziastus
Vilniuje, prie Salomėjos Nėries paminklo, įvyko poezijos skaitymai, skirti paminėti žymios lietuvių poetės kūrybą. Renginys pritraukė nemažai literatūros mėgėjų ir kultūros entuziastų, kurie susirinko pasiklausyti Salomėjos Nėries eilėraščių, skaitomų profesionalių aktorių ir literatūros mylėtojų.
Šis renginys buvo organizuotas siekiant ne tik pagerbti poetės atminimą, bet ir skatinti visuomenės susidomėjimą lietuvių literatūra bei poezija. Dalyviai turėjo galimybę išgirsti įvairius Salomėjos Nėries kūrinius, kurie atskleidė jos kūrybos gilumą ir emocinį intensyvumą.
Poezijos skaitymai vyko jaukioje ir intymioje aplinkoje, o tai leido klausytojams dar labiau įsijausti į poetės kūrybą. Renginio organizatoriai džiaugėsi, kad tokie susibūrimai padeda išlaikyti gyvą literatūros tradiciją ir skatina žmones domėtis lietuvių kultūros paveldu.
Salomėja Nėris, viena žymiausių XX amžiaus lietuvių poečių, yra žinoma dėl savo jautrios ir emocingos poezijos, kuri dažnai atspindi asmeninius išgyvenimus ir istorinius įvykius. Jos kūryba iki šiol išlieka aktuali ir įkvepianti daugeliui skaitytojų.
Kontroversiška asmenybė literatūros istorijoje
Renginio metu nebuvo vengiama paliesti ir kontroversiškų poetės biografijos aspektų. Salomėja Nėris (tikroji pavardė – Bačinskaitė-Bučienė, 1904–1945) išgyveno sudėtingą istorinį laikotarpį, kuris paliko žymę jos kūryboje ir gyvenime. Poetė tapo viena iš labiausiai diskutuojamų literatūrinių asmenybių dėl savo politinių pasirinkimų – 1940 m. ji buvo įtraukta į vadinamąją „liaudies delegaciją”, vykusią į Maskvą prašyti Lietuvą priimti į Sovietų Sąjungą.
Literatūrologė dr. Viktorija Daujotytė, kalbėdama renginyje, pabrėžė: „Nėris buvo sudėtinga asmenybė, gyvenusi sudėtingu laiku. Jos kūrybinis palikimas yra neatsiejamas nuo istorinio konteksto, tačiau kartu peržengia politines ribas ir kalba universalia poezijos kalba.”
Eilėraščiai, perkopę laiko ribas
Renginio metu skambėjo gerai žinomi poetės eilėraščiai iš rinkinių „Prie didelio kelio” (1927), „Diemedžiu žydėsiu” (1938) ir „Lakštingala negali nečiulbėti” (1945). Ypatingą dėmesį sulaukė jos ankstyvoji lyrika, kurioje atsiskleidžia intymus ryšys su gamta, lietuvišku kaimu ir folkloru.
Aktorė Eglė Gabrėnaitė, skaičiusi Nėries eiles, pasidalijo: „Kiekvieną kartą skaitydama jos poeziją, atrandu naujų prasmių. Jos žodžio jėga yra neįtikėtina – ji gali keliais žodžiais perteikti tokį emocijų spektrą, kuriam kitiems reikėtų ištisų puslapių.”
Tarp skaitytų kūrinių buvo ir garsusis eilėraštis „Mano gimtinė”, kurio eilutės „Ir kaip gražiai lietuviškai šlama / Liepos šimtametės žaliam Panemunės parke” daugeliui tapo lietuviškos nostalgijos simboliu.
Poezijos pavasaris šiuolaikinėje visuomenėje
Renginyje dalyvavo ir jaunosios kartos poetai, kurie dalijosi mintimis apie Nėries įtaką šiuolaikinei lietuvių poezijai. Poetas Gytis Norvilas atkreipė dėmesį, kad „Nėries melodingumas, ritmo pojūtis ir gebėjimas perteikti sudėtingus jausmus paprastais žodžiais išlieka aktualūs ir šiandien, kai poezija ieško naujų formų ir išraiškos būdų.”
Renginys sutraukė apie 150 dalyvių – nuo literatūros profesorių iki mokyklinio amžiaus jaunimo. Ypač džiugino tai, kad tarp susirinkusiųjų buvo nemažai jaunų žmonių, kurie atrado poetės kūrybą per mokyklines programas ir savarankiškas paieškas.
Žodžiai, išlikę per audrą
Salomėjos Nėries kūryba, išgyvenusi istorijos audras ir ideologinius vertinimus, šiandien kalba mums autentiškais jausmais ir išgyvenimais. Jos eilėraščiai – tarsi tiltas tarp skirtingų Lietuvos istorijos laikotarpių, primenantis apie sudėtingus pasirinkimus, kuriuos tenka daryti neramiais laikais. Galbūt todėl jos poezija ir toliau rezonuoja su skaitytojais – ji kalba apie tai, kas žmogiška ir universalu: meilę, ilgesį, tėvynę ir vidinę laisvę. Kaip pati poetė rašė viename savo eilėraštyje: „O kas, jei ne žodis, išliks per audrą?” Šie žodžiai skamba kaip pranašiškas atsakymas – jos pačios žodžiai išliko, perkopdami laiko, politikos ir istorijos ribas, ir toliau prabyla į mus tyliais birželio vakarais prie paminklo Vilniuje.