Vilniuje vyksta civilinės saugos pratybos: miestas mokosi apsisaugoti nuo grėsmių
Vilniuje vyksta civilinės saugos pratybos, kurių metu miesto gyventojai ir institucijos mokosi, kaip elgtis ekstremalių situacijų metu. Pratybų tikslas – patikrinti ir pagerinti miesto pasirengimą reaguoti į įvairias grėsmes, tokias kaip gamtinės nelaimės, technologinės avarijos ar kitos nepaprastosios situacijos.
Pratybose dalyvauja įvairios tarnybos, įskaitant policiją, priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, greitosios medicinos pagalbos tarnybą ir kitas institucijas, kurios yra atsakingos už gyventojų saugumą. Taip pat įtraukiami savanoriai ir vietos bendruomenės nariai, kurie mokosi, kaip tinkamai reaguoti į pavojaus signalus ir bendradarbiauti su tarnybomis.
Realūs scenarijai – realiam pasirengimui
Pratybų metu imituojamos įvairios situacijos, pavyzdžiui, evakuacija iš pastatų, pirmosios pagalbos teikimas nukentėjusiems, komunikacijos tarp tarnybų užtikrinimas ir kiti veiksmai, kurie gali būti reikalingi realios grėsmės atveju. Tokios pratybos padeda ne tik institucijoms, bet ir gyventojams geriau suprasti savo vaidmenį ir atsakomybę ekstremalių situacijų metu.
Šių metų pratybose ypatingas dėmesys skiriamas kibernetinio saugumo incidentų scenarijams, kurie pastaraisiais metais tampa vis aktualesni. Pagal Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenis, 2023 metais Lietuvoje užfiksuota beveik 4500 kibernetinių incidentų, kas yra 15% daugiau nei 2022 metais. Pratybų dalyviai mokosi, kaip reaguoti į galimus kritinės infrastruktūros (elektros tinklų, vandens tiekimo sistemų) sutrikimus dėl kibernetinių atakų.
Gyventojų įsitraukimas – sėkmės garantas
Vilniaus miesto savivaldybė ragina gyventojus aktyviai dalyvauti pratybose ir atkreipti dėmesį į pateikiamas rekomendacijas, kurios gali būti gyvybiškai svarbios realios grėsmės atveju. Pratybos taip pat suteikia galimybę įvertinti esamas procedūras ir, jei reikia, jas patobulinti, siekiant užtikrinti kuo didesnį miesto ir jo gyventojų saugumą.
Pasak Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko, „šios pratybos – tai ne tik institucijų, bet ir kiekvieno vilniečio reikalas. Mūsų visų saugumas priklauso nuo to, kaip gerai būsime pasiruošę”.
Pratybose dalyvauja ir Lietuvos kariuomenės atstovai, kurie padeda koordinuoti veiksmus ir dalijasi savo patirtimi. Pulkininkas Darius Vaicikauskas pabrėžia: „Civilinės saugos pratybos yra būtinos šiuolaikiniame pasaulyje, ypač atsižvelgiant į geopolitinę situaciją. Mūsų patirtis rodo, kad geriausiai ekstremalioms situacijoms pasiruošia tos bendruomenės, kurios reguliariai treniruojasi”.
Naujausios technologijos civilinės saugos tarnyboje
Šiųmetinėse pratybose naudojamos ir naujausios technologijos. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pristato neseniai įsigytus dronus su termovizoriais, kurie padeda greičiau aptikti nukentėjusiuosius griuvėsiuose ar miškuose. Taip pat testuojama nauja mobilioji aplikacija „Saugus Vilnius”, kuri realiu laiku teikia informaciją apie pavojus ir nurodymus gyventojams.
Pratybose išbandoma ir nauja evakuacijos valdymo sistema, kuri leidžia efektyviau koordinuoti žmonių judėjimą iš pavojingų zonų. Sistema buvo sukurta bendradarbiaujant su Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkais ir jau sulaukė tarptautinio pripažinimo.
Kada būti budriam: ką reikia žinoti kiekvienam
Gyventojams primenama, kad pratybų metu gali būti girdimi perspėjimo signalai, tačiau nereikėtų panikuoti. Visi signalai bus aiškiai pažymėti kaip pratybų dalis. Vis dėlto, specialistai rekomenduoja pasinaudoti proga ir prisiminti, ką reikia daryti išgirdus tikrą pavojaus signalą:
– Įsijungti radiją ar televizorių ir klausytis nurodymų
– Pasiruošti evakuacijai (susidėti būtiniausius daiktus, dokumentus, vaistus)
– Informuoti artimuosius, ypač vyresnio amžiaus žmones
– Neužkimšti telefono linijų, skambinti tik būtinais atvejais
Rytojaus saugumas kuriamas šiandien
Civilinės saugos pratybos Vilniuje – tai ne tik vienkartinis renginys, bet ir dalis nuolatinio proceso, kuriuo siekiama užtikrinti miesto atsparumą įvairioms grėsmėms. Pastarųjų metų įvykiai pasaulyje – nuo pandemijos iki kibernetinių atakų ir gamtinių nelaimių – aiškiai parodė, kad pasirengimas yra raktas į sėkmingą krizių valdymą.
Kaip pažymi civilinės saugos ekspertė Eglė Rimkutė, „geriausia krizė yra ta, kuriai esame pasiruošę”. Vilniaus gyventojai, aktyviai dalyvaudami šiose pratybose, ne tik stiprina savo asmeninį saugumą, bet ir prisideda prie bendro miesto atsparumo. Galų gale, saugumas – tai ne tik tarnybų, bet ir kiekvieno iš mūsų kasdieninis rūpestis ir atsakomybė.