Automobilių entuziastai protestuoja prieš istorinių transporto priemonių amžiaus ribos didinimą
Šeštadienį Vilniuje, Vingio parko automobilių stovėjimo aikštelėje, įvyko protestas prieš siūlymą didinti istorinių automobilių amžiaus ribą. Renginyje dalyvavo daugiau nei 200 senovinių automobilių savininkų iš visos Lietuvos, atvykusių su savo prižiūrimais retro automobiliais.
Šiuo metu Lietuvoje automobilis laikomas istoriniu, jei jam yra daugiau nei 30 metų. Tačiau nauja iniciatyva, kurią pateikė Susisiekimo ministerija, siekia šią ribą padidinti iki 40 metų. Ministerijos atstovai teigia, kad pakeitimas padėtų sumažinti piktnaudžiavimo atvejus, kai istorinio automobilio statusas suteikiamas tiesiog seniems, bet ne istoriškai vertingiems automobiliams.
Protesto dalyviai teigia, kad toks pakeitimas neigiamai paveiktų automobilių entuziastus ir kolekcininkus, kurie puoselėja ir prižiūri senus automobilius. Jie taip pat pabrėžia, kad istorinių automobilių išlaikymas yra svarbi kultūrinė veikla, prisidedanti prie technikos paveldo išsaugojimo.
Lietuvos senovinių automobilių klubo „Klasika” pirmininkas Egidijus Einoris atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungos šalyse taikoma būtent 30 metų riba:
„Europos Sąjungoje veikia bendra FIVA (Fédération Internationale des Véhicules Anciens) sistema, kuri nustato 30 metų ribą istoriniams automobiliams. Lietuva, pakeldama šią ribą iki 40 metų, sukurtų papildomus barjerus kolekcininkams ir izoliuotų mūsų bendruomenę nuo Europos konteksto.”
Protestuotojai ragina valdžios institucijas atsižvelgti į jų nuomonę ir išlaikyti dabartinę amžiaus ribą. Jie taip pat pateikė peticiją su daugiau nei 3000 parašų, kurioje prašoma nekelti istorinių automobilių amžiaus ribos.
Istorinių automobilių statusas suteikia savininkams tam tikrų lengvatų – mažesnį transporto priemonių mokestį, atleidimą nuo kai kurių techninių reikalavimų bei galimybę naudoti specialius „LTH” valstybinio numerio ženklus. Tačiau kartu keliami ir griežti autentiškumo reikalavimai – automobilis turi būti originalios būklės arba restauruotas naudojant tik to laikmečio detales.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Tomas Gulbinas pažymėjo, kad miesto valdžia palaiko istorinių transporto priemonių entuziastus:
„Šie žmonės išsaugo mūsų transporto istoriją. Jų dėka galime pamatyti, kaip keitėsi automobilių dizainas ir technologijos. Tai gyva istorijos pamoka, kurią reikia saugoti ir puoselėti.”
Ratų sukimasis laiko tėkmėje
Istorinių automobilių kultūra Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius išaugo nuo kelių entuziastų iki didelės bendruomenės, kuri reguliariai organizuoja parodas, suvažiavimus ir restauravimo dirbtuves. Keičiant įstatymus, būtina įvertinti ne tik biurokratinius aspektus, bet ir kultūrinę bei edukacinę šios veiklos vertę. Automobiliai nėra vien transporto priemonės – jie atspindi laikmečio dvasią, technologinę pažangą ir dizaino tendencijas. Dabartinė 30 metų riba leidžia išsaugoti platesnį istorinių transporto priemonių spektrą, įtraukiant ir 1990-ųjų pradžios automobilius, kurie jau tapo retenybe mūsų gatvėse. Išlaikydami subalansuotą požiūrį į istorinių automobilių apibrėžimą, užtikrinsime, kad ateities kartos galės pažinti ir įvertinti automobilizmo raidą visoje jos įvairovėje.