VRK kaltina Širvintų merę Pinskuvienę psichologiniu spaudimu rinkimų komisijai
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pranešė, kad Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė darė psichologinį spaudimą apygardos rinkimų komisijai. VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė teigė, kad buvo gauta informacija apie netinkamą elgesį rinkimų metu, kai Pinskuvienė neva bandė paveikti komisijos narius. Šis incidentas sukėlė susirūpinimą dėl rinkimų proceso skaidrumo ir nepriklausomumo.
Incidento detalės ir reakcijos
Pasak VRK atstovų, incidentas įvyko per 2023 m. savivaldos rinkimus, kai Živilė Pinskuvienė, vadovaujanti partijai „Už Širvintas”, siekė trečios kadencijos mero poste. Komisijos nariai liudijo, kad merė ne kartą lankėsi rinkimų komisijos patalpose ir kalbėjosi su komisijos nariais „uždaromis durimis”, nors tai prieštarauja rinkimų stebėjimo principams.
Širvintų rajono apygardos rinkimų komisijos narė Daiva Paliukėnienė patvirtino, kad „atmosfera buvo įtempta” ir kad „buvo jaučiamas spaudimas priimti tam tikrus sprendimus”, ypač skaičiuojant balsus ir vertinant galimai negaliojančius biuletenius.
VRK ketina išsamiai ištirti šį atvejį ir imtis atitinkamų veiksmų, jei bus nustatyta, kad buvo pažeisti rinkimų įstatymai. Tyrimui vadovaus speciali VRK sudaryta darbo grupė, kuri jau pradėjo rinkti liudijimus ir dokumentus.
Merės pozicija
Pinskuvienė savo ruožtu neigia kaltinimus ir teigia, kad jos veiksmai buvo teisėti. „Tai politinis susidorojimas ir bandymas sumenkinti mano laimėjimą rinkimuose”, – pareiškė ji žiniasklaidai. Merė taip pat pažymėjo, kad jos apsilankymai komisijoje buvo „įprasta praktika” ir kad ji tik norėjo užtikrinti skaidrų balsų skaičiavimą.
Pinskuvienės advokatai jau parengė oficialų atsakymą VRK, kuriame teigiama, kad kaltinimai yra nepagrįsti ir remiasi tik anoniminiais šaltiniais. Jie taip pat primena, kad Pinskuvienė rinkimus laimėjo ženklia persvara, surinkdama 65,7% rinkėjų balsų.
Ankstesni kontroversiški atvejai
Verta paminėti, kad tai ne pirmas kartas, kai Živilė Pinskuvienė atsiduria kontroversiškoje situacijoje. 2019 metais ji jau buvo patekusi į VRK akiratį dėl galimų rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimų. Tuomet tyrimas buvo nutrauktas dėl įrodymų stokos.
Taip pat 2021 metais Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko tyrimą dėl galimos korupcijos Širvintų rajono savivaldybėje, tačiau konkrečių kaltinimų merei nebuvo pateikta.
Rinkimų skaidrumas Lietuvoje – sisteminė problema?
Šis atvejis dar kartą atkreipė dėmesį į būtinybę užtikrinti sąžiningus ir skaidrius rinkimus Lietuvoje. Politologai pastebi, kad mažesniuose Lietuvos rajonuose, kur politiniai ir asmeniniai ryšiai dažnai persipina, rinkimų komisijų nepriklausomumas gali būti itin pažeidžiamas.
Vytauto Didžiojo universiteto politologas Mindaugas Jurkynas teigia: „Regionuose, kur ilgą laiką dominuoja vienas politinis lyderis, susiformuoja tam tikros įtakos zonos. Komisijos nariai gali jausti netiesioginio spaudimo riziką, ypač jei jų darbovietės ar artimieji yra kaip nors susiję su savivaldybe.”
Skaidrumo sargai: ką reikia keisti?
Šis incidentas atskleidžia sisteminius iššūkius Lietuvos rinkimų sistemoje. Transparency International Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas pabrėžia, kad būtina stiprinti rinkimų komisijų narių apsaugą nuo politinio spaudimo ir gerinti jų apmokymą atpažinti tokias situacijas.
„Reikia ne tik griežtesnių taisyklių, bet ir realių priemonių jas įgyvendinti. Komisijos nariai turi jaustis saugūs pranešdami apie pažeidimus, o sankcijos už bandymus paveikti rinkimų procesą turi būti atgrasančios,” – pabrėžia S. Muravjovas.
Kol VRK tęsia tyrimą, visuomenės pasitikėjimas rinkimų procesu išlieka trapus. Ar Pinskuvienės atvejis taps postūmiu rimtoms reformoms, ar liks tik dar vienu politiniu skandalu, parodys laikas. Tačiau akivaizdu, kad be skaidrių ir nepriklausomų rinkimų negalima tikėtis tikros demokratijos – net ir mažiausiame Lietuvos kampelyje.