VRK įpareigojo „Nemuno aušrą” grąžinti neteisėtai gautas lėšas

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė, kad partija „Nemuno aušra” per rinkimus priėmė neleistinų lėšų, todėl privalės grąžinti valstybei 6,3 tūkst. eurų. Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai buvo nustatyta, kad partija gavo finansavimą iš šaltinių, kurie neatitinka teisės aktų reikalavimų. VRK atstovai pabrėžė, kad tokie pažeidimai yra rimti ir gali turėti įtakos rinkimų proceso skaidrumui bei sąžiningumui.

Partija „Nemuno aušra” turės grąžinti neteisėtai gautas lėšas į valstybės biudžetą, o šis atvejis bus įtrauktas į VRK ataskaitą apie rinkimų finansavimo pažeidimus. VRK taip pat priminė, kad visos politinės partijos privalo laikytis įstatymų ir užtikrinti, kad jų finansavimas būtų skaidrus ir teisėtas.

Pažeidimų pobūdis ir aplinkybės

Kaip paaiškėjo iš VRK tyrimo medžiagos, „Nemuno aušra” 2023 m. Seimo rinkimų kampanijos metu priėmė lėšas iš juridinių asmenų, nors pagal Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą juridiniai asmenys negali finansuoti politinių partijų. Komisijos pirmininkas Ričardas Piličiauskas spaudos konferencijoje nurodė, kad partija gavo finansavimą iš trijų įmonių, kurių pavadinimai nebuvo atskleisti dėl vykstančio tyrimo.

Partijos „Nemuno aušra” lyderis Antanas Kandrotas-Celofanas nesutinka su VRK sprendimu ir teigia, kad tai yra „politinis susidorojimas”. Jis žada sprendimą skųsti teismui.

„Mūsų partija veikia skaidriai, o šie kaltinimai yra nepagrįsti. Mes nesame gavę jokių neteisėtų lėšų, o visos aukos buvo priimtos laikantis įstatymų,” – teigė Kandrotas.

Ankstesni pažeidimai ir precedentai

Tai nėra pirmas kartas, kai politinės partijos Lietuvoje susiduria su finansiniais pažeidimais. 2021 m. VRK nustatė, kad Darbo partija neteisėtai panaudojo daugiau nei 200 tūkst. eurų rinkimų kampanijai, o 2019 m. Lietuvos socialdemokratų partija buvo įpareigota grąžinti 15 tūkst. eurų dėl panašių pažeidimų.

Politologas Tomas Janeliūnas iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto pastebi, kad partijų finansavimo skaidrumo problemos išlieka aktualios:

„Lietuvoje turime gana griežtą partijų finansavimo reguliavimą, tačiau vis dar pasitaiko bandymų apeiti taisykles. Ypač naujos, mažesnės partijos kartais neturi pakankamai patirties arba sąmoningai rizikuoja, tikėdamosi, kad pažeidimai nebus pastebėti.”

Politinio finansavimo ateitis

Politinių partijų finansavimo skaidrumas išlieka vienu svarbiausių demokratijos ramsčių. Pastarieji metai parodė, kad Lietuvoje būtina ne tik griežtinti kontrolę, bet ir tobulinti pačią sistemą. VRK narė Lina Petronienė siūlo įdiegti elektroninę aukų sekimo sistemą, kuri leistų realiu laiku stebėti partijų gaunamas lėšas ir užkirstų kelią pažeidimams.

Tuo tarpu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarsto galimybę didinti baudas už finansinius pažeidimus – nuo dabartinių 30 proc. neteisėtai gautų lėšų iki 100 proc., kas reikštų, kad partijos turėtų grąžinti dvigubai daugiau nei neteisėtai gavo.

„Nemuno aušros” atvejis dar kartą primena, kad politinio finansavimo skaidrumas nėra vien formalumas, o esminė demokratinių procesų dalis. Kai partijos gauna lėšas iš neleistinų šaltinių, iškraipoma ne tik konkurencija tarp politinių jėgų, bet ir pačių rinkėjų valia. Todėl VRK sprendimas įpareigoti partiją grąžinti 6,3 tūkst. eurų yra ne tik finansinė sankcija, bet ir ženklas visai politinei bendruomenei – taisyklės galioja visiems, o demokratijos kaina matuojama ne eurais, bet pasitikėjimu.