VRM kritikuoja siūlymus griežtinti sankcijas grįžtantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams
Vidaus reikalų ministerija (VRM) išreiškė kritiką dėl siūlymų griežtinti sankcijas į Lietuvą grįžtantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Ministerija teigia, kad tokie siūlymai gali būti neproporcingi ir pažeisti žmogaus teises. VRM atstovai pabrėžia, kad sankcijos turėtų būti taikomos tik tiems asmenims, kurie kelia realią grėsmę nacionaliniam saugumui, o ne visiems grįžtantiems piliečiams.
Be to, ministerija ragina atsižvelgti į tarptautinius įsipareigojimus ir užtikrinti, kad sankcijos būtų taikomos laikantis teisės viršenybės principų. Šis klausimas sukėlė diskusijas tarp politikų ir visuomenės, nes dalis jų mano, kad griežtesnės priemonės yra būtinos siekiant apsaugoti šalies saugumą.
Tarptautinis kontekstas ir teisiniai aspektai
Pastaruoju metu, ypač po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais, daugelis Europos Sąjungos šalių sustiprino savo imigracijos politiką Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu. Tačiau Europos žmogaus teisių konvencija ir kiti tarptautiniai dokumentai įpareigoja valstybes užtikrinti, kad priemonės, nukreiptos prieš užsieniečius, būtų proporcingos ir nediskriminacinės.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje apsigyveno apie 58 tūkstančiai ukrainiečių, tačiau taip pat buvo fiksuojamas ir Rusijos bei Baltarusijos piliečių, nesutinkančių su savo šalių režimų politika, atvykimas.
Skirtingos politikų pozicijos
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas pasisako už griežtesnį požiūrį: „Turime būti budrūs ir atsargūs. Negalime leisti, kad mūsų šalis taptų prieglobsčiu asmenims, kurie potencialiai gali vykdyti hibridines operacijas prieš Lietuvą„.
Tuo tarpu užsienio politikos ekspertai pabrėžia, kad pernelyg griežtos priemonės gali pakenkti Lietuvos, kaip žmogaus teises gerbiančios valstybės, įvaizdžiui ir sumažinti galimybes pritraukti demokratiškai nusiteikusius Rusijos ir Baltarusijos piliečius.
VRM siūlomi sprendimai
VRM siūlo taikyti individualizuotą požiūrį, vertinant kiekvieną atvejį atskirai. Ministerijos atstovė Božena Zaborovska-Zdanovič teigė: „Svarbu atskirti tuos, kurie kelia realią grėsmę, nuo tų, kurie tiesiog ieško saugesnio gyvenimo ar nesutinka su savo šalių režimų vykdoma politika„.
Ministerija taip pat pasiūlė stiprinti bendradarbiavimą su kitomis ES šalimis, keičiantis informacija apie potencialiai pavojingus asmenis, bei tobulinti rizikos vertinimo metodikas.
Tarp saugumo ir žmogaus teisių: kur brėžti ribą?
Diskusija dėl sankcijų grįžtantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams atspindi platesnę dilemą, su kuria susiduria daugelis demokratinių valstybių – kaip užtikrinti nacionalinį saugumą nepažeidžiant fundamentalių žmogaus teisių principų. Lietuva, būdama ES ir NATO nare, privalo rasti šį balansą, atsižvelgdama tiek į geopolitinę realybę, tiek į savo, kaip teisinės valstybės, įsipareigojimus.
Neabejotina, kad šalies saugumas išlieka prioritetu, tačiau kaip parodė istorija, pernelyg griežtos ir neselektyvios priemonės dažnai būna neefektyvios ir gali sukelti nenumatytų pasekmių. Todėl VRM pozicija, raginanti laikytis proporcingumo ir individualaus vertinimo principų, atrodo pagrįsta ir atitinkanti ilgalaikius Lietuvos interesus šiame sudėtingame geopolitiniame kontekste.