Pasieniečiai stabdo neteisėtų migrantų srautą iš Baltarusijos
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pranešė, kad pastarąją parą Lietuvos pasieniečiai neleido į šalį patekti 11 neteisėtų migrantų iš Baltarusijos. Šis skaičius yra dalis nuolatinės pastangos užkirsti kelią neteisėtai migracijai per Lietuvos ir Baltarusijos sieną.
VSAT teigimu, pastaruoju metu pastebimas padidėjęs neteisėtų migrantų srautas, tačiau pasieniečiai sėkmingai vykdo savo pareigas ir užtikrina, kad šie asmenys neperžengtų Lietuvos sienos. Migrantai dažniausiai bando kirsti sieną nelegaliai, pasinaudodami įvairiomis taktikomis, tačiau pasieniečiai yra pasirengę ir gerai apmokyti atpažinti bei sustabdyti tokius bandymus.
Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, susiduria su iššūkiais, susijusiais su neteisėta migracija, ypač iš Baltarusijos pusės. Ši situacija reikalauja nuolatinio dėmesio ir bendradarbiavimo su kitomis ES valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis, siekiant užtikrinti sienų saugumą ir tvarką.
VSAT taip pat pabrėžia, kad bendradarbiauja su kitomis teisėsaugos institucijomis ir tarptautiniais partneriais, siekdama efektyviai valdyti migracijos srautus ir užtikrinti, kad būtų laikomasi visų tarptautinių teisės aktų ir žmogaus teisių standartų.
Hibridinio karo elementas
Nuo 2021 m. vasaros, kai Baltarusijos režimas pradėjo organizuotai gabenti migrantus iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių prie ES sienų, Lietuva susidūrė su precedento neturinčia hibridinio karo forma. Per pirmąjį tokios krizės pusmetį į Lietuvą bandė patekti daugiau nei 4000 neteisėtų migrantų.
Pasak saugumo ekspertų, Aliaksandro Lukašenkos režimas naudoja migrantus kaip politinio spaudimo įrankį, reaguodamas į ES sankcijas. Šiuo metu Lietuva yra įrengusi fizinį barjerą – tvorą, kuri driekiasi beveik 550 km palei sieną su Baltarusija, taip pat įdiegusi modernias stebėjimo sistemas.
VSAT atstovas Giedrius Mišutis praėjusią savaitę spaudos konferencijoje pažymėjo: „Nors fizinis barjeras ženkliai sumažino sėkmingų sienos kirtimų skaičių, tačiau migrantai nuolat ieško naujų būdų, kaip įveikti kliūtis – nuo specialių kopėčių naudojimo iki bandymų pažeisti tvorą.”
Tarptautinis kontekstas
Lietuvos situacija nėra unikali – su panašiais iššūkiais susiduria ir kaimyninės šalys. Lenkija prie sienos su Baltarusija yra dislokavusi papildomas karines pajėgas, o Latvija taip pat stiprina savo sienos apsaugą.
Europos Sąjungos sienos apsaugos agentūra FRONTEX teikia papildomą paramą Baltijos šalims. Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 100 FRONTEX pareigūnų, kurie padeda stebėti sieną ir reaguoti į incidentus.
ES diplomatai pabrėžia, kad migracijos krizė yra dalis platesnės Baltarusijos ir Rusijos strategijos destabilizuoti Europos Sąjungą. Pastaraisiais mėnesiais pastebimas glaudesnis Minsko ir Maskvos bendradarbiavimas, koordinuojant veiksmus prieš ES šalis.
Tarp geopolitikos ir žmogiškumo
Nors Lietuva griežtai gina savo sienas, šalis taip pat privalo laikytis tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje. Migrantų apgyvendinimo centruose šiuo metu yra apie 500 asmenų, kuriems suteikiama būtinoji pagalba.
Nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip „Raudonasis Kryžius” ir „Caritas”, teikia humanitarinę pagalbą, tačiau kritikuoja kai kuriuos valdžios sprendimus dėl migrantų teisių apribojimo.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ne kartą pabrėžė, kad Baltarusijos režimas ciniškai naudojasi pažeidžiamais žmonėmis, viliodamas juos melagingais pažadais apie lengvą kelią į Europą.
Sienos sargyboje: tarp budrumo ir ištvermės
Kasdienė pasieniečių rutina tapo tikru išbandymu – jie dirba sudėtingomis oro sąlygomis, dažnai susiduria su agresyviu migrantų elgesiu ir provokacijomis iš Baltarusijos pusės. Nepaisant to, VSAT pareigūnai išlieka budrūs ir pasirengę ginti valstybės sieną.
Šis neteisėtos migracijos iššūkis greičiausiai išliks aktualus ir artimiausioje ateityje. Lietuva, būdama ES išorinė siena, prisiima didelę atsakomybę ne tik už savo, bet ir už visos Europos Sąjungos saugumą. Tačiau kartu su iššūkiais ateina ir galimybės – stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, tobulinti sienų apsaugos technologijas ir kurti efektyvesnes migracijos valdymo strategijas. Galbūt šioje įtemptoje geopolitinėje situacijoje slypi proga Lietuvai dar kartą įrodyti savo tvirtumą ir principingumą ginant demokratines vertybes bei tarptautinę tvarką.