Pasieniečiai užkardė šešių migrantų bandymą patekti į Lietuvą
Per pastarąją parą Lietuvos pasieniečiai neleido į šalį patekti šešiems migrantams. Šis incidentas yra dalis nuolatinės pastangų užtikrinti Lietuvos sienų saugumą ir kontroliuoti nelegalią migraciją. Pasieniečiai nuolat patruliuoja ir stebi sienos ruožus, siekdami užkirsti kelią nelegaliam sienos kirtimui.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, bandymai kirsti sieną buvo užfiksuoti Varėnos ir Druskininkų rajonuose. Migrantai, kurių tapatybė kol kas nenustatyta, greičiausiai atvyko iš Baltarusijos teritorijos. VSAT pareigūnai panaudojo tarnybinius šunis ir moderniausią stebėjimo įrangą, kad aptiktų sienos pažeidėjus.
Migracijos situacija Lietuvos pasienyje
Šiuo metu Lietuva susiduria su padidėjusiu migracijos srautu, todėl pasieniečiai yra ypač budrūs ir pasirengę reaguoti į bet kokius bandymus neteisėtai kirsti sieną. Nuo 2021 metų rugpjūčio, kai Lietuva pradėjo taikyti apgręžimo politiką, iš viso buvo neįleista daugiau nei 20 tūkstančių migrantų.
Šių metų pradžioje VSAT buvo papildomai aprūpinta nauja technika – dronais, šiluminio matymo prietaisais ir transporto priemonėmis, skirtomis patruliuoti sudėtingomis sąlygomis. Taip pat buvo įrengta papildoma fizinė infrastruktūra – baigta statyti 502 km ilgio fizinis barjeras su Baltarusija.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos valdžios institucijos taip pat bendradarbiauja su kitomis Europos Sąjungos šalimis, siekdamos efektyviau valdyti migracijos iššūkius ir užtikrinti regiono saugumą. Praėjusią savaitę Vilniuje įvyko Baltijos šalių ir Lenkijos pasienio tarnybų vadovų susitikimas, kuriame buvo aptarta bendra strategija kovojant su hibridinėmis grėsmėmis.
FRONTEX (Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra) Lietuvoje šiuo metu dislokuoti 125 pareigūnai, kurie padeda Lietuvos pasieniečiams vykdyti sienos stebėjimą ir kontrolę. Šių metų vasario mėnesį ES skyrė papildomą 55 milijonų eurų finansavimą Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai sienų apsaugai stiprinti.
Tarp geopolitikos ir žmogiškumo
Nors sienų apsauga išlieka prioritetu, migracijos ekspertai pabrėžia būtinybę išlaikyti pusiausvyrą tarp saugumo ir žmogaus teisių apsaugos. Pabėgėlių teisių organizacijos ragina užtikrinti, kad apgręžimo politika būtų vykdoma nepažeidžiant tarptautinių įsipareigojimų.
Migracijos spaudimas Lietuvos pasienyje atspindi platesnį geopolitinį kontekstą, kuriame valstybės sienos tampa ne tik teritorijos ribomis, bet ir politinio žaidimo lauku. Baltarusijos režimo organizuojami migrantų srautai išlieka instrumentu, siekiant destabilizuoti ES išorės sienas, tačiau Lietuvos ir kitų ES valstybių koordinuoti veiksmai kol kas sėkmingai atlaiko šį spaudimą. Vis dėlto, ilgalaikis sprendimas reikalaus ne tik fizinių barjerų, bet ir išmintingos diplomatijos bei tarptautinio solidarumo.