Baltarusijos režimo organizuotas migracijos spaudimas Lietuvai nemažėja
Per pastarąją parą Lietuvos pasieniečiai apgręžė 48 neteisėtus migrantus, bandžiusius kirsti valstybės sieną. Šis skaičius atspindi nuolatinį spaudimą, su kuriuo susiduria Lietuvos sienos apsaugos tarnyba, siekdama užtikrinti šalies sienų saugumą. Migrantų srautai, daugiausia atvykstantys iš Baltarusijos, kelia iššūkių tiek pasieniečiams, tiek visai valstybei, kuri stengiasi valdyti situaciją ir užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų.
Hibridinio karo elementas
Nuo 2021 m. vasaros, kai prasidėjo masinis migrantų antplūdis, Lietuva susidūrė su daugiau nei 20 tūkstančių bandymų neteisėtai kirsti sieną. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, vien 2023 metais fiksuota apie 8 tūkstančius tokių bandymų, o 2024 m. pirmąjį ketvirtį jau užfiksuota per 2 tūkstančius atvejų.
Migrantai dažniausiai atvyksta iš Irako, Sirijos, Afganistano ir Afrikos šalių, tačiau jų kelionę per Baltarusiją organizuoja ir koordinuoja Minsko režimas. ES ir NATO šį procesą įvardija kaip hibridinio karo elementą, kurį Aliaksandras Lukašenka naudoja kaip atsaką į Vakarų sankcijas.
Fizinio barjero stiprinimas
Lietuva, reaguodama į šią situaciją, pastatė beveik 550 km ilgio fizinį barjerą palei sieną su Baltarusija. Šis barjeras – 4 metrų aukščio tvora su koncertina – kainavo valstybei apie 152 mln. eurų. Tačiau pasieniečiai pastebi, kad migrantai vis dažniau naudoja specialias priemones barjerui įveikti:
- Kopėčias ir virvines sistemas
- Žirkles ir kitus metalo pjovimo įrankius
- Specialius kilimus koncertinai užkloti
VSAT vadas Rustamas Liubajevas neseniai pranešė, kad planuojama papildomai modernizuoti barjerą, įrengiant daugiau jutiklių ir stebėjimo kamerų, kurios leistų operatyviau reaguoti į pažeidimus.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos valdžios institucijos ir toliau deda pastangas stiprinti sienos apsaugą, bendradarbiaudamos su tarptautiniais partneriais ir taikydamos įvairias priemones, siekdamas užkirsti kelią neteisėtai migracijai. ES sienos apsaugos agentūra FRONTEX Lietuvoje yra dislokavusi apie 100 pareigūnų, kurie padeda stebėti sieną ir vykdyti apgręžimo procedūras.
Latvija, Lenkija ir Estija, susidurdamos su panašiomis problemomis, taip pat stiprina bendradarbiavimą su Lietuva. Šalys reguliariai keičiasi informacija apie migrantų judėjimo tendencijas ir Baltarusijos pareigūnų taktiką.
Nuo sienų iki sprendimų: migracijos iššūkio ateitis
Ekspertai pabrėžia, kad fiziniai barjerai ir apgręžimo politika gali būti tik laikinas sprendimas. Migracijos specialistė dr. Dovilė Jakniūnaitė teigia, kad ilgalaikiam problemos sprendimui reikia platesnio požiūrio: „Kol ES neturės vieningos ir veiksmingos migracijos politikos, tol pavienės valstybės bus priverstos imtis vienašališkų priemonių.”
Tuo tarpu Lietuvos pareigūnai pastebi, kad Baltarusijos režimas nuolat keičia taktiką, prisitaikydamas prie naujų apsaugos priemonių. Pasieniečiai fiksuoja atvejus, kai migrantai bandomi gabenti per sieną sunkvežimiuose, naudojamos dronų technologijos žvalgybai, o Baltarusijos pareigūnai aktyviai dalyvauja organizuojant neteisėtus sienos kirtimus.
Nors 48 apgręžti migrantai per parą gali atrodyti kaip statistinis skaičius, už jo slypi sudėtinga geopolitinė situacija, kurioje Lietuva tapo hibridinio karo taikiniu. Kol nebus išspręsta pagrindinė problema – Baltarusijos režimo vykdoma organizuota neteisėta migracija – tol mūsų pasieniečiai kasdien susidurs su šiuo iššūkiu, o valstybė turės skirti milžiniškus išteklius sienos apsaugai užtikrinti.