Volodymyras Zelenskis tapo vienu labiausiai atpažįstamų pasaulio lyderių per pastaruosius dvejus metus. Nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, šis buvęs aktorius ir komikas transformavosi į karo meto prezidentą, kurio kasdienybė kardinaliai skiriasi nuo įprastos valstybės vadovo rutinos. Jo diena – tai ne tik susitikimai kabinete ir pasirašomi dokumentai, bet ir nuolatinis kovos už savo šalies išlikimą maratonas.
Rytas prasideda požemyje
Zelenskio diena dažniausiai prasideda apie 6-7 valandą ryto, nors miego jam tenka katastrofiškai mažai – vidutiniškai 4-5 valandos per parą. Prezidentas gyvena ne įprastoje rezidencijoje, o saugioje vietoje Kijeve, kurios tikslios koordinatės nėra viešinamos saugumo sumetimais. Dažnai tai būna įrengtos patalpos požeminėse erdvėse ar specialiai sustiprintuose pastatuose, kurie gali atlaikyti raketų smūgius.
Pirmieji ryto veiksmai – ne kava ar pusryčiai, o naujienų apžvalga. Zelenskis gauna išsamų naktinių įvykių raportą: kur vyko apšaudymai, ar buvo aukų, kokia situacija fronte, kaip veikia oro gynyba. Šią informaciją jam pateikia saugumo tarnyba ir kariniai patarėjai. Tik po to, kai prezidentas suvokia bendrą situaciją šalyje, jis gali planuoti likusią dienos dalį.
Vaizdo kreipimasis – kasdienė rutina
Vienas iš labiausiai atpažįstamų Zelenskio kasdienybės elementų – vaizdo kreipimasis į tautą. Nuo karo pradžios jis nepraleido nė vienos dienos be tokio kreipimosi. Tai paprastai įrašoma vakare, bet pasiruošimas prasideda daug anksčiau. Prezidento komanda – tekstų rašytojai, patarėjai komunikacijos klausimais, operatoriai – dirba visą dieną, kad vakare būtų paruošta aktuali, įkvepianti ir informatyvi žinutė.
Kreipimasis paprastai trunka 5-10 minučių, bet jo įtaka neįkainojama. Tai ne tik informacijos perdavimas – tai moralės palaikymas, vienybės stiprinimas, tarptautinės bendruomenės informavimas. Zelenskis kalba paprastai, be pretenzijų, dažnai vilki chaki spalvos marškinėlius, kurie tapo jo atpažįstamuoju ženklu. Jokių kostiumų, jokios pompastiškos retorikos – tik tiesiai pasakyta tiesa apie situaciją šalyje.
Susitikimai su kariškiais ir strateginiai sprendimai
Didžioji dienos dalis skiriama susitikimams su karine vadovybe. Zelenskis reguliariai bendrauja su generolu Valeriumi Zalužniu (iki 2024 metų pradžios), vėliau su Oleksandru Syrskiu, gynybos ministru ir kitais aukšto rango karininkais. Šie susitikimai vyksta kelis kartus per dieną – situacija fronte keičiasi greitai, ir sprendimai turi būti priimami operatyviai.
Prezidentas dalyvauja priimant sprendimus dėl ginklų paskirstymo, strateginių operacijų planavimo, mobilizacijos klausimų. Nors jis nėra karinis specialistas, Zelenskis per dvejus karo metus įgijo nemažai žinių apie karinius reikalus ir gali užduoti tikslių klausimų, priimdamas politinius sprendimus, kurie turi tiesioginę įtaką karo eigai.
Diplomatija be poilsio
Tarptautinė diplomatija užima milžinišką Zelenskio dienos dalį. Jis kasdien kalba telefonu su pasaulio lyderiais – JAV prezidentu, Europos šalių vadovais, NATO pareigūnais. Šie pokalbiai vyksta įvairiais paros laikais, priklausomai nuo laiko juostų skirtumų. Ne kartą Zelenskis turėjo keltis vidury nakties, kad galėtų kalbėtis su Vašingtonu ar kitais Vakarų partneriais.
Kiekvienas toks pokalbis – tai derybos dėl ginklų tiekimo, finansinės pagalbos, sankcijų Rusijai stiprinimo. Zelenskis tapo virtuozu šioje srityje – jis moka įtikinti, spausti, kartais net provokuoti, kad gautų tai, ko Ukrainai reikia. Jo retorika su skirtingais lyderiais skiriasi: su vienais jis griežtesnis, su kitais – diplomatiškai švelnesnis, bet tikslas visada tas pats – daugiau ginklų, daugiau paramos.
Vizitai į frontą ir nukentėjusius miestus
Nors tai kelia didžiulį susirūpinimą jo apsaugai, Zelenskis reguliariai vyksta į fronto zonas ir nukentėjusius nuo apšaudymų miestus. Jis aplankė Buča po masinio žudynių atradimo, važiavo į Mariupolį (kol jis buvo Ukrainos kontrolėje), lankėsi Charkive, Chersone, Donbase. Šie vizitai nėra tik simboliniai – jie realiai kelia karių ir civilių moralę.
Pasiruošimas tokiems vizitams užima daug laiko ir reikalauja sudėtingų saugumo priemonių. Prezidento judėjimas laikomas griežtoje paslaptyje iki paskutinės minutės, kartais net po vizito. Naudojami specialūs transporto priemonės, keičiami maršrutai, įtraukiami dubleriai. Bet Zelenskis nenori būti prezidentu, kuris sėdi bunkelyje – jis nori, kad žmonės jį matytų, kad kariai žinotų – jų vadas su jais.
Darbas su vyriausybe ir vidaus politika
Nors karas dominuoja darbotvarkėje, Zelenskis negali ignoruoti vidaus politikos ir ekonomikos klausimų. Jis reguliariai susitinka su ministru pirmininku, finansų ministru, energetikos sektoriaus vadovais. Ukraina karo metu turi išlaikyti veikiančią ekonomiką, mokėti algas, pensijas, užtikrinti elektros tiekimą, ypač žiemą, kai Rusija taikosi į energetikos infrastruktūrą.
Prezidentas pasirašo įstatymus, dekretus, skiria ir atleidžia pareigūnus. Korupcijos klausimas išlieka aktualus net karo metu – Zelenskis atleidė kelis aukšto rango pareigūnus, įskaitant viceministrus ir regionų vadovus, kurie buvo įtariami korupcija. Tai svarbu ne tik vidaus stabilumui, bet ir tarptautiniam įvaizdžiui – Vakarai nori matyti, kad jų pagalba nenueina į nešvarias rankas.
Vakaras: komunikacija, analizė ir planavimas
Vakare, po vaizdo kreipimosi įrašymo ir paskelbimo, Zelenskis paprastai turi dar kelis susitikimus – su patarėjais, komunikacijos komanda, kartais su žurnalistais. Jis duoda interviu užsienio žiniasklaidai, dalyvauja vaizdo konferencijose su tarptautinėmis organizacijomis, kalba per nuotolinius ryšius su parlamentais kitose šalyse.
Dienos pabaigoje vyksta analizė – kas pavyko, kas ne, kokie iššūkiai laukia rytoj. Zelenskis gauna žvalgybos duomenis, ekonomikos ataskaitas, tarptautinės reakcijos į dienos įvykius suvestines. Tik po viso to, dažnai po vidurnakčio, jis gali leisti sau trumpą poilsį. Miegas dažnai būna pertraukiamas – oro pavojaus sirenos, skubūs pranešimai apie kritinius įvykius, neatidėliotini skambučiai iš užsienio.
Kaip ištveria žmogus tokioje įtampoje
Psichologai sako, kad tokia įtampa ir darbo krūvis ilgalaikėje perspektyvoje yra neįmanomi be rimtų pasekmių sveikatai. Bet Zelenskis atrodo išlaikantis formą – jis sportuoja, kai tik gali, nors tai būna retai ir trumpai. Jis bando valgyti sveikai, nors karo sąlygomis tai sudėtinga. Svarbiausia – jis turi misiją, tikslą, kuris jį palaiko. Psichologai tai vadina „prasmės terapija” – kai žmogus jaučia, kad jo veikla turi didžiulę reikšmę, jis gali atlaikyti daug daugiau nei įprastomis aplinkybėmis.
Prezidentas palaiko ryšį su šeima, nors jo žmona Olena ir vaikai dažnai būna atskirai saugumo sumetimais. Jie bendrauja vaizdo skambučiais, bet tai toli gražu ne tas pats, kas normalus šeimos gyvenimas. Šis asmeninis aukos elementas – dar vienas Zelenskio kasdienybės aspektas, apie kurį retai kalbama viešai.
Volodymyro Zelenskio diena – tai ne tiesiog prezidento darbotvarkė, tai išgyvenimo strategija visai tautai. Jo kasdienybė tapo simboliu – kaip paprastas žmogus gali tapti nepaprastu lyderiu, kai to reikalauja aplinkybės. Kiekvienas jo vaizdo kreipimasis, kiekvienas vizitas į frontą, kiekvienas pokalbis su Vakarų lyderiais – tai ne tik politika, bet ir kova už Ukrainos ateitį. Ar jis pavargsta? Be abejo. Ar nori viso to? Tikrai ne. Bet ar gali sustoti? Ne, kol karas nesibaigęs. Ir būtent ši paprasta, žmogiška tiesa daro jo dienotvarkę tokią išskirtinę ir tokią sunkią vienu metu.