Frakcija „Laisvė ir teisingumas” remia NT mokesčio reformą su išlygomis
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis teigia, kad jo vadovaujama frakcija „Laisvė ir teisingumas” palaikys patobulintą nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektą, jei bus atsižvelgta į jų siūlymus. Pasak Žemaitaičio, svarbu, kad mokestis būtų teisingas ir atitiktų gyventojų lūkesčius. Jis pabrėžė, kad frakcija siekia, jog mokestis nebūtų našta mažas pajamas gaunantiems žmonėms, o būtų taikomas tik prabangiam turtui. Žemaitaitis taip pat pažymėjo, kad būtina atsižvelgti į regioninius skirtumus, nes NT vertė skiriasi priklausomai nuo vietovės. Frakcija tikisi, kad jų pasiūlymai bus įtraukti į galutinį projekto variantą, ir tik tada jie galės jį palaikyti.
Konkretūs frakcijos pasiūlymai
Anot R. Žemaitaičio, frakcija „Laisvė ir teisingumas” pateikė konkrečius pakeitimus NT mokesčio projektui. Vienas svarbiausių – neapmokestinamojo NT vertės dydžio padidinimas nuo siūlomų 150 000 iki 200 000 eurų. „Šiuo metu Vilniuje vidutinis butas kainuoja apie 170-180 tūkstančių eurų. Negalime leisti, kad vidutines pajamas gaunantys žmonės būtų apmokestinti”, – spaudos konferencijoje teigė Žemaitaitis.
Frakcija taip pat siūlo diferencijuoti mokesčio tarifus pagal regionus. Didmiesčiuose, kur NT vertė aukštesnė, būtų taikomas vienas tarifas, o regionuose, kur nekilnojamojo turto kainos žemesnės – kitas, mažesnis. Tai padėtų išvengti situacijos, kai regionuose gyvenantys žmonės, kurių pajamos paprastai mažesnės nei didmiesčiuose, būtų neproporcingai apmokestinti.
Mokesčio reforma – platesnio konteksto dalis
NT mokesčio reforma yra dalis platesnio Vyriausybės mokesčių pertvarkos paketo, kuriuo siekiama padidinti valstybės biudžeto pajamas ir užtikrinti socialinį teisingumą. Finansų ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje NT mokestį moka tik apie 3% gyventojų, daugiausia tie, kurie turi komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą.
„Mes nesame prieš mokesčių reformą kaip tokią, bet ji turi būti teisinga ir proporcinga. Negalima vienu ypu įvesti mokesčių, kurie guls ant vidutines pajamas gaunančių žmonių pečių”, – pabrėžė Žemaitaitis.
Pasak Registrų centro duomenų, per pastaruosius metus NT kainos Lietuvoje augo vidutiniškai 12%, o Vilniuje – net 15%. Tai dar labiau komplikuoja mokesčio įvedimą, nes turto vertė auga greičiau nei gyventojų pajamos.
Politinė diskusija tęsiasi
NT mokesčio reforma sukėlė karštus debatus Seime. Valdančioji dauguma, vadovaujama konservatorių, palaiko griežtesnį variantą su žemesne neapmokestinamąja verte, o opozicinės frakcijos, įskaitant „Laisvę ir teisingumą”, siūlo švelnesnį modelį.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra pareiškusi, kad NT mokestis yra būtinas siekiant užtikrinti mokesčių sistemos teisingumą. „Nekilnojamasis turtas yra vienas iš turto formų, kuris šiuo metu yra mažiausiai apmokestintas”, – teigė ji.
Tačiau opozicijos atstovai, tarp jų ir Žemaitaitis, įspėja, kad netinkamai įgyvendinta reforma gali tapti papildoma našta vidurinei klasei, kuri jau dabar jaučia infliacijos ir energetikos krizės padarinius.
Kelias į kompromisą
Remigijus Žemaitaitis tikisi, kad valdantieji atsižvelgs į opozicijos pasiūlymus ir bus rastas kompromisas. „Mes nesame kategoriškai prieš, bet norime, kad reforma būtų teisinga. Jei mūsų pasiūlymai bus išgirsti, mes galėsime palaikyti šį projektą”, – sakė jis.
Mokesčių ekspertai pastebi, kad NT mokesčio reforma yra neišvengiama, atsižvelgiant į Europos Sąjungos praktiką, kur tokio pobūdžio mokesčiai yra įprasti. Tačiau jie taip pat pabrėžia, kad svarbu rasti tinkamą balansą tarp biudžeto poreikių ir gyventojų galimybių.
Tarp politinių ambicijų ir ekonominės realybės
NT mokesčio reforma Lietuvoje tapo savotišku lakmuso popierėliu, atskleidžiančiu gilesnį politinį ir ekonominį šalies kontekstą. Viena vertus, valstybei reikia didinti pajamas, ypač atsižvelgiant į augančius gynybos poreikius ir socialines išlaidas. Kita vertus, paprastas pilietis, vos spėjantis prisitaikyti prie kylančių kainų ir besikeičiančių ekonominių sąlygų, teisėtai baiminasi dėl naujos finansinės naštos.
Remigijaus Žemaitaičio ir jo frakcijos pozicija atspindi šį dvilypumą – pripažįstant reformos būtinybę, bet kartu ginant eilinio rinkėjo interesus. Galbūt būtent toks pragmatiškas požiūris, ieškantis aukso vidurio tarp fiskalinės drausmės ir socialinio teisingumo, ir yra tas kelias, kuriuo turėtų žengti šiuolaikinė Lietuvos mokesčių politika. Ar pavyks rasti šį balansą, parodys artimiausi politiniai debatai ir galutinis balsavimas Seime.