Seimo nario pasisakymai apie Holokaustą ir Palestiną sukėlė audringą reakciją
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis sukėlė diskusijas savo pasisakymais apie Holokaustą ir Palestiną. Jis teigė, kad Holokaustą gali išgyventi visos tautos, ir šiuo metu jį išgyvena Palestina. Šie komentarai sulaukė kritikos ir buvo vertinami kaip netinkami bei įžeidžiantys.
Žemaitaitis savo pasisakymus grindė tuo, kad nori atkreipti dėmesį į Palestinos situaciją ir pabrėžti, kad istorija kartojasi. Tačiau jo žodžiai buvo interpretuoti kaip menkinantys Holokausto tragediją ir neatsižvelgiantys į istorinį kontekstą. Šis atvejis dar kartą iškėlė klausimą apie politikų atsakomybę už savo žodžius ir jų poveikį visuomenei.
Reakcija į kontroversišką pareiškimą
Remigijus Žemaitaitis, kuris Seime atstovauja partijai „Nemuno aušra”, savo pareiškimus padarė socialiniuose tinkluose bei vėliau juos pakartojo žiniasklaidos atstovams. Į šiuos pasisakymus greitai sureagavo Lietuvos žydų bendruomenė, kuri išplatino pareiškimą, pabrėždama, kad Holokaustas buvo unikalus istorinis įvykis – sisteminis bandymas visiškai sunaikinti žydų tautą.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija taip pat pasmerkė tokius palyginimus, nurodydama, kad jie neatitinka Lietuvos oficialios pozicijos. Ministras Gabrielius Landsbergis pažymėjo, kad „istorinės tragedijos neturėtų būti naudojamos politinėms manipuliacijoms”.
Istorinis kontekstas ir faktai
Holokaustas, arba Šoa, buvo nacių Vokietijos vykdytas sisteminis žydų tautos naikinimas 1933-1945 metais, kurio metu buvo nužudyta apie 6 milijonai žydų. Lietuvoje per Holokaustą buvo sunaikinta apie 90% šalies žydų bendruomenės – apie 195,000 žmonių.
Palestinos-Izraelio konfliktas, prasidėjęs XX a. viduryje, ypač paaštrėjo po 2023 m. spalio 7 d. „Hamas” atakos prieš Izraelį, per kurią žuvo apie 1,200 žmonių, ir po to sekusios Izraelio karinės operacijos Gazos Ruože, kurios metu, Gazos sveikatos ministerijos duomenimis, žuvo daugiau nei 30,000 palestiniečių.
Politiko gynimasis ir tolesni veiksmai
Reaguodamas į kritiką, Žemaitaitis vėliau bandė patikslinti savo poziciją, teigdamas, kad „nenorėjo sumenkinti Holokausto aukų kančių”, tačiau liko prie nuomonės, kad „pasaulis negali tylėti matydamas civilių kančias Gazoje”.
Etikos ir procedūrų komisija Seime pradėjo tyrimą dėl galimo etikos pažeidimo. Komisijos pirmininkas Andrius Mazuronis teigė, kad „politikai privalo atsakingai vertinti istorines tragedijas ir vengti paviršutiniškų palyginimų, kurie gali skaldyti visuomenę”.
Kai žodžiai tampa ginklais: atsakomybės ribos politikoje
Žemaitaičio atvejis atskleidžia platesnę problemą – politinės retorikos ribas kalbant apie jautrias istorines ir šiuolaikines tragedijas. Istorikai pabrėžia, kad nors kiekviena humanitarinė krizė yra skaudi, istorinių įvykių sulyginimas dažnai supaprastina sudėtingus procesus ir gali būti žalingas kolektyvinei atminčiai.
Lietuvos politiniame diskurse vis dažniau matome bandymus pasitelkti istorines tragedijas šiuolaikinių konfliktų interpretavimui, tačiau tai reikalauja ypatingo jautrumo ir išsamių žinių. Kaip pažymi istorikė Irena Veisaitė, „praeities traumas turime prisiminti ne tam, kad kurstytume naują neapykantą, o kad iš jų mokytumėmės ir neleistume joms pasikartoti”.
Politikų žodžiai turi galią formuoti visuomenės nuomonę, todėl jų atsakomybė yra dviguba – ne tik gerbti istorinę tiesą, bet ir prisidėti prie visuomenės vienijimo, o ne skaldymo. Šiame kontekste Žemaitaičio atvejis tampa ne tik asmenine klaida, bet ir priminimas visiems politikams apie žodžių svorį viešajame diskurse.