Žemaitaitis kritikuoja konservatorių siūlymą: „Nelogiška ir neapgalvota”
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis išreiškė nuostabą dėl konservatorių siūlymo, kuris, jo nuomone, yra neįprastas ir nesuprantamas. Jis teigė, kad šis pasiūlymas neatitinka logikos ir kelia daug klausimų dėl jo tikslingumo. Žemaitaitis pabrėžė, kad tokie sprendimai turėtų būti gerai apgalvoti ir pagrįsti, o ne priimami skubotai.
„Tai, ką šiandien siūlo konservatoriai, prieštarauja elementariai logikai. Negalime priimti sprendimų, kurie nėra pagrįsti nei ekonomine analize, nei socialinio poveikio tyrimais,” – sakė Žemaitaitis žurnalistams po Seimo posėdžio.
Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl galimų pasekmių, kurias toks siūlymas gali turėti visuomenei ir valstybei. Politikas ragina konservatorius peržiūrėti savo poziciją ir atsižvelgti į platesnį kontekstą bei galimas ilgalaikes pasekmes.
Prieštaringas siūlymas
Konservatorių frakcijos siūlymas, kurį kritikuoja Žemaitaitis, susijęs su mokesčių sistemos pakeitimais, kurie, anot valdančiųjų, padėtų stabilizuoti valstybės finansus. Tačiau opozicinių partijų atstovai, tarp jų ir Žemaitaitis, tvirtina, kad siūlomos priemonės nepagrįstai didintų naštą vidutines pajamas gaunantiems gyventojams.
„Negalime sutikti su siūlymu, kuris faktiškai apmokestintų tuos, kurie ir taip neša didžiausią mokestinę naštą – vidurinę klasę. Tuo metu didžiausias pajamas gaunantys asmenys ir toliau naudosis mokestinėmis lengvatomis,” – pabrėžė Žemaitaitis.
Ankstesnė kritika
Tai ne pirmas kartas, kai Žemaitaitis kritikuoja konservatorių ekonominę politiką. 2022 metais jis aktyviai pasisakė prieš valdančiųjų siūlytą mokesčių reformą, teigdamas, kad ji nepakankamai orientuota į socialinio teisingumo principus.
Remigijus Žemaitaitis, buvęs „Tvarkos ir teisingumo” partijos pirmininkas, dabar vadovauja partijai „Laisvė ir teisingumas”. Jis yra žinomas dėl savo aštrių pasisakymų ir dažnai kritikuoja valdančiąją daugumą dėl, jo nuomone, nepakankamai apgalvotų sprendimų.
Ekspertų nuomonės
Ekonomistai vertina konservatorių siūlymą nevienareikšmiškai. Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Romas Lazutka teigia, kad siūlomi pakeitimai gali turėti ir teigiamų aspektų, tačiau jų įgyvendinimo laikas ir forma kelia abejonių.
„Mokesčių sistemos pokyčiai turėtų būti vykdomi palaipsniui, suteikiant verslui ir gyventojams laiko prisitaikyti. Skubotos reformos dažnai sukelia daugiau problemų nei išsprendžia,” – cituojamas profesorius.
Politinė aklavietė ar kompromiso galimybė?
Nepaisant aštrėjančios retorikos, politiniai stebėtojai pastebi, kad valdančioji dauguma ir opozicija vis dar turi erdvės kompromisams. Politologas Tomas Janeliūnas mano, kad dabartinis konfliktas yra daugiau politinio sezono įkarščio rezultatas nei neįveikiama takoskyra.
„Artėjant rinkimams natūralu, kad politinė retorika aštrėja. Tačiau už viešų pareiškimų dažnai slypi pragmatiškas supratimas, kad valstybei reikalingi sprendimai, kurie peržengia partines ribas,” – teigia politologas.
Kada logika prasilenkia su politika
Žemaitaičio kritika konservatoriams atspindi platesnę problemą Lietuvos politinėje sistemoje – dažnai sprendimai priimami vadovaujantis ne ekonomine ar socialine logika, bet politiniais išskaičiavimais. Šis konfliktas primena, kad efektyviam valstybės valdymui būtinas ne tik politinis ryžtas, bet ir gebėjimas įsiklausyti į ekspertų bei oponentų nuomones. Nors politinės kovos neišvengiamos, svarbiausia, kad jose nenukentėtų eiliniai Lietuvos gyventojai, kuriems mokesčių sistema turėtų tarnauti, o ne tapti papildoma našta. Tik atvirame dialoge, įvertinus visus argumentus, galima rasti sprendimus, kurie tarnautų ne partiniams interesams, bet ilgalaikei valstybės gerovei.