Žemaitaitis abejoja nacionalinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai efektyvumu
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis išreiškė skeptišką požiūrį į siūlymus taikyti nacionalines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. Jo nuomone, tokios sankcijos būtų neveiksmingos ir neturėtų reikšmingo poveikio.
Žemaitaitis pabrėžė, kad Lietuva yra per maža šalis, kad galėtų vienašališkai daryti įtaką tokioms didelėms valstybėms kaip Rusija ir Baltarusija. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad sankcijos gali turėti neigiamų pasekmių pačiai Lietuvai, ypač ekonomikos srityje.
„Mes turime suprasti savo, kaip mažos valstybės, realias galimybes. Vienašališkos Lietuvos sankcijos Rusijai ar Baltarusijai būtų tarsi uodo įgėlimas drambliui,” – teigė politikas.
Sankcijų poveikis Lietuvos ekonomikai
Žemaitaitis savo poziciją grindžia ir ekonominiais argumentais. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nepaisant jau taikomų ES sankcijų, 2022 metais Lietuvos eksportas į Rusiją siekė apie 1,2 mlrd. eurų, o į Baltarusiją – 0,8 mlrd. eurų. Papildomos nacionalinės sankcijos galėtų suduoti smūgį transporto, logistikos ir prekybos sektoriams, kuriuose dirba tūkstančiai lietuvių.
„Nemažai Lietuvos įmonių vis dar palaiko verslo ryšius su šiomis šalimis, o vienašališkos sankcijos pirmiausia pakenktų mūsų verslui, ne Kremliui ar Minskui,” – sakė Seimo narys.
Alternatyvūs sprendimo būdai
Pasak politiko, svarbu ieškoti kitų būdų, kaip spręsti konfliktus ir įtampas su šiomis šalimis, o ne tik remtis sankcijomis. Žemaitaitis ragina daugiau dėmesio skirti diplomatijai ir tarptautiniam bendradarbiavimui, siekiant efektyvesnių sprendimų.
Jis siūlo Lietuvai aktyviau veikti per ES ir NATO struktūras, kur bendri sprendimai turi didesnį svorį. Remiantis ES diplomatinės tarnybos duomenimis, kolektyvinės sankcijos yra žymiai veiksmingesnės nei pavienių valstybių taikomos priemonės.
Kritika iš kitų politikų
Žemaitaičio pozicija sulaukė aštrios kritikos iš kitų Seimo narių. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis pavadino tokią poziciją „naiviu požiūriu į agresorių valstybes”.
„Istorija rodo, kad nuolaidžiavimas diktatoriams tik skatina jų agresiją. Lietuva, kaip demokratinė valstybė, privalo laikytis principingos pozicijos,” – teigė Pavilionis.
Politologai pastebi, kad Žemaitaičio partija „Nemuno aušra” tradiciškai laikosi pragmatiškesnės pozicijos užsienio politikos klausimais, dažnai akcentuodama ekonominius argumentus.
Tarp principų ir pragmatizmo: sankcijų dilema
Diskusija dėl nacionalinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai atskleidžia platesnę dilemą Lietuvos užsienio politikoje – kaip suderinti principingą laikyseną prieš autoritarinius režimus su pragmatiškais ekonominiais interesais. Nors Žemaitaičio argumentai apie sankcijų efektyvumą turi racionalų pagrindą, jie neatsižvelgia į simbolinę tokių veiksmų reikšmę.
Istorija rodo, kad maži veiksmai, sudėti kartu, gali turėti reikšmingą poveikį. Lietuva, nors ir nedidelė valstybė, yra tapusi svarbiu balsu tarptautinėje arenoje, ypač kalbant apie demokratijos ir žmogaus teisių gynimą. Galbūt ne ekonominė, bet moralinė ir diplomatinė tokių sprendimų vertė ilgainiui pasirodo esanti svarbesnė nei trumpalaikiai ekonominiai nuostoliai.