Viešbučio skandalas: kai valstybės tarnautojai naudojasi mokesčių mokėtojų lėšomis
Finansų ministerijos kancleris, turintis butą Vilniuje, gyvena Seimo viešbutyje kartu su parlamentare. Šis faktas sukėlė diskusijas dėl viešųjų išteklių naudojimo ir etikos. Kancleris teigia, kad jo gyvenimas Seimo viešbutyje yra teisėtas ir atitinka nustatytas taisykles, tačiau kai kurie kritikai mano, kad tai gali būti netinkamas viešųjų lėšų naudojimas, ypač turint omenyje, kad jis turi nuosavą būstą mieste.
Teisinė situacija ir reglamentavimas
Pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, Seimo viešbutis pirmiausia skirtas parlamentarams, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra už Vilniaus ribų. Tačiau teisės aktų spragos leidžia apgyvendinti ir kitus valstybės tarnautojus, jei yra laisvų vietų.
Šiuo metu Seimo viešbutyje apgyvendinimo kaina siekia apie 400 eurų per mėnesį, kas yra gerokai mažiau nei rinkos kaina panašiose Vilniaus centro vietose, kur nuomos kainos prasideda nuo 700-800 eurų. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojas, gyvendamas Seimo viešbutyje, faktiškai gauna papildomą naudą, kuri nėra įtraukta į oficialų atlyginimą.
Ankstesni precedentai
Tai nėra pirmas kartas, kai kyla skandalas dėl Seimo viešbučio naudojimo. 2019 metais buvo atskleista, kad keli parlamentarai, turintys būstus Vilniuje, taip pat naudojosi Seimo viešbučio paslaugomis. Tuomet buvo inicijuotos taisyklių pataisos, tačiau jos neišsprendė visų problemų.
Finansų ministerijos kanclerio atvejis išskirtinis tuo, kad jis nėra Seimo narys, o aukštas vykdomosios valdžios pareigūnas. Pasak teisės ekspertų, tai kelia papildomų klausimų dėl valdžių atskyrimo principo ir skirtingų institucijų resursų naudojimo.
Visuomenės reakcija
Socialiniuose tinkluose ši situacija sukėlė audringą diskusiją. Daugelis piliečių išreiškė pasipiktinimą, kad valstybės tarnautojai, gaunantys solidžius atlyginimus (kanclerio atlyginimas siekia apie 3500 eurų „į rankas”), dar papildomai naudojasi mokesčių mokėtojų lėšomis finansuojamomis privilegijomis.
„Kai eiliniai žmonės vos suduria galą su galu mokėdami nuomą, valstybės tarnautojai, turintys nuosavus butus, gyvena subsidijuojamuose viešbučiuose. Tai tiesiog nepriimtina”, – socialiniame tinkle rašė vienas pilietis.
Kitų šalių praktika
Skandinavijos šalyse, kurios dažnai laikomos skaidrumo pavyzdžiu, parlamentarai iš regionų gauna būsto kompensacijas, tačiau jos griežtai reglamentuotos. Švedijoje parlamentarai gali rinktis tarp parlamento apartamentų arba fiksuotos kompensacijos, tačiau negali gauti kompensacijos, jei turi nuosavą būstą sostinėje.
Estijoje 2018 metais buvo atlikta reforma, po kurios parlamentarai, turintys nekilnojamojo turto Taline, nebegali pretenduoti į valstybės apmokamą apgyvendinimą.
Tamsūs debesys virš skaidrumo
Ši situacija atkreipė dėmesį į platesnę problemą dėl viešbučių naudojimo taisyklių ir jų taikymo valstybės tarnautojams. Viešosios diskusijos metu buvo iškelti klausimai apie tai, kaip turėtų būti reguliuojamas valstybės tarnautojų apgyvendinimas ir kokios turėtų būti taisyklės, siekiant užtikrinti skaidrumą ir sąžiningumą.
Ekspertai pabrėžia, kad reikalingas aiškesnis reglamentavimas, nustatantis, kas ir kokiomis aplinkybėmis gali naudotis valstybės lėšomis finansuojamu apgyvendinimu. Būtina užtikrinti, kad viešieji ištekliai būtų naudojami tik ten, kur tai būtina tarnybinėms funkcijoms atlikti, o ne kaip papildoma privilegija.
Galiausiai, ši istorija primena, kad viešajame sektoriuje skaidrumas ir atskaitomybė nėra tik gražūs žodžiai – tai pamatiniai principai, kuriais turi vadovautis visi, nuo eilinio tarnautojo iki aukščiausių pareigūnų. Kol valstybės tarnautojai naudosis pilkųjų zonų teikiamomis galimybėmis, tol visuomenės pasitikėjimas valdžia išliks trapus kaip kortų namelis.