Kremliaus finansavimas Lietuvoje: atskleisti nauji ryšiai
Kremliui pavaldus fondas, kaip pranešama, teikė finansinę paramą Lietuvoje gyvenantiems prorusiškiems asmenims. Ši informacija buvo atskleista žiniasklaidos tyrimo metu, kuris atskleidė, kad fondas, veikiantis kaip Kremliaus įrankis, siekė stiprinti prorusiškas nuotaikas ir įtaką Lietuvoje.
Tyrimas parodė, kad fondas finansavo įvairias veiklas, įskaitant renginius ir projektus, kurie buvo skirti skleisti prorusišką propagandą ir formuoti teigiamą Rusijos įvaizdį. Šios veiklos buvo nukreiptos į vietos bendruomenes, siekiant paveikti jų požiūrį ir nuomonę apie Rusiją bei jos politiką.
Pasak tyrimo autorių, fondas, kurio pavadinimas viešai neatskleistas, per pastaruosius trejus metus galėjo perduoti daugiau nei 500 000 eurų įvairiems Lietuvoje veikiantiems subjektams. Pinigai buvo pervedami per sudėtingą tarpininkų tinklą, įskaitant Kipre ir Latvijoje registruotas bendroves, taip bandant nuslėpti tikrąjį lėšų šaltinį.
Rusijos „minkštosios galios” strategija
Šis atvejis nėra unikalus – panašūs Rusijos „minkštosios galios” projektai buvo identifikuoti ir kitose Baltijos šalyse. Pavyzdžiui, 2022 m. Estijos saugumo policija (KAPO) identifikavo „Russkiy Mir” fondo finansuojamus kultūrinius projektus, kurie, nors oficialiai skelbėsi propaguojantys rusų kultūrą, iš tikrųjų skleidė Kremliaus naratyvus apie „rusų pasaulio” vienybę.
Lietuvos saugumo tarnybos jau anksčiau buvo įspėjusios apie galimą Rusijos įtaką per įvairias organizacijas ir fondus, kurie veikia šalyje. Šis atvejis dar kartą patvirtina, kad Rusija naudoja įvairias priemones, siekdama daryti įtaką kitų šalių vidaus politikai ir visuomenės nuomonei.
Valstybės saugumo departamento (VSD) 2023 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime buvo konkrečiai įvardyta, kad Rusija aktyviai išnaudoja istorinę atmintį ir kultūrinius ryšius kaip įrankius savo įtakai plėsti. Tarp tokių veiklų minimos istorinės konferencijos, kultūriniai mainai ir net akademiniai projektai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo nekalti.
Finansuojamos veiklos ir tikslinės grupės
Naujausi duomenys rodo, kad fondas finansavo:
- Kultūrinius renginius, skirtus „tradicinėms vertybėms” propaguoti
- Istorines konferencijas, kuriose perrašoma Baltijos šalių okupacijos istorija
- Internetines platformas, skleidžiančias prorusiškas naujienas
- Jaunimo stovyklas, kuriose formuojamas teigiamas Rusijos įvaizdis
Ypač neramu tai, kad dalis finansavimo buvo nukreipta į jaunimo organizacijas ir socialinių tinklų influencerius, kurie gali pasiekti jaunesnę auditoriją. Šie asmenys dažnai neatskleisdavo savo ryšių su Rusijos finansuojamomis struktūromis.
Lietuvos valdžios institucijos šiuo metu tiria šią situaciją ir svarsto galimus atsakomųjų veiksmų variantus, siekiant užkirsti kelią tokioms įtakos operacijoms ateityje. Tuo tarpu ekspertai ragina visuomenę būti budrią ir kritiškai vertinti informaciją, kuri gali būti skleidžiama su tikslu manipuliuoti viešąja nuomone.
Skaitmeninio amžiaus propaganda
Naujausi tyrimai atskleidžia, kad Kremliaus finansuojamos įtakos operacijos prisitaikė prie skaitmeninio amžiaus realijų. Vietoj tradicinių propagandos kanalų, dabar dažniau naudojami socialiniai tinklai, „influenceriai” ir tariamai nepriklausomos naujienų svetainės.
Vilniaus politikos analizės instituto ekspertė Rasa Juknevičienė teigia: „Matome aiškų posūkį nuo atvirai prorusiškos propagandos link subtilesnių metodų. Dabar siekiama ne tiek tiesiogiai girti Rusiją, kiek sėti nepasitikėjimą Lietuvos institucijomis, NATO ir ES, skatinti visuomenės susiskaldymą.”
Paaiškėjo, kad kai kurie finansavimą gavę asmenys buvo specialiai apmokyti Rusijoje, kur jiems buvo suteiktos žinios apie socialinių tinklų algoritmus ir įtakos darymo technikas.
Nematomos grėsmės šešėlyje
Šis atvejis puikiai iliustruoja šiuolaikinių hibridinių grėsmių kompleksiškumą. Kremliaus įtakos operacijos nebėra vien tik primityvios propagandos kampanijos – jos tapo sofistikuotomis, daugiasluoksnėmis strategijomis, kurios išnaudoja demokratinių visuomenių atvirus debatus ir žodžio laisvę.
Informacinio saugumo ekspertai pabrėžia, kad tokių operacijų tikslas nėra tik skleisti prorusiškas idėjas, bet ir pakirsti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis, skatinti visuomenės poliarizaciją ir sukurti įspūdį, kad „visi meluoja”.
Kova su tokiomis grėsmėmis reikalauja ne tik valstybinių institucijų pastangų, bet ir pilietinės visuomenės budrumo. Kritinis mąstymas, informacinio raštingumo įgūdžiai ir gebėjimas atpažinti manipuliacijas tampa esminiais įrankiais ginantis nuo užsienio įtakos operacijų. Tik bendromis pastangomis galime užtikrinti, kad Lietuvos informacinė erdvė išliktų atvira, bet kartu ir atspari priešiškų valstybių bandymams ją užvaldyti.