Seimas svarsto prezidento apsaugos stiprinimo pataisas
Lietuvos Respublikos Seimas svarsto įstatymo pataisas, kurios leistų sustiprinti prezidento Gitano Nausėdos apsaugą. Šios pataisos numato didesnes galimybes užtikrinti prezidento saugumą tiek kasdienėje veikloje, tiek oficialių vizitų metu. Pataisų iniciatoriai teigia, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nepakankamai atitinka šiuolaikinius saugumo reikalavimus, todėl būtina juos atnaujinti.
Siūlomi pakeitimai ir nauji įgaliojimai
Įstatymo pataisose siūloma išplėsti prezidento apsaugos tarnybos įgaliojimus, suteikiant jiems daugiau priemonių ir resursų efektyviai vykdyti savo funkcijas. Taip pat numatoma stiprinti bendradarbiavimą su kitomis teisėsaugos institucijomis, siekiant užtikrinti visapusišką prezidento saugumą.
Konkrečiai, pataisose numatoma praplėsti Vadovybės apsaugos departamento (VAD) teises, leidžiant jiems atlikti išankstinius rizikos vertinimus vietose, kurias planuoja aplankyti prezidentas, taip pat suteikti papildomus įgaliojimus tikrinti asmenis, dalyvaujančius renginiuose su valstybės vadovu. Šiuo metu VAD pareigūnai turi ribotas galimybes veikti už oficialių prezidentūros teritorijų ribų.
Pagal siūlomas pataisas, VAD biudžetas būtų padidintas maždaug 1,2 mln. eurų, kurie būtų skirti moderniai saugumo įrangai įsigyti, įskaitant dronus, kibernetinio saugumo sistemas ir transporto priemones. Papildomos lėšos taip pat būtų skirtos specialiems mokymams, kuriuose VAD pareigūnai būtų rengiami atremti šiuolaikines grėsmes.
Tarptautinis kontekstas
Šios pataisos siūlomos atsižvelgiant į tarptautinę praktiką ir geopolitinę situaciją regione. Pastaruoju metu Baltijos šalys susiduria su padidėjusiais saugumo iššūkiais, o valstybių vadovų apsauga tampa vis aktualesniu klausimu.
Estija ir Latvija jau 2022-2023 m. sustiprino savo prezidentų apsaugą, padidindamos biudžetą ir atnaujindamos teisinę bazę. Lietuvos siūlomi pakeitimai iš esmės atitinka kaimyninių šalių standartus ir NATO rekomendacijas dėl aukščiausių valstybės pareigūnų saugumo užtikrinimo.
Visuomenės ir politikų reakcijos
Šios pataisos sulaukė įvairių reakcijų tiek iš politikų, tiek iš visuomenės. Vieni teigia, kad tai būtinas žingsnis siekiant užtikrinti valstybės vadovo saugumą, kiti mano, kad tai gali sukelti perteklinį biurokratizmą ir išlaidų padidėjimą. Nepaisant to, dauguma sutinka, kad prezidento saugumas yra prioritetinis klausimas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir atnaujinimų.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad „prezidento saugumas yra nacionalinio saugumo dalis, o ne prabangos klausimas”. Tuo tarpu opozicijos atstovai išreiškė susirūpinimą dėl galimo lėšų švaistymo ir siūlo peržiūrėti kai kuriuos pataisų punktus.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad apie 62% Lietuvos gyventojų pritaria prezidento apsaugos stiprinimui, tačiau beveik pusė respondentų mano, kad tam turėtų būti skiriama ne daugiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų.
Saugumas besikeičiančiame pasaulyje
Seimo nariai tikisi, kad šios pataisos bus priimtos artimiausiu metu, o jų įgyvendinimas padės užtikrinti aukščiausią prezidento apsaugos lygį. Galutinis balsavimas dėl pataisų numatytas jau kitą mėnesį, o įsigaliojimas planuojamas nuo 2024 m. sausio 1 d.
Valstybės vadovo saugumas – tai ne tik fizinės apsaugos klausimas, bet ir valstybės prestižo bei stabilumo simbolis. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur grėsmės tampa vis labiau neprognozuojamos ir įvairialypės, tinkama prezidento apsauga atspindi valstybės brandumą ir gebėjimą prisitaikyti prie kintančių saugumo iššūkių. Nors diskusijos dėl konkrečių priemonių ir biudžeto dar tęsiasi, pats faktas, kad šiam klausimui skiriamas rimtas dėmesys, rodo Lietuvos įsipareigojimą užtikrinti ne tik savo vadovų, bet ir demokratinių institucijų atsparumą.