Klimato kaitos iššūkiai: ko tikėtis Lietuvos vasarą?
Šią vasarą Lietuvoje galime tikėtis įvairių orų sąlygų, teigia garsus klimatologas. Jis pabrėžia, kad klimato kaita daro įtaką orų modeliams, todėl prognozės tampa vis sudėtingesnės. Vis dėlto, remiantis dabartiniais duomenimis, tikėtina, kad vasara bus šiltesnė nei įprastai, su dažnesniais karščio bangomis. Taip pat galima tikėtis daugiau ekstremalių orų reiškinių, tokių kaip stiprios liūtys ar audros.
Lietuvos vasaros tendencijos keičiasi
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, per pastaruosius 30 metų vidutinė vasaros temperatūra Lietuvoje pakilo beveik 1,5°C. Tai nėra atsitiktinumas – tai dalis globalaus atšilimo tendencijos, kuri ypač ryški mūsų platumose. Vilniaus universiteto klimatologijos specialistai pastebi, kad Baltijos regione klimato kaita vyksta greičiau nei vidutiniškai pasaulyje.
„Lietuvoje fiksuojame ne tik aukštesnes temperatūras, bet ir didesnį kritulių kiekio nepastovumą. Kai kuriuose regionuose lietaus kiekis vasarą sumažėjo, kitur – padidėjo. Tai sukelia tiek sausras, tiek potvynius,” – aiškina prof. Arūnas Bukantis, Vilniaus universiteto Geomokslų instituto klimatologas.
Karščio bangos – nauja realybė
Praėjusią vasarą Lietuvoje buvo užfiksuota rekordinė 35,7°C temperatūra, o meteorologai prognozuoja, kad šiemet karščio bangų gali būti dar daugiau. Karščio bangos apibrėžiamos kaip mažiausiai trijų dienų laikotarpis, kai temperatūra viršija 30°C.
Ypač pavojingos tampa naktys, kai temperatūra nenukrenta žemiau 20°C, nes tai neleidžia žmonėms ir gamtai atsigauti. Tokios „tropiškos naktys” Lietuvoje dar prieš 20 metų buvo retenybė, o dabar jų pasitaiko kiekvieną vasarą.
Sveikatos specialistai primena, kad karščio bangų metu padidėja rizika pagyvenusiems žmonėms, vaikams ir sergantiems lėtinėmis ligomis. Rekomenduojama vengti tiesioginių saulės spindulių, gerti pakankamai vandens ir, jei įmanoma, būti vėsiose patalpose.
Ekstremalūs krituliai ir audros
Klimato kaita ne tik didina temperatūrą, bet ir keičia kritulių pobūdį. Lietuvoje vis dažniau stebimos staigios ir intensyvios liūtys, kai per kelias valandas iškrinta mėnesio ar net dviejų kritulių norma.
2021 m. birželį Klaipėdos rajone per vieną dieną iškrito 80 mm kritulių – tai beveik 80% mėnesio normos. Tokios liūtys sukelia staigius potvynius, ypač miestuose, kur lietaus nuotekų sistemos nepajėgia susidoroti su tokiu vandens kiekiu.
Lietuvos energetikos institutas atkreipia dėmesį, kad stiprėja ir audros. Vėjo gūsiai per audras vis dažniau pasiekia 25-30 m/s greitį, o tai jau prilygsta uraganiniam vėjui. Audros sukelia elektros tiekimo sutrikimus, varto medžius ir gadina infrastruktūrą.
Gamta ir žemės ūkis pajunta pokyčius
Klimato kaita keičia ne tik orus, bet ir gamtos ciklus. Lietuvos gamtos tyrimų centro mokslininkai pastebi, kad augalai pradeda žydėti vidutiniškai dviem savaitėmis anksčiau nei prieš 30 metų. Tai sukelia problemų žemės ūkyje, nes anksti pražydę augalai gali nukentėti nuo vėlyvų šalnų.
Ūkininkai susiduria su naujais iššūkiais – tiek sausromis, tiek pertekliniu drėgmės kiekiu. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro duomenimis, dėl klimato kaitos keičiasi ir kenkėjų paplitimas – atsiranda naujų rūšių, o esamos tampa aktyvesnės.
Ką daryti gyventojams?
Klimatologas ragina gyventojus būti pasiruošusiems įvairioms orų sąlygoms ir atkreipti dėmesį į orų prognozes, kad galėtų tinkamai planuoti savo veiklas. Be to, jis pabrėžia, kad svarbu imtis priemonių klimato kaitos poveikiui mažinti, siekiant išvengti dar didesnių ekstremalių orų ateityje.
Ekspertai rekomenduoja:
- Sekti orų prognozes ir perspėjimus apie pavojingus meteorologinius reiškinius
- Namuose turėti būtiniausių priemonių (vandens, maisto, vaistų, žibintuvėlių) ekstremalių situacijų atvejams
- Apdrausti turtą nuo gamtos stichijų
- Miestų gyventojams – dalyvauti žaliųjų erdvių kūrime ir išsaugojime, nes medžiai ir parkai padeda mažinti karščio salų efektą
Tarp prognozių ir realybės: ruoškimės, bet nepamirškime džiaugtis vasara
Nors klimato kaitos poveikis Lietuvai tampa vis akivaizdesnis, meteorologai primena, kad kiekviena vasara vis tiek išlieka unikali ir nenuspėjama. Mūsų šalis, įsikūrusi tarp jūros ir žemyno, visada pasižymėjo orų kaita ir kontrastais – tai dalis mūsų klimatinio identiteto.
Galbūt svarbiausia yra prisitaikyti prie kintančių sąlygų, išmokti gyventi harmonijoje su gamta ir neleisti klimato iššūkiams užgožti vasaros džiaugsmo. Juk net ir karščiausiomis dienomis Lietuvos ežerai, miškai ir pajūris teikia atokvėpį, o vakaro vėsa primena, kad esame laimingi gyvendami krašte, kur keturi metų laikai vis dar aiškiai apibrėžti.
Kaip sakė žymus lietuvių gamtininkas Tadas Ivanauskas: „Gamta niekada neklysta – klysta tik žmonės, bandydami ją valdyti.” Galbūt šią vasarą verta ne tik stebėti orų prognozes, bet ir atidžiau įsiklausyti į gamtos ženklus, kurie visada buvo patikimiausi orų pranašai mūsų protėviams.