2026 m. lapkričio 1 d., sekmadienis
Auto / Moto

121 tūkst. eurų už 32 km/h viršytą greitį: kodėl Suomijoje baudos priklauso nuo pajamų

121 tūkst. eurų už 32 km/h viršytą greitį: kodėl Suomijoje baudos priklauso nuo pajamų
Nuotrauka „121 tūkst. eurų už 32 km/h viršytą greitį: kodėl Suomijoje baudos priklauso nuo pajamų“ (Unsplash)

Suomijoje verslininkui Andersui Wiklöfui už greičio viršijimą skirta bauda prilygsta būsto ar kelių automobilių kainai. 2023 metų birželį jam teko sumokėti 121 tūkst. eurų: jis važiavo 82 km/h greičiu ruože, kuriame leidžiama 50 km/h, taigi greitį viršijo 32 km/h. Tokią neįprastą sumą paaiškina Suomijoje taikoma sistema, pagal kurią dalis baudų skaičiuojama atsižvelgiant į žmogaus pajamas.

Tai nereiškia, kad kiekvienas Suomijoje greitį viršijęs vairuotojas gaus milžinišką sąskaitą. Už nedidelius pažeidimus skiriamos nustatyto dydžio piniginės sankcijos. Sunkesniais atvejais skaičiavimo principas keičiasi: reikšmės turi ir pažeidimo pobūdis, ir pažeidėjo finansinė padėtis, todėl panašiai prasižengusių vairuotojų galutinės sumos gali labai skirtis.

Verslininkas teigė nespėjęs pakankamai sulėtinti

Garsiai nuskambėjęs atvejis nutiko Suomijai priklausančiose autonominėse Alandų salose. Vietos leidiniui „Nya Åland“ 76 metų A. Wiklöfas pasakojo važiavęs ruožu, kuriame leistinas greitis sumažėjo nuo 70 iki 50 km/h. Pasak jo, lėtinti jis pradėjo, bet nepakankamai greitai. Policija užfiksavo 82 km/h. Be didelės baudos, verslininkui dešimčiai dienų uždrausta vairuoti.

Istorija dėmesį patraukė pirmiausia dėl sumos, tačiau ji gerai parodo, kaip veikia pati sistema. Tai nebuvo vienoda visiems vairuotojams taikoma kaina už tokį greičio viršijimą – skaičiuojant buvo atsižvelgta ir į verslininko pajamas. Todėl pranešimuose apie Suomijoje skiriamas baudas kartais pasirodo sumos, kurios kitų šalių gyventojams atrodo sunkiai įsivaizduojamos.

Kaip veikia pagal pajamas apskaičiuojama bauda?

Suomijoje taikoma vadinamoji dienos baudų sistema. Ją patogu įsivaizduoti kaip dviejų dalių skaičiavimą. Pirmiausia nustatomas baudos vienetų skaičius, priklausantis nuo veikos pobūdžio. Tada apskaičiuojama vieno vieneto piniginė vertė, susieta su baudžiamo asmens finansinėmis galimybėmis. Šiuos du dydžius sudauginus gaunama galutinė suma. Tokį principą nurodo Suomijos nacionalinė prokuratūra.

Skirtumą padeda suprasti sąlyginis pavyzdys. Jei dviem žmonėms paskiriama po 20 baudos vienetų, bet vienam vieneto vertė yra 20 eurų, o kitam – 200 eurų, galutinės sumos bus atitinkamai 400 ir 4 000 eurų. Tai tik skaičiavimo iliustracija, nesusieta su konkrečiu greičio viršijimu. Ji rodo svarbią savybę: tas pats vienetų skaičius nebūtinai reiškia tą pačią sumą eurais.

Vertinamas ne vien atlyginimas

Pagal Suomijos teisingumo sistemos skelbiamą informaciją, vieno baudos vieneto vertė paprastai apskaičiuojama taip: iš vidutinių mėnesio pajamų atskaitomi mokesčiai, atimama 255 eurų bazinė suma, o likutis dalijamas iš 60. Mažiausia nustatyta vieneto vertė – 6 eurai. Vertinamos pajamos gali apimti darbo užmokestį, kapitalo pajamas, darbo teikiamą naudą, pensiją ir daugelį socialinių išmokų.

Todėl netikslu sakyti, kad verslininko bauda nustatoma tiesiog pagal įmonės apyvartą ar turto vertę. Įmonės pardavimo pajamos ir jos savininko asmeninės pajamos – skirtingi dalykai. Skaičiuojant svarbu, kokios pajamos pagal taisykles priskiriamos pačiam baudžiamam asmeniui. Vien žiniasklaidoje paskelbto įmonės dydžio nepakaktų konkrečiai baudai patikimai apskaičiuoti.

Pajamoms nustatyti paprastai naudojami mokesčių duomenys, bet jie gali neatspindėti naujausios žmogaus padėties. Suomijos prokuratūra nurodo, kad sprendžiant būtina atsižvelgti į žinomą reikšmingą mokumo pablogėjimą. Taigi sistema numato ir atvejį, kai ankstesnių metų duomenys rodo didesnes pajamas, nei žmogus gauna dabar.

Ne kiekvienas greičio viršijimas priklauso nuo pajamų

Dažnai pagal skambias antraštes nepastebima viena detalė: Suomijoje ne visos sankcijos už greičio viršijimą skaičiuojamos individualiai. Suomijos policijos informacijoje nurodoma, kad už ne didesnį kaip 20 km/h viršijimą paprastai taikomi nustatyto dydžio eismo pažeidimo mokesčiai. Jų dydis priklauso nuo viršijimo ir nuo to, koks greitis leidžiamas tame ruože. Viršijus daugiau kaip 20 km/h, pažeidimas gali būti baudžiamas pagal pajamas apskaičiuojamais baudos vienetais.

Pavyzdžiui, pagal policijos skelbiamą tvarką už 11–15 km/h viršijimą ruože, kuriame leidžiama važiuoti 20–60 km/h, numatyta 170 eurų sankcija. Jei leidžiamas greitis yra 70–120 km/h, už tokį patį viršijimą skiriama 140 eurų suma. Šie pavyzdžiai rodo, kodėl vien teiginys „Suomijoje baudos priklauso nuo pajamų“ nepaaiškina visos tvarkos.

Kodėl vienoda suma nebūtinai reiškia vienodą bausmę?

Pagal pajamas nustatomų baudų logika remiasi paprastu skirtumu: keli šimtai eurų vienam žmogui gali būti skaudus smūgis mėnesio biudžetui, o kitam – menka išlaida. Individualus skaičiavimas leidžia susieti sankciją su pažeidėjo galimybėmis ją sumokėti. Kartu išlieka ir kita dalis – veikos vertinimas, nuo kurio priklauso skiriamų vienetų skaičius.

Tokia tvarka neišvengiamai kelia diskusijų apie tai, kaip suprantamas teisingumas. Vieniems teisinga atrodo vienoda suma už vienodą pažeidimą, kitiems – panašaus stiprumo finansinis poveikis skirtingas pajamas gaunantiems žmonėms. Suomijos sistema parodo, kokį didelį skirtumą šie požiūriai gali sukurti praktikoje: didelės pajamos čia gali lemti, kad keliomis dešimtimis kilometrų per valandą viršytas greitis virsta šešiaženkle bauda.

Parašykite komentarą