Vos tik Vytautas Olekas tapo Seimo pirmininku, kilo skandalas, susijęs su jo praeities veikla. Olekas, kuris anksčiau ėjo įvairias svarbias pareigas, įskaitant krašto apsaugos ministro postą, buvo kritikuojamas dėl sprendimų, priimtų jo vadovavimo metu. Vienas iš pagrindinių kaltinimų susijęs su viešųjų pirkimų skaidrumu ir efektyvumu, kai buvo įsigyjama karinė įranga. Kritikai teigia, kad kai kurie pirkimai buvo vykdomi neskaidriai, o tai galėjo lemti valstybės lėšų švaistymą.
Be to, Olekas buvo apkaltintas nepakankamu dėmesiu kariuomenės modernizavimui ir pasirengimui, kas, anot kai kurių ekspertų, galėjo turėti neigiamų pasekmių šalies gynybai. Šie kaltinimai sukėlė diskusijas tiek politinėje arenoje, tiek visuomenėje, kurioje vis dažniau keliami klausimai apie politikų atsakomybę už praeities sprendimus.
Nepaisant šių kaltinimų, Olekas teigia, kad visi jo sprendimai buvo priimti vadovaujantis tuo metu turima informacija ir siekiant geriausių rezultatų valstybei. Jis pabrėžia, kad daugelis iššūkių, su kuriais susidūrė, buvo susiję su sudėtinga geopolitine situacija ir ribotais ištekliais. Olekas taip pat pažymi, kad jo vadovavimo metu buvo pasiekta nemažai teigiamų pokyčių, kurie prisidėjo prie šalies saugumo stiprinimo.
Šis skandalas atkreipė dėmesį į platesnę problemą, susijusią su politinės atsakomybės ir skaidrumo klausimais Lietuvoje. Visuomenė vis dažniau reikalauja, kad politikai atsiskaitytų už savo veiksmus ir sprendimus, ypač kai kalbama apie nacionalinį saugumą ir viešųjų lėšų naudojimą. Tai rodo, kad politinė kultūra šalyje keičiasi, o piliečiai tampa vis labiau įsitraukę į politinius procesus.