Karo frontas: situacija lūžio taške
Ukrainos rytiniuose frontuose padėtis išlieka įtempta, nors kariuomenės atstovai tvirtina, kad rusų pajėgų puolimo intensyvumas šiek tiek sumažėjo per pastarąsias 48 valandas. Donecko srityje vyksta intensyvūs mūšiai ties Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis, kur ukrainiečių gynėjai stengiasi išlaikyti strategiškai svarbias pozicijas.
Generalinio štabo duomenimis, per parą užfiksuota apie 60 priešo atakų, dauguma jų atremiamos. Tačiau situacija Zaporižios srityje kelia nerimą – ten rusų pajėgos bando prasimušti link Orikhivo, nors kol kas be didesnių laimėjimų. Ukrainos kariškiai pabrėžia, kad artilerijos sviedinių trūkumas vis dar jaučiamas, nors Vakarų tiekimas palaipsniui didėja.
Energetikos sektorius po naujausių atakų
Praėjusią naktį Rusija surengė dar vieną masinę ataką prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Paleista daugiau kaip 40 raketų ir 30 dronų, dalis jų numušta oro gynybos sistemų. Tačiau keletas objektų Kijevo, Charkivo ir Dnipro srityse patyrė pažeidimus.
Energetikos ministras Hermanas Haluščenka pranešė, kad dėl apgadinimų be elektros laikinai liko apie 200 tūkstančių vartotojų. Daugumoje regionų elektros tiekimas atkurtas per 6-8 valandas, tačiau kai kuriose vietovėse remonto darbai užtruks ilgiau. Specialistai dirba visą parą, kad kuo greičiau atstatytų pažeistus tinklus.
Situacija energetikos sektoriuje lieka sudėtinga, ypač artėjant šildymo sezonui. Valdžia ragina gyventojus taupyti elektrą ir ruoštis galimoms trumpalaikėms elektros tiekimo pertraukoms. Tuo pačiu metu vyksta derybos su Europos Sąjungos šalimis dėl papildomo elektros energijos importo galimybių.
Diplomatiniai manevrai tarptautinėje arenoje
Prezidentas Volodymyras Zelenskis vakar dalyvavo vaizdo konferencijoje su Europos Sąjungos lyderiais, kur aptarė būsimą žiemos laikotarpio paramą ir galimus naujus sankcijų Rusijai paketus. Pasak prezidento administracijos atstovų, pokalbiai buvo konstruktyvūs ir ES šalys patvirtino savo įsipareigojimą ir toliau remti Ukrainą.
Ypatingas dėmesys skiriamas oro gynybos sistemų tiekimui. Ukraina prašo papildomų Patriot sistemų ir kitų modernių oro gynybos priemonių, kad galėtų efektyviau atremti rusų raketų atakas. Vokietija ir Nyderlandai jau pažadėjo papildomą paramą šioje srityje, tačiau konkrečios datos ir kiekiai kol kas neatskleidžiami dėl saugumo priežasčių.
Tuo tarpu JAV Kongrese vėl įsiplieskė diskusijos dėl papildomos karinės pagalbos Ukrainai. Nors daugelis respublikonų ir toliau remia paramą, kai kurie partijos nariai reikalauja griežtesnės kontrolės, kaip naudojami skiriami pinigai. Kijeve šie ginčai stebimi su nerimu, nes bet koks paramos vėlavimas gali turėti rimtų pasekmių fronte.
Humanitarinė krizė okupuotose teritorijose
Žmogaus teisių organizacijos skelbia naujus duomenis apie situaciją Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose. Pranešimai apie civilių gyventojų kankinimus, priverstinę deportaciją ir ukrainiečių tapatybės naikinimą toliau plaukia iš įvairių šaltinių.
Ombudsmeno biuras užfiksavo daugiau kaip 150 naujų atvejų, kai vaikai buvo priverstinai išvežti į Rusiją per pastaruosius du mėnesius. Iš viso nuo karo pradžios tokių atvejų užfiksuota jau daugiau kaip 19 tūkstančių. Daugelis šeimų vis dar negali susigrąžinti savo vaikų, o Rusijos valdžia atsisako bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis šiuo klausimu.
Mariupolyje ir kituose okupuotuose miestuose gyventojai susiduria su sunkumais gauti pagrindinius produktus ir vaistus. Okupacinės valdžios įvestos taisyklės apriboja judėjimą, o bet koks nelojalumas gali baigtis areštu ar dar blogiau. Žmonės bijo atvirai kalbėti net su artimaisiais, nes denunciacijos tapo kasdienybe.
Ekonomikos atsigavimo ženklai nepaisant karo
Nors karas tęsiasi, Ukrainos ekonomika rodo tam tikrus atsigavimo ženklus. Nacionalinio banko duomenimis, BVP trečiąjį ketvirtį augo 4,5 proc. palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Tai gerokai geriau nei prognozuota ir rodo ukrainiečių verslo atsparumą.
Žemės ūkio sektorius išlieka vienas stipriausių ekonomikos ramsčių. Šių metų derlius, nors ir mažesnis nei prieškario laikotarpiu, vis tiek leidžia Ukrainai išlikti svarbia grūdų eksportuotoja. Juodosios jūros koridoriaus veikimas, nors ir su tam tikrais sunkumais, užtikrina eksporto galimybes.
IT sektorius taip pat demonstruoja įspūdingą augimą. Daugelis įmonių sėkmingai persikėlė į saugesnius regionus ar net dirba nuotoliniu būdu iš užsienio. Ukrainos programuotojai ir toliau vertinami pasaulinėje rinkoje, o IT paslaugų eksportas šiemet išaugo beveik 20 procentų.
Tačiau ne viskas rožėmis. Infliacija, nors ir sumažėjusi nuo praėjusių metų rekordinių rodiklių, vis dar siekia apie 10 procentų. Daugelis gyventojų kenčia nuo padidėjusių pragyvenimo išlaidų, o nedarbo lygis išlieka aukštas, ypač regionuose, kurie labiausiai nukentėjo nuo karo.
Visuomenės nuotaikos ir kasdienybė
Ukrainiečiai mokosi gyventi karo sąlygomis jau beveik du metus. Kijeve ir kituose didmiesčiuose gyvenimas iš pirmo žvilgsnio atrodo beveik normalus – veikia kavinės, parduotuvės, viešasis transportas. Tačiau oro pavojaus sirenų garsai primena, kad karas niekur nedingo.
Psichologai pastebi, kad žmonės išgyvena kolektyvinę traumą, kuri pasireikš dar ilgai po karo pabaigos. Daugelis kenčia nuo nerimo sutrikimų, miego problemų, o kai kurie – nuo posttraminio streso sutrikimo. Psichologinės pagalbos paslaugos labai paklausios, tačiau specialistų trūksta.
Tuo pačiu metu ukrainiečiai demonstruoja neįtikėtiną atsparumą ir solidarumą. Savanorystė išlieka labai populiari – žmonės padeda kariuomenei, pabėgėliams, nukentėjusiems nuo karo. Šis bendruomeniškumas daugeliui tampa būdu susidoroti su stresu ir jaustis naudingiems.
Kultūrinis gyvenimas taip pat neužgęsta. Teatrai, muziejai, koncertų salės dirba, nors ir su tam tikrais apribojimais. Menininkai kuria kūrinius apie karą, tautos atsparumą, viltį. Kultūra tampa būdu išsaugoti tapatybę ir priešintis rusų agresijai.
Ką rodo artimiausios savaitės prognozės
Artimiausiomis dienomis tikimasi intensyvių kovų tęsinio rytiniuose frontuose. Kariškiai prognozuoja, kad Rusija gali bandyti surengti dar vieną puolimą prieš energetikos infrastruktūrą, ypač artėjant šalčiams. Oro gynybos pajėgos yra pakeltos į aukštesnį parengties lygį.
Diplomatiniame fronte dėmesys sutelktas į NATO viršūnių susitikimą, kuris vyks kitą savaitę. Ukraina tikisi gauti aiškesnių signalų dėl narystės perspektyvų ir papildomų saugumo garantijų. Prezidentas Zelenskis planoja dalyvauti susitikime ir pristatyti savo viziją, kaip užtikrinti ilgalaikę taiką regione.
Ekonomikos srityje laukiama naujų duomenų apie infliaciją ir BVP augimą. Vyriausybė rengia 2024 metų biudžetą, kuriame didelis dėmesys skiriamas gynybai ir infrastruktūros atstatymui. Planuojama pritraukti daugiau užsienio investicijų, nors karo sąlygomis tai išlieka sudėtinga užduotis.
Kas laukia toliau: realybė be iliuzijų
Ukraina įžengė į karo trečiuosius metus su aiškiu supratimu, kad greito pergalės nėra. Tai bus ilgas ir sunkus kelias, reikalaujantis milžiniškų pastangų tiek fronte, tiek užnugaryje. Vakarų parama išlieka kritiškai svarbi, bet Ukraina vis labiau remiasi ir savo jėgomis – stiprina gynybos pramonę, kuria naujas technologijas, mobilizuoja visuomenę.
Karo baigtis priklausys nuo daugelio veiksnių: karinės padėties fronte, tarptautinės paramos tęstinumo, Rusijos vidinės situacijos pokyčių. Ukrainiečiai supranta, kad jiems tenka kovoti ne tik už savo šalies laisvę, bet ir už Europos saugumo architektūrą. Tai atsakomybė, kurią jie priėmė ir nešioja su orumu, nepaisant visų sunkumų ir aukų.
Artimiausiais mėnesiais pagrindinis iššūkis bus išgyventi žiemą – tiek fizine, tiek psichologine prasme. Energetikos sistemos stabilumas, pakankamos šildymo galimybės, maisto ir vaistų prieinamumas – visa tai lems, kaip šalis atsilaikys prieš naują išbandymų bangą. Bet jei kas ir įrodyta per šiuos karo metus, tai ukrainiečių gebėjimas prisitaikyti ir išlikti net pačiomis sunkiausiomis sąlygomis.