Lauktas sustiprinimai pagaliau danguje
Ukrainos oro erdvėje pasirodė tai, ko šalis laukė daugiau nei pusantrų metų – amerikiečių gamybos F-16 naikintuvai. Nors oficialūs Kyjivo pareigūnai ilgai vengė patvirtinti šių orlaivių buvimą, vasaros pabaigoje prezidentas Volodymyras Zelenskis pats paskelbė nuotraukas su šiais naikintuvais fone. Tai buvo ne tik simbolinis gestas, bet ir aiškus signalas Rusijai – Ukrainos oro pajėgos gauna naują galimybių lygį.
Pirmieji F-16 atskrido į Ukrainą rugpjūčio pradžioje, nors tikslus skaičius liko paslaptyje. Vakarų žvalgybos šaltiniai kalba apie 6-10 orlaivių pirmąjį partiją, tačiau tai tik pradžia. Danija, Nyderlandai, Norvegija ir Belgija yra įsipareigojusios perduoti daugiau nei 60 šių naikintuvų, bet procesas užtruks – pilotų mokymas, techninės priežiūros personalo paruošimas ir logistikos sukūrimas reikalauja laiko.
Krikštas kautynėse: pirmosios operacijos
Pirmieji kovos veiksmai su F-16 dalyvavimo nebuvo tokie, kokių daugelis tikėjosi. Rugpjūčio 26 dieną Ukraina neteko vieno iš šių naikintuvų – orlaivį pilotuodamas žuvo lakūnas Oleksijus Mesas, žinomas slapyvardžiu „Moonfish”. Tai buvo vienas iš nedaugelio pilotų, baigusių intensyvų mokymą Vakaruose. Tragedija įvyko per masyvią rusų raketų ir dronų ataką, kai F-16 buvo panaudoti gynybinėms operacijoms.
Ukrainos kariuomenė teigia, kad tą dieną F-16 sunaikino keturias priešo sparnuotąsias raketas ir keletą dronų. Tai gana įspūdingas rezultatas pirmajam kovos bandymui, ypač atsižvelgiant į tai, kad pilotai dar tik prisitaiko prie naujų orlaivių. Tačiau vieno naikintuvo praradimas parodė, kad net pažangiausia technika nėra neįveikiama – preliminariais duomenimis, orlaivį numušė patriotiška oro gynybos sistema dėl koordinacijos klaidos, nors oficiali tyrimo išvada vis dar nepatvirtinta.
Ką iš tiesų gali šie naikintuvai
F-16 Fighting Falcon nėra naujausias Vakarų arsenalo ginklas – pirmieji šie orlaiviai pradėti gaminti dar aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Tačiau tai nereiškia, kad jie pasenę. Per dešimtmečius šie naikintuvai buvo nuolat modernizuojami, ir dabartinės modifikacijos gerokai pranoksta tai, ką Ukraina turėjo iki šiol.
Pagrindiniai privalumai akivaizdūs: F-16 gali nešti šiuolaikines tikslaus taikymosi raketas, įskaitant AIM-120 AMRAAM oro kovinėms operacijoms ir AGM-88 HARM priešradarines raketas. Orlaivio radaras leidžia aptikti taikinius daug toliau nei sovietinių laikų Su-27 ar MiG-29. Be to, F-16 gali būti integruotas į NATO žvalgybos ir valdymo sistemas, o tai suteikia Ukrainai geresnį situacijos suvokimą.
Tačiau reikia būti realistams – šie naikintuvai nėra stebuklinga priemonė, kuri viena pakeistų karo eigą. Rusija turi galingą oro gynybą, daugybę naikintuvų ir patyrių pilotų. F-16 turės veikti labai atsargiai, vengdami giliai skverbtis į priešo kontroliuojamą teritoriją, kur jų laukia S-400 sistemos ir Su-35 naikintuvai.
Kasdienė realybė fronte
Ukrainiečių pilotai, kalbėję su žurnalistais anonimiškumo sąlygomis, pasakoja apie sudėtingą adaptacijos procesą. Vienas dalykas mokytis skraidyti NATO šalyse, kur oro erdvė saugi ir kontroliuojama, visai kitas – veikti karo sąlygomis, kai priešas nuolat stebi radarais ir bando sunaikinti tave dar ant žemės.
Didžiausias iššūkis – infrastruktūra. F-16 reikalauja gerų pakilimo takų, specialios techninės priežiūros įrangos ir apsaugotų angaro. Rusija puikiai žino, kuriuose oro bazėse šie naikintuvai gali būti dislokuoti, todėl reguliariai atakuoja šias vietas sparnuotosiomis raketomis. Ukrainiečiams tenka nuolat kelti orlaivius į kitus aerodromus, naudoti laikinas stovėjimo vietas, o tai komplikuoja logistiką.
Kitas aspektas – ginkluotė. Nors F-16 gali nešti įspūdingą ginklų arsenalą, Ukraina gauna tik ribotą kiekį šiuolaikinių raketų. Vakarai bijo, kad kai kurie ginklai gali patekti į rusų rankas arba būti panaudoti smūgiams Rusijos teritorijoje, todėl tiekimas vyksta atsargiai ir kontroliuojant.
Taktiniai pokyčiai oro mūšiuose
F-16 pasirodymas pakeitė Rusijos oro pajėgų elgesį. Jų naikintuvai dabar vengia artintis prie fronto linijos taip drąsiai kaip anksčiau. Rusai puikiai žino, kad F-16 su AMRAAM raketomis gali juos pasiekti iš didesnio atstumo nei senoji ukrainiečių technika.
Ukrainiečiai naudoja F-16 daugiausia gynybinėms operacijoms – raketų ir dronų perėmimui. Tai logiška, nes šie orlaiviai turi gerą radarą ir gali nešti daug oro-oras raketų. Per rugsėjį ir spalį F-16 dalyvavo atremiant keletą masyvių rusų atakų, ir rezultatai buvo geri – numušamų raketų procentas padidėjo.
Ofenzyvinės operacijos kol kas ribotos. F-16 kartais naudojami smūgiams priešo pozicijoms fronto zonoje, bet tai daroma labai atsargiai. Pilotai išlaiko saugų atstumą nuo priešo oro gynybos sistemų, paleidžia tikslaus taikymosi ginklus ir greitai traukiasi. Jokių gilių skverbimų į Rusijos kontroliuojamą teritoriją – tai būtų per didelė rizika.
Mokymo programa ir ateities perspektyvos
Vienas didžiausių sunkumų – pilotų trūkumas. Ukraina turi patyrių lakūnų, bet jie mokėsi skraidyti sovietiniais orlaiviais, o F-16 – visiškai kitokia filosofija. Vakaruose vykstanti mokymo programa trunka apie šešis mėnesius, ir tai sutrumpinta versija – NATO šalyse pilotai mokosi dvejus metus ar ilgiau.
Danijoje, Rumunijoje ir JAV šiuo metu mokosi dar kelios dešimtys ukrainiečių pilotų. Jie turėtų baigti mokymą 2024-2025 metų sandūroje, o tai reikštų, kad Ukraina galės formuoti pilnavertę F-16 eskadrilę. Tačiau tai vis tiek nedaug – realiai kovoti su Rusijos oro pajėgomis reikėtų bent 50-70 šiuolaikinių naikintuvų.
Techninės priežiūros personalas – dar viena problema. F-16 yra sudėtingas orlaivis su šiuolaikine elektronika, ir jam prižiūrėti reikia specialistų. Ukraina ruošia šimtus mechanikų ir inžinierių, bet procesas lėtas. Kol kas dalis techninės priežiūros atliekama už Ukrainos ribų, Lenkijoje ir Rumunijoje, kur yra saugesnės sąlygos.
Ką sako ekspertai ir analitikai
Vakarų karybos specialistai vertina F-16 poveikį atsargiai optimistiškai. Jie pabrėžia, kad šie naikintuvai pagerina Ukrainos galimybes, bet nesukuria lemiamo pranašumo. Rusija vis dar turi skaitlinį pranašumą ir gali leistis į nusidėvėjimo karą, kuriame Ukraina turėtų mažiau išteklių.
Buvęs NATO oro pajėgų vadas generolas Philipas Breedlove’as pasakė, kad F-16 efektyvumas priklausys nuo to, kaip greitai Ukraina sugebės paruošti daugiau pilotų ir gauti daugiau orlaivių. „Dešimt naikintuvų nepakeis karo eigos, bet 50-60 jau galėtų turėti realų poveikį,” – sakė jis.
Rusijos karybos ekspertai viešai nustemba F-16 galimybėmis, bet privačiuose pokalbių jie pripažįsta, kad tai rimtas iššūkis. Rusijos oro gynybos sistemoms teks prisitaikyti prie naujų grėsmių, o naikintuvų pilotams – būti atsargesniems.
Kas laukia toliau: reali situacija be iliuzijų
Praėjus keliems mėnesiams nuo F-16 pasirodymo Ukrainoje, galima daryti pirmuosius vertinimus. Šie naikintuvai tikrai suteikė Ukrainai naujų galimybių, ypač oro gynyboje. Jie pagerina raketų perėmimo efektyvumą ir verčia rusus būti atsargesniems. Tai svarbu, nes Rusija nuolat atakuoja Ukrainos miestus ir infrastruktūrą.
Tačiau F-16 nėra pergalės garantija. Jų per mažai, pilotų trūksta, infrastruktūra pažeidžiama. Ukrainai reikės laiko, kad pilnai integruotų šiuos orlaivius į savo gynybos sistemą ir išmoktų juos naudoti maksimaliai efektyviai. Kitas svarbus aspektas – ginkluotės tiekimas, kuris turi būti stabilus ir pakankamas.
Artimiausiais mėnesiais tikėtina, kad F-16 ir toliau bus naudojami daugiausia gynybinėms operacijoms. Ofenzyvinis jų panaudojimas išliks ribotas, kol Ukraina negaus daugiau orlaivių ir nepasiruoš geriau. Bet net ir dabar jų buvimas keičia situaciją – Rusija nebegali jaustis taip laisvai Ukrainos danguje, o tai jau nemažas laimėjimas.