Kodėl verta atkreipti dėmesį į tualeto dubenį
Apie kai kuriuos dalykus viešai kalbėti neįprasta, tačiau išmatų spalva gali pasakyti daug apie mūsų sveikatą. Gydytojai pastebi, kad daugelis žmonių net nežino, kokia turėtų būti normali išmatų spalva, o tai kartais lemia pavėluotą kreipimąsi į specialistus. Gastroenterologai tvirtina – reguliarus savo organizmo „produkcijos” stebėjimas yra paprastas, bet efektyvus būdas laiku pastebėti galimas problemas.
Virškinimo sistema veikia kaip sudėtingas mechanizmas, kuriame dalyvauja kepenys, tulžies pūslė, kasa ir žarnynas. Išmatų spalva tiesiogiai atspindi, kaip šie organai atlieka savo funkcijas. Tulžies pigmentai, maisto likučiai, bakterijos ir kiti komponentai sukuria tą spalvų paletę, kurią matome. Kai kas nors šioje sistemoje sutrinka, spalva keičiasi – ir tai dažnai būna pirmasis signalas, kad reikia atkreipti dėmesį.
Ruda spalva – viskas gerai
Normali, sveika išmatų spalva yra įvairių rudos atspalvių – nuo šviesesnės iki tamsesnės. Šią spalvą lemia bilirubinas – medžiaga, kuri susidaro kepenyse skaidant senus raudonuosius kraujo kūnelius. Bilirubinas patenka į tulžį, o paskui – į žarnyną, kur bakterijos jį paverčia sterkobilinu. Būtent šis pigmentas ir suteikia išmatoms charakteringą rudą spalvą.
Gastroenterologė Rasa Jankūnienė paaiškina: „Ruda spalva rodo, kad tulžis normaliai teka iš kepenų per tulžies pūslę į žarnyną. Tai reiškia, kad virškinimo sistema dirba sklandžiai.” Spalvos intensyvumas gali šiek tiek svyruoti priklausomai nuo to, ką valgėte – tai visiškai normalu. Pavyzdžiui, valgant daug žalių lapinių daržovių, spalva gali būti šiek tiek tamsesnė, o vartojant pieno produktus – šviesesnė.
Kai spalva tampa neįprasta – signalai, kurių negalima ignoruoti
Juoda arba labai tamsi spalva dažnai kelia susirūpinimą, ir ne be reikalo. Tokia spalva gali reikšti kraujavimą viršutinėje virškinimo trakto dalyje – skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje. Kraujas, praeidamas per virškinimo sistemą, oksiduojasi ir tamsta, todėl išmatos įgauna juodą, dervos pavidalo konsistenciją.
„Jei pastebite juodas išmatas ir neseniai nevartojote geležies preparatų ar aktyvuotos anglies, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją”, – įspėja chirurgas Tomas Baranauskas. Tokia situacija gali reikšti skrandžio opą, kraujuojančius polipus ar net navikus. Tiesa, prieš panikuojant verta prisiminti, ar neseniai nevalgėte juodųjų serbentų, juodų slyvų ar kitų produktų, kurie gali natūraliai nudažyti išmatas.
Raudona spalva arba kraujo priemaišos taip pat reikalauja dėmesio. Šviesiai raudonas kraujas dažniausiai rodo problemą apatinėje žarnyno dalyje – tai gali būti hemorojus, plyšiai ar uždegimas. Nors hemorojus yra gana dažna ir ne itin pavojinga būklė, bet raudonas kraujas gali signalizuoti ir apie rimtesnes ligas, įskaitant storosios žarnos vėžį.
Šviesios spalvos – tulžies takų problemos
Pilkos, baltos ar labai šviesios išmatos turėtų sukelti susirūpinimą. Tokia spalva rodo, kad tulžis nepatenka į žarnyną – o tai gali reikšti užsikimšusius tulžies takus. Priežastys gali būti įvairios: tulžies akmenys, kasos uždegimas, kepenų ligos ar net navikiniai susirgimai.
„Šviesios išmatos kartu su gelta oda ir akių baltymais – tai klasikiniai gelta požymiai, reikalaujantys skubaus medicinos pagalbos”, – pabrėžia hepatologė Jūratė Mockevičienė. Tulžies takų užsikimšimas yra rimta būklė, kuri gali sukelti kepenų pažeidimą, todėl negalima delsti su vizitu pas specialistą.
Kartais šviesios išmatos gali būti ir po tam tikrų diagnostinių procedūrų, pavyzdžiui, po rentgeno su bario kontrastu. Tokie atvejai yra laikini ir neturėtų kelti nerimo. Tačiau jei spalva išlieka šviesi ilgiau nei kelias dienas ir nebuvo jokių medicininių procedūrų – tai rimtas signalas.
Žalios išmatos – ne visada pavojinga, bet verta žinoti
Žalia spalva gali atrodyti keista, tačiau ji ne visada reiškia problemą. Dažniausiai žalios išmatos atsiranda valgant daug žalių daržovių, ypač špinatų, salotų ar brokolių. Šios daržovės turi daug chlorofilo, kuris ir suteikia žalią spalvą. Taip pat žalios spalvos gali sukelti maisto produktai su žaliais dažais ar geležies papildai.
Tačiau yra ir kitų priežasčių. Kai maistas per greitai pereina per žarnyną (pavyzdžiui, esant viduriavimui), tulžis neturi pakankamai laiko visiškai suskaidyti, ir išmatos gali būti žalsvos. „Žalia spalva kartu su viduriavimais ir pilvo skausmais gali reikšti žarnyno infekciją ar maisto apsinuodijimą”, – aiškina infekcinių ligų specialistė Audronė Petrauskienė.
Kūdikiams žalios išmatos yra gana įprastas reiškinys, ypač žindomiems. Tai susiję su pieno sudėtimi ir dar besiformuojančia virškinimo sistema. Tačiau jei žalia spalva išlieka ilgai arba lydi kiti simptomai – verta pasikonsultuoti su pediatru.
Oranžinės ir geltonos spalvos niuansai
Oranžinės ar geltonos išmatos dažniausiai atsiranda dėl maisto. Morkos, saldžiosios bulvės, moliūgai – visi šie produktai turi daug beta karotino, kuris gali nudažyti išmatas oranžine spalva. Tai visiškai normalu ir neturėtų kelti susirūpinimo.
Vis dėlto labai ryški geltona spalva kartu su riebia konsistencija ir nemaloniu kvapu gali reikšti riebalų netinkamą įsisavinimą. Tai vadinama steatoreją ir gali būti susijęs su kasos ligomis, celiakija ar kitais virškinimo sutrikimais. „Jei išmatos plaukia ant vandens paviršiaus ir sunkiai nusiplaunamos – tai gali būti per didelis riebalų kiekis jose”, – paaiškina dietologė Giedrė Smalskienė.
Geltonos išmatos su viduriavimais gali reikšti giardijų infekciją – parazitinę ligą, kurią galima užsikrėsti per užterštą vandenį ar maistą. Šiai būklei būdingas ilgai trunkantis viduriavimas su labai nemalonaus kvapo išmatomis.
Konsistencija ir forma – ne mažiau svarbūs rodikliai
Ne tik spalva, bet ir išmatų forma bei konsistencija gali daug pasakyti apie sveikatą. Gydytojai naudoja vadinamąją Bristolio išmatų skalę, kuri išmatas skirsto į septynis tipus – nuo kietų riešutėlių iki visiškai skystos konsistencijos.
Idealios išmatos yra ketvirtojo tipo – lygios, minkštos, apie 1-2 cm storio, primenančios dešrelę. Jos lengvai išeina ir nereiškia įtempimo. Kietos, atskiros gumulėlių pavidalo išmatos rodo vidurių užkietėjimą, o labai skystos – viduriavimą ar kitą sutrikimą.
„Daugelis žmonių kenčia nuo lėtinio vidurių užkietėjimo, bet laiko tai norma. Tuo tarpu tai gali reikšti nepakankamą skaidulų kiekį mityboje, dehidrataciją ar net žarnyno judėjimo sutrikimus”, – sako gastroenterologas Vytautas Rimkus. Reguliarus vandens gėrimas, skaidulingi produktai ir fizinis aktyvumas paprastai padeda išspręsti šią problemą.
Kada tikrai reikia skubiai kreiptis į gydytoją
Yra keletas situacijų, kai delsimas gali būti pavojingas. Juodos išmatos su dervos konsistencija, ypač jei lydi silpnumas, galvos svaigimas ar širdies plakimas, gali reikšti rimtą vidinį kraujavimą. Tai skubi būklė, reikalaujanti nedelsiant atvykti į priėmimo skyrių.
Šviesios arba baltos išmatos kartu su gelta oda, tamsiu šlapimu ir niežuliu taip pat reikalauja skubios medicinos pagalbos. Tai gali būti kepenų ar tulžies takų liga, kuri progresuoja. Kraujas išmatose, ypač jei tai kartojasi ne vieną kartą, taip pat yra pagrindas nedelsiant kreiptis į specialistą.
Staigus išmatų spalvos pasikeitimas, lydimas stiprių pilvo skausmų, karščiavimo, vėmimo ar svorio kritimo, niekada neturėtų būti ignoruojamas. „Dažnai pacientai ateina per vėlai, nes bijojo ar gėdijosi kalbėti apie tokias problemas. Tačiau ankstyvoji diagnostika gali išgelbėti gyvybę”, – pabrėžia onkologė Rūta Stankevičienė.
Kasdieniai įpročiai sveikatai – ką galime padaryti patys
Nors kai kurios spalvos pokyčiai reikalauja medicinos pagalbos, daug kas priklauso nuo mūsų kasdienių įpročių. Subalansuota mityba su pakankamai skaidulų, vaisių ir daržovių padeda palaikyti sveiką virškinimą. Rekomenduojama kasdien suvartoti bent 25-30 gramų skaidulų – tai reiškia daug pilnagrūdžių produktų, ankštinių daržovių, vaisių.
Pakankamas skysčių kiekis yra būtinas normaliai žarnyno funkcijai. Dehidratacija yra viena dažniausių vidurių užkietėjimo priežasčių. Gydytojai rekomenduoja gerti bent 1,5-2 litrus vandens per dieną, o karštomis dienomis ar sportuojant – dar daugiau.
Fizinis aktyvumas skatina žarnyno peristaltiką – natūralius susitraukimus, kurie stumia maistą per virškinimo sistemą. Net 30 minučių vaikščiojimo kasdien gali žymiai pagerinti virškinimą. Stresas taip pat turi didelę įtaką virškinimui – lėtinis stresas gali sukelti įvairius virškinimo sutrikimus, nuo dirgliosios žarnos sindromo iki opaligės.
Probiotikai ir fermentuoti produktai gali padėti palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą. Jogurtas, kefyras, rauginti kopūstai ar kimči yra puikūs natūralūs probiotikų šaltiniai. Sveika žarnyno mikroflora ne tik pagerina virškinimą, bet ir stiprina imunitetą.
Svarbu nepamiršti reguliarių profilaktinių patikrinimų. Asmenims vyresniems nei 50 metų rekomenduojama atlikti kolonoskopiją – tai padeda laiku aptikti polipus ar kitus pakitimus, kurie gali virsti vėžiu. Jei šeimoje buvo storosios žarnos vėžio atvejų, patikrinimus reikia pradėti anksčiau.
Stebėti savo išmatų spalvą nėra nei keista, nei gėdinga – tai paprastas būdas pasirūpinti savo sveikata. Dauguma spalvos pokyčių yra laikini ir susiję su mityba, tačiau kai kurie gali signalizuoti apie rimtas problemas. Svarbu žinoti, kas yra normalu, atpažinti pavojaus ženklus ir nebijoti kreiptis į gydytojus. Mūsų kūnas nuolat siunčia signalus – tereikia išmokti juos pastebėti ir tinkamai reaguoti. Paprastas dėmesingumas sau gali tapti geriausiu prevencijos būdu ir padėti išvengti rimtų sveikatos problemų ateityje.