Per pastaruosius metus didžiausios Lietuvos politinės partijos susidūrė su narių skaičiaus mažėjimu. Tiek valdančioji, tiek opozicinės partijos prarado po kelis šimtus narių, o tai kelia susirūpinimą dėl politinio aktyvumo ir įsitraukimo mažėjimo šalyje.
Valdančioji partija, kuri pastaraisiais metais buvo viena iš populiariausių, prarado nemažą dalį savo narių. Šis sumažėjimas gali būti siejamas su įvairiais veiksniais, įskaitant vidinius nesutarimus, nepasitenkinimą partijos politika ar tiesiog natūralų narių pasitraukimą dėl asmeninių priežasčių.
Opozicinės partijos taip pat susiduria su panašiomis problemomis. Nors kai kurios iš jų stengiasi pritraukti naujus narius ir atnaujinti savo gretas, bendras narių skaičius vis tiek mažėja. Tai gali būti susiję su politinio pasitikėjimo krize ar bendru nusivylimu politine sistema.
Ekspertai teigia, kad šis narių mažėjimas gali turėti ilgalaikių pasekmių politinei sistemai. Mažėjantis narių skaičius gali reikšti mažesnį partijos aktyvumą, mažiau idėjų ir iniciatyvų, taip pat sumažėjusį gebėjimą mobilizuoti rinkėjus per rinkimus.
Norint išspręsti šią problemą, partijos turėtų daugiau dėmesio skirti narių įtraukimui ir išlaikymui. Tai gali apimti geresnę komunikaciją su nariais, jų įtraukimo į sprendimų priėmimo procesus didinimą ir aktyvesnį dalyvavimą visuomeninėje veikloje.
Vis dėlto, narių mažėjimas nėra vien tik Lietuvos problema. Daugelis Europos šalių susiduria su panašiomis tendencijomis, kai politinės partijos praranda narius dėl įvairių priežasčių. Tai rodo, kad politinės partijos turi prisitaikyti prie kintančių visuomenės poreikių ir lūkesčių, kad išliktų aktualios ir patrauklios savo nariams bei rinkėjams.