Jemeno husių sukilėliai pastaraisiais mėnesiais tapo vienu didžiausių iššūkių tarptautinei laivybai ir pasaulinei prekybos sistemai. Jų vykdomos atakos Raudonojoje jūroje ir Babelmandebo sąsiauryje ne tik kelia grėsmę laivų įguloms, bet ir verčia didžiausias pasaulio laivybos kompanijas keisti maršrutus, o tai sukelia grandinę reakciją visoje ekonomikoje – nuo prekių kainų augimo iki tiekimo grandinių sutrikimų.
Kas yra husiai ir kodėl jie atakuoja laivus
Husių judėjimas, oficialiai vadinamas „Ansar Allah” (Dievo rėmėjai), yra šiitų zaiditiškos pakraipos sukilėlių grupuotė, kontroliuojanti didelę Jemeno dalį, įskaitant sostinę Saną. Nors konfliktas Jemene trunka jau beveik dešimtmetį, tarptautinės bendruomenės dėmesio centre husiai atsidūrė 2023 metų pabaigoje, kai pradėjo sistemingai atakuoti komercinius laivus Raudonojoje jūroje.
Sukilėliai savo veiksmus motyvuoja solidarumu su palestiniečiais Gazoje ir teigia, kad taikysis tik į laivus, susijusius su Izraeliu, JAV ar Didžiąja Britanija. Tačiau realybė rodo kitokį vaizdą – atakų objektais tampa įvairių šalių vėliavomis plaukiojantys laivai, neretai neturintys jokio ryšio su deklaruojamais taikiniais. Husiai tapo Irano įtakos regione įrankiu, o jų veiksmai atspindi platesnį geopolitinį žaidimą Artimuosiuose Rytuose.
Technologinis sukilėlių arsenalas stebina ekspertus
Dar prieš kelerius metus būtų atrodę neįtikėtina, kad sukilėlių grupuotė galėtų kelti rimtą grėsmę šiuolaikinei laivybai. Tačiau husiai įrodė priešingai. Jų arsenale – įvairios raketos, bepiločiai orlaiviai ir net jūrinės dronai, kurie gali nešti sprogmenis ir atakuoti laivus.
Ypač neramina tai, kad husiai naudoja gana pažangias balistines raketas ir sparnuotąsias raketas, kurių nuotolis siekia šimtus kilometrų. Jie taip pat aktyviai naudoja kamikadzių dronus – tiek oro, tiek jūrinius. Šie ginklai, dažniausiai gaunami iš Irano arba pagaminti vietoje pagal iraniečių technologijas, leidžia husių kovotojams atakuoti taikinius gana tiksliai ir iš saugaus atstumo.
Vakarų žvalgybos šaltiniai pastebi, kad husių gebėjimai nuolat auga. Jie mokosi iš ankstesnių atakų, tobulina taktiką ir koordinuoja sudėtingus daugiapakopius išpuolius, kai vienu metu naudojami skirtingi ginklai, siekiant perkrauti laivų gynybos sistemas.
Raudonosios jūros reikšmė pasaulinei prekybai
Kad suprastume husių atakų poveikį, reikia suvokti Raudonosios jūros ir Sueco kanalo strateginę reikšmę. Per šį vandens kelią kasmet praplaukia apie 12 procentų visos pasaulinės prekybos, įskaitant apie 30 procentų pasaulinių konteinerių krovinių. Tai vienas svarbiausių jungčių tarp Azijos ir Europos.
Alternatyva – plaukti aplink Afrikos žemyną per Gerosios Vilties kyšulį – prideda maždaug 3500 jūrmylių arba 10-14 papildomų dienų kelionei iš Azijos į Europą. Tai reiškia ne tik didesnes kuro sąnaugas, bet ir ilgesnį prekių pristatymo laiką, papildomas draudimo išlaidas ir bendrai didesnę logistikos kainą.
Ypač pažeidžiamas Babelmandebo sąsiauris – vos 29 kilometrų pločio vandens ruožas tarp Jemeno ir Džibučio, per kurį turi praplaukti visi į Sueco kanalą ir iš jo plaukiantys laivai. Būtent čia husiai turi geriausias galimybes atakuoti komercinius laivus.
Kaip pasaulio laivybos milžinai reaguoja į grėsmę
Didžiausios pasaulio konteinerių vežimo kompanijos, tokios kaip Maersk, MSC, CMA CGM ir Hapag-Lloyd, buvo priverstos priimti sunkius sprendimus. Daugelis jų laikinai nutraukė plaukiojimą per Raudonąją jūrą ir nukreipė savo laivus aplink Afriką. Kai kurios kompanijos trumpam bandė atnaujinti maršrutus, bet vėl juos sustabdė po naujų atakų ar grasinimų.
Naftos tankerių operatoriai taip pat persvarstė savo maršrutus. Nors kai kurie tankeriai vis dar plaukia per Raudonąją jūrą, daugelis renkasi ilgesnį, bet saugesnį kelią. Tai ypač paveikė naftos tiekimą iš Persijos įlankos į Europą.
Draudimo kompanijos ėmėsi griežtų priemonių – įplaukiantiems į Raudonosios jūros zoną laivams draudimo įmokos išaugo kartais net dešimteriopai. Kai kuriems laivams draudimas tiesiog tapo neprieinamas arba ekonomiškai nepagrįstas. Tai dar labiau paskatino laivybos kompanijas rinktis alternatyvius maršrutus.
Tarptautinės bendruomenės atsakas ir jo efektyvumas
JAV ir jos sąjungininkai sukūrė specialią operaciją „Prosperity Guardian” (Klestėjimo globėjas), skirtą apsaugoti komercinę laivybą Raudonojoje jūroje. Operacijoje dalyvauja kelių šalių karo laivai, kurie lydi prekybos laivus ir stengiasi numušti husių paleistas raketas bei dronus.
Amerikiečiai ir britai taip pat vykdo smūgius husių pozicijoms Jemene, taikydamiesi į raketų paleidimo įrenginius, dronų sandėlius ir kitus karinius objektus. Tačiau šie smūgiai, nors ir susilpnina husių pajėgumus, nesustabdo atakų visiškai. Sukilėliai išmoko slėpti savo ginklus, naudoja mobiliąsias paleidimo platformas ir greitai atkuria pažeistą infrastruktūrą.
Tarptautinės bendruomenės pastangos susiduria su keliomis problemomis. Pirma, husiai kontroliuoja didelę Jemeno teritoriją su sudėtinga geografija, kur sunku rasti ir sunaikinti visus jų ginklus. Antra, Iranas toliau teikia paramą sukilėliams, nors ir neigia tai darąs. Trečia, bet koks didesnis karinis įsitraukimas į Jemeną rizikuoja eskaluoti konfliktą į platesnį regioninį karą.
Ekonominės pasekmės jau jaučiamos visame pasaulyje
Husių atakų ekonominis poveikis yra daugiasluoksnis ir toli siekiantis. Pirmiausiai, pailgėjęs transportavimo laikas ir padidėjusios logistikos išlaidos tiesiogiai atsiliepia prekių kainose. Europoje kai kurių prekių, ypač iš Azijos importuojamų, kainos pakilo 5-15 procentų.
Automobilių pramonė susiduria su komponentų tiekimo vėlavimais, o tai gali sutrikdyti gamybą. Baldų, elektronikos ir drabužių mažmenininkai priversti iš anksto planuoti užsakymus ir didinti atsargas, kas taip pat kelia išlaidas. Kai kurios įmonės net svarsto galimybę perkelti dalį gamybos arčiau galutinių rinkų, kad sumažintų priklausomybę nuo ilgų tiekimo grandinių.
Sueco kanalo pajamos taip pat smuko – kai kuriomis savaitėmis laivų srautas sumažėjo net 50 procentų. Tai skaudus smūgis Egipto ekonomikai, kuri labai priklauso nuo kanalo pajamų. Egiptas mėgino pritraukti laivus atgal, net siūlydamas nuolaidas už praėjimą, bet kol išlieka saugumo grėsmė, daugelis laivybos kompanijų renkasi saugesnį kelią.
Energetikos rinkos ir infliacijos baimės
Nors naftos kainos kol kas išliko gana stabilios, energetikos rinkos nervingai stebi situaciją Raudonojoje jūroje. Apie 8-9 procentai pasaulinės naftos ir dujų tiekimo praeina per šį vandens kelią. Jei situacija dar labiau pablogėtų arba konfliktas išplistų, tai galėtų sukelti energijos kainų šuolį, panašų į tą, kurį matėme po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Centriniai bankai, ypač Europos centrinis bankas ir JAV Federalinis rezervų bankas, atidžiai stebi šių įvykių poveikį infliacijai. Tiekimo grandinių sutrikimai ir transportavimo išlaidų augimas gali paskatinti naują infliacijos bangą, kai centriniams bankams atrodo, kad jie pagaliau pradeda kontroliuoti kainų augimą.
Vystymosi šalys, ypač Afrikoje, jaučia ypač stiprų poveikį. Daugelis jų labai priklauso nuo maisto importo iš Azijos ir Europos, o padidėjusios transportavimo išlaidos tiesiogiai atsiliepia maisto kainose, keldamos grėsmę maisto saugumui.
Ką daryti verslui ir ko tikėtis ateityje
Įmonėms, kurios priklauso nuo tarptautinės prekybos, dabar ypač svarbu diversifikuoti tiekimo šaltinius ir maršrutus. Negalima remtis vien vienu tiekimo keliu ar vienu tiekėju. Tie, kurie gali, turėtų svarstyti galimybę laikyti didesnes atsargas strateginių komponentų ar prekių, nors tai ir kelia papildomų išlaidų.
Logistikos specialistai rekomenduoja įmonėms glaudžiau bendradarbiauti su savo tiekimo grandinės partneriais, dalytis informacija apie galimus sutrikimus ir kartu ieškoti sprendimų. Kai kurios įmonės investuoja į pažangesnes tiekimo grandinių valdymo sistemas, kurios naudoja dirbtinį intelektą ir didelius duomenis, kad geriau prognozuotų ir reaguotų į sutrikimus.
Draudimo klausimas taip pat reikalauja dėmesio. Įmonės turėtų peržiūrėti savo krovinių draudimo polisus ir įsitikinti, kad jie apima naujas rizikas. Kai kuriais atvejais gali būti verta mokėti didesnes įmokas už išplėstinį draudimą, nei rizikuoti visišku krovinių praradimu.
Geopolitinis galvosūkis be paprastų atsakymų
Situacija Raudonojoje jūroje atskleidžia platesnę problemą – kaip tarptautinė bendruomenė turėtų reaguoti į neginkluotų grupuočių keliamas grėsmes kritinei infrastruktūrai ir pasaulinei prekybai. Tradicinės karinės priemonės, nors ir būtinos, nepateikia visiško sprendimo. Husių atakos tęsiasi nepaisant tarptautinių pastangų jas sustabdyti.
Ilgalaikis sprendimas greičiausiai reikalauja politinio Jemeno konflikto sprendimo, bet tai atrodo tolima perspektyva. Konfliktas Jemene yra glaudžiai susijęs su platesne Irano ir Saudo Arabijos varžytynėmis regione, Izraelio ir Palestinos konfliktu bei kitais geopolitiniais įtampų šaltiniais.
Tuo tarpu pasaulinė prekyba turės prisitaikyti prie naujos realybės, kur svarbiausios jūrų prekybos arterijos nebėra tokios saugios, kaip buvo įprasta manyti. Tai gali reikšti ilgalaikius pokyčius prekybos maršrutuose, didesnį dėmesį regioninei prekybai ir tiekimo grandinių atsparumui bei naujų technologijų, tokių kaip autonominiai laivai ar pažangios gynybos sistemos, plėtrą.
Husių atakos Raudonojoje jūroje primena, kad globalizuota ekonomika yra pažeidžiama ir kad geopolitiniai įvykiai tolimose pasaulio vietose gali turėti tiesioginį poveikį kiekvienam iš mūsų – nuo prekių kainų parduotuvėse iki ekonomikos augimo tempų. Kol nebus rasta ilgalaikė politinė sprendimo, verslas ir vartotojai turės gyventi su didesniu neapibrėžtumu ir išlaidomis, o tai yra dar vienas priminimas apie trapią pasaulinės prekybos sistemos prigimtį šiuolaikiniame pasaulyje.