Kada prasidėjo šis informacinis karas
Rusijos propaganda nėra naujas reiškinys – jos šaknys siekia dar sovietmečio laikus, kai KGB aktyviai skleidė dezinformaciją Vakaruose. Tačiau šiuolaikinė Rusijos propagandos mašina įgavo visiškai naują pagreitį po 2014 metų, kai buvo aneksuotas Krymas ir prasidėjo karas Rytų Ukrainoje. Būtent tada Kremlius suprato, kad informacinis karas gali būti ne mažiau efektyvus už tikrąjį.
Šiandien Rusijos propaganda veikia daugialypiame lygmenyje – nuo valstybės kontroliuojamų televizijų ir naujienų portalų iki socialinių tinklų botų ir įtakingų asmenų, kurie kartais net nesupranta, kad platina dezinformaciją. Po 2022 metų vasario 24-osios, kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą, ši propaganda tapo dar agresyvesnė ir rafinuotesnė.
Lietuvoje, kaip buvusioje sovietinėje respublikoje ir dabartinėje NATO bei ES narėje, Rusijos propaganda yra ypač aktyvi. Mūsų šalis yra strategiškai svarbi tiek geografiškai, tiek politiškai, todėl Kremlius skiria nemažai išteklių bandydamas įtakoti viešąją nuomonę Lietuvoje.
Pagrindiniai propagandos metodai ir jų atpažinimas
Rusijos propaganda naudoja keletą pagrindinių metodų, kuriuos svarbu mokėti atpažinti. Pirmas ir, matyt, labiausiai paplitęs – tai pustiesos ir faktų iškraipymas. Propagandistai paima realų įvykį ar faktą ir jį pateikia taip, kad jis atitiktų jų naratyvą. Pavyzdžiui, pranešimas apie NATO pratybas Baltijos šalyse gali būti pateiktas kaip „agresyvus Vakarų ruošimasis karui su Rusija”.
Antras metodas – visiškas melų kūrimas. Tai gali būti sufabrikuoti įvykiai, netikros citatos ar visiškai išgalvotos istorijos. Dažnai tokios naujienos pirmiausia pasirodo abejotinos reputacijos portaluose ar socialiniuose tinkluose, o vėliau būna cituojamos kaip „šaltiniai” kituose propagandiniuose kanaluose.
Trečias būdas – „whataboutizmas”. Kai Rusijai pateikiami kaltinimai dėl karo nusikaltimų ar žmogaus teisių pažeidimų, propagandistai iškart pradeda kalbėti apie tariamus Vakarų nusikaltimus. „O kaip dėl Irako?”, „O kaip dėl Libijos?” – tokios frazės skirtos nukreipti dėmesį nuo tikrosios problemos.
Dar vienas efektyvus metodas – emocinis manipuliavimas. Propaganda dažnai naudoja baimę, pyktį ar nostalgija sovietmečiui. Žmonėms, kurie jaučiasi nesaugūs ar nepatenkinti dabartine padėtimi, tokios žinutės gali atrodyti patrauklios.
Kur slypi pavojai socialiniuose tinkluose
Facebook, Twitter (dabar X), TikTok ir kiti socialiniai tinklai tapo pagrindiniu Rusijos propagandos platinimo kanalu. Čia veikia tūkstančiai botų ir netikrų paskyrų, kurios nuolat dalijasi dezinformacija. Problema ta, kad šie įrašai dažnai atrodo visiškai įprastai – juos gali dalintis jūsų draugai ar pažįstami, kurie patys netgi nesupranta, kad platina melą.
Ypač pavojingi yra vadinamieji „trollių ūkiai” – organizacijos, kuriose žmonės dirba kaip įprastą darbą, kurdami komentarus ir įrašus socialiniuose tinkluose. Jie gali apsimesti įvairių pažiūrų žmonėmis – nuo kraštutinių kairių iki kraštutinių dešinių – ir siekia ne tiek įtikinti žmones konkrečia pozicija, kiek sėti nesantaiką ir nepasitikėjimą.
Atkreipkite dėmesį į paskyras, kurios turi labai mažai sekėjų, bet aktyviai komentuoja politines naujienas. Pažiūrėkite, kada paskyra buvo sukurta – jei tai įvyko neseniai, o jau dalijamasi labai konkrečiomis politinėmis nuomonėmis, tai turėtų kelti įtarimą. Taip pat įtartinos yra paskyros, kurios dalijasi tik vienos tematikos turiniu ir naudoja labai panašias frazes.
Lietuviški dezinformacijos šaltiniai
Ne visada Rusijos propaganda ateina tiesiogiai iš Maskvos. Lietuvoje veikia keli portalai ir viešosios erdvės veikėjai, kurie – sąmoningai ar ne – platina Kremliaus naratyvus. Kai kurie iš jų yra akivaizdūs, kiti veikia subtiliau.
Pavyzdžiui, kai kurie marginalūs naujienų portalai reguliariai skelbia straipsnius, kurie kritikuoja NATO, ES ar Lietuvos vyriausybę, naudodami labai panašius argumentus kaip ir Rusijos valstybinė žiniasklaida. Jie gali rašyti apie „karo kurstymą”, „amerikietiškų interesų tarnavimą” ar „liaudies išdavimą”.
Svarbu suprasti, kad ne kiekviena kritika valdžios ar NATO atžvilgiu yra propaganda. Demokratinėje visuomenėje kritika yra būtina ir sveika. Tačiau kai ta kritika naudoja tuos pačius argumentus kaip Kremlius, kai ji sistemingai bando pažeisti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis ir kai ji nepagrįsta faktais – tai jau kelia rimtų įtarimų.
Lietuvos žurnalistai ir tyrėjai jau ne kartą yra identifikavę konkrečius asmenis ir organizacijas, kurie platina Rusijos propagandą. Kai kurie iš jų net gauna finansavimą iš su Rusija susijusių šaltinių. Verta sekti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Delfi, 15min ir kitų patikimų žiniasklaidos priemonių pranešimus apie tokius atvejus.
Kaip apsaugoti save ir artimuosius
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – kritinis mąstymas. Prieš pasidalindami bet kokia informacija socialiniuose tinkluose, sustokite ir pagalvokite: ar tai tikrai tiesa? Ar šaltinis patikimas? Ar informacija pagrįsta faktais ar tik emocijomis?
Praktiškas patarimas: kai matote šokiruojančią naujieną, pabandykite ją patikrinti bent dviejuose skirtinguose, patikimuose šaltiniuose. Jei apie svarbų įvykį rašo tik vienas abejotinas portalas, o pagrindinė žiniasklaida tyli – greičiausiai tai melas ar perdėjimas.
Mokykite savo artimuosius, ypač vyresniojo amžiaus žmones, atpažinti dezinformaciją. Dažnai būtent vyresni žmonės, kurie mažiau susipažinę su interneto realijomis, tampa lengviausiu propagandos taikiniu. Kalbėkite su tėvais, seneliais, paaiškinkite jiems, kaip veikia dezinformacija ir kodėl negalima tikėti viskuo, ką matai internete.
Naudokitės faktų tikrinimo įrankiais. Lietuvoje veikia kelios iniciatyvos, kurios tikrina abejotinas naujienas ir padeda žmonėms atpažinti dezinformaciją. „Delfi” turi faktų tikrinimo skyrių, taip pat galite naudotis tarptautiniais įrankiais kaip „Snopes” ar „FactCheck.org”.
Jei naudojatės socialiniais tinklais, būkite atsargūs su tuo, ką spaudžiate „patinka” ar kuo dalinatės. Algoritmai stebi jūsų elgesį ir gali pradėti rodyti daugiau panašaus turinio. Jei kartą paspausite „patinka” ant abejotino įrašo, greitai jūsų srautas gali užsipildyti panašia dezinformacija.
Kodėl propaganda veikia net išsilavinusius žmones
Vienas didžiausių mitų apie propagandą – kad jai pasiduoda tik neišsilavinę ar naivūs žmonės. Tai visiškai netiesa. Rusijos propaganda yra rafinuota ir naudoja psichologinius metodus, kurie gali paveikti bet ką.
Pirma, propaganda dažnai naudoja vadinamąjį „patvirtinimo šališkumą” (confirmation bias). Mes visi turime polinkį ieškoti ir tikėti informacija, kuri patvirtina mūsų jau turimus įsitikinimus. Jei kažkas iš pradžių nepasitiki vyriausybe ar ES, jis bus labiau linkęs patikėti naujienomis, kurios kritikuoja šias institucijas, net jei tos naujienos nepagrįstos faktais.
Antra, propaganda naudoja emocijas, ne logiką. Kai matome šokiruojančią nuotrauką ar skaitome piktą straipsnį, mūsų emocinis atsakas gali užgožti racionalų mąstymą. Būtent todėl propaganda dažnai naudoja dramatiškas nuotraukas, šokiruojančius antraščių ir stiprius žodžius.
Trečia, propaganda veikia per kartojimą. Jei tą patį melą girdite dešimt kartų iš skirtingų šaltinių, jis pradeda atrodyti kaip tiesa. Tai vadinama „iliuzijos tiesos efektu” – net jei iš pradžių abejojome informacija, pakartotinai ją girdėdami pradedame ja tikėti.
Taip pat svarbu suprasti, kad propaganda ne visada siekia įtikinti jus konkrečia pozicija. Kartais jos tikslas – tiesiog sukelti painiavą, nepasitikėjimą ir cinizmą. Jei žmonės nebetiki niekuo – nei žiniasklaida, nei valdžia, nei ekspertais – jie tampa lengvai manipuliuojami.
Institucijų vaidmuo kovojant su propaganda
Lietuvos valstybė nėra abejinga Rusijos propagandos grėsmei. Veikia kelios institucijos, kurios stebi ir kovoja su dezinformacija. Strateginės komunikacijos skyrius prie Krašto apsaugos ministerijos reguliariai analizuoja Rusijos propagandos naratyvus ir informuoja visuomenę apie grėsmes.
Lietuvos radijas ir televizija (LRT) taip pat atlieka svarbų vaidmenį – kaip viešasis transliuotojas, jis teikia patikimą informaciją ir dažnai demaskuoja dezinformaciją. Kiti patikimi žiniasklaidos kanalai, tokie kaip „Delfi”, „15min”, „LRT.lt”, taip pat aktyviai dalyvauja faktų tikrinime.
Tačiau institucijų pastangų nepakanka – reikalingas ir kiekvieno piliečio indėlis. Valstybė negali kontroliuoti visko, kas vyksta socialiniuose tinkluose ar privačiuose pokalbiuose. Būtent todėl taip svarbu, kad kiekvienas iš mūsų būtų atsakingas už informaciją, kurią vartoja ir platina.
Švietimo sistema taip pat turi vaidmenį. Mokyklose turėtų būti mokoma medijų raštingumo – kaip kritiškai vertinti informaciją, kaip atpažinti dezinformaciją, kaip naudotis patikimais šaltiniais. Kai kuriose Lietuvos mokyklose jau vyksta tokie užsiėmimai, bet tai turėtų būti sisteminga visų mokinių ugdymo dalis.
Ką daryti pastebėjus dezinformaciją
Jei pastebėjote akivaizdžią dezinformaciją ar Rusijos propagandą, nelikite abejingi. Pirma, neprisidėkite prie jos platinimo – net jei norite ją kritikuoti, dalijimasis tokiu turiniu gali padėti jam pasiekti daugiau žmonių.
Vietoj to, galite pranešti apie tokį turinį socialinio tinklo administratoriams. Facebook, Twitter ir kitos platformos turi mechanizmus pranešti apie dezinformaciją ar neapykantos kalbą. Nors šie mechanizmai ne visada veikia idealiai, vis tiek verta jais naudotis.
Jei dezinformacija platinama lietuviškame portale ar viešojoje erdvėje, galite pranešti Lietuvos žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai ar Radijo ir televizijos komisijai. Jei turinys gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, galite kreiptis į Valstybės saugumo departamentą ar Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą.
Taip pat svarbu konstruktyviai diskutuoti su žmonėmis, kurie platina dezinformaciją. Dažnai jie tai daro ne iš blogų ketinimų, o tiesiog todėl, kad patys buvo suklaidinti. Bandykite ramiai paaiškinti, kodėl informacija neteisinga, pateikite patikimus šaltinius. Tačiau būkite pasirengę, kad ne visada pavyks įtikinti – kai kurie žmonės yra giliai įsitikinę savo pozicija ir nenori jos keisti.
Jei matote, kad artimas žmogus sistemingai vartoja Rusijos propagandą ir tai pradeda keisti jo požiūrį į Lietuvą, demokratiją ar Vakarus, gali prireikti rimtesnės intervencijos. Pasikalbėkite su juo atvirai, pabandykite suprasti, kodėl jis tiki tokia informacija. Galbūt jis jaučiasi nesaugus, neįvertintas ar nusivylęs? Propaganda dažnai veikia per šias emocines spragas.
Kaip išlikti budriam, bet ne paranojiškam
Svarbu rasti pusiausvyrą tarp sveiko budumo ir paranojos. Taip, Rusijos propaganda yra reali grėsmė, bet tai nereiškia, kad turėtume įtarinėti kiekvieną naujieną ar kiekvieną žmogų, kuris kritikuoja valdžią.
Demokratinėje visuomenėje diskusijos, nesutarimai ir kritika yra normalūs ir būtini dalykai. Ne kiekvienas, kas kritikuoja NATO ar ES, yra Kremliaus agentas. Ne kiekvienas, kas abejoja tam tikrais sprendimais, platina propagandą. Svarbu mokėti atskirti sąžiningą kritiką nuo tyčinio dezinformacijos platinimo.
Geras būdas išlaikyti pusiausvyrą – vartoti įvairius patikimus informacijos šaltinius. Neskaitykite tik vieno portalo ar nežiūrėkite tik vienos televizijos. Įvairovė padeda matyti platesnį vaizdą ir sumažina riziką patekti į vadinamąją „informacinę burbulą”, kur girdite tik vieną požiūrį.
Taip pat svarbu rūpintis savo psichine sveikata. Nuolatinis negatyvių naujienų srautas, ypač karo ir propagandos kontekste, gali sukelti stresą ir nerimą. Darykite pertraukas nuo naujienų, leiskite sau atsijungti nuo socialinių tinklų, skirkite laiko malonumams ir artimiesiems.
Atminkite, kad propaganda siekia ne tik apgauti, bet ir demoralizuoti. Ji nori, kad jaustumėtės bejėgiai, kad netikėtumėte niekuo ir niekas. Geriausias būdas atsispirti – išlikti aktyviais, informuotais ir susitelkusiais piliečiais, kurie rūpinasi savo šalimi ir jos ateitimi.
Rusijos propagandos grėsmė nedings greitai – tai ilgalaikis iššūkis, su kuriuo Lietuvai ir visam demokratiniam pasauliui teks susidurti dar daugelį metų. Tačiau turėdami tinkamų žinių, įgūdžių ir budumo, galime apsaugoti save, savo artimuosius ir savo visuomenę nuo šios grėsmės. Kiekvienas iš mūsų esame šio informacinio karo dalis – ir nuo mūsų priklauso, kurioje pusėje laimės.