Kodėl vis sunkiau atskirti tiesą nuo melo
Internetas tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu daugeliui žmonių, tačiau kartu su prieiga prie žinių atsirado ir nauja problema – dezinformacijos gausa. Netikros ar iškraipytos naujienos sklinda žaibišku greičiu, o jų atpažinimas tampa vis sudėtingesniu iššūkiu. Nebereikia būti profesionaliu žurnalistu, kad sukurtum įtikinamą atrodantį naujienų portalą ar straipsnį, kuris iš tiesų skleidžia melagingą informaciją.
Dezinformacija nėra vien tik akivaizdūs melai. Dažnai tai subtiliai iškraipyta tiesa, manipuliatyviai pateikti faktai ar kontekstas, kuris visiškai pakeičia įvykių prasmę. Kai kurie portalai sąmoningai klaidina skaitytojus, kiti tiesiog nesirūpina faktų patikrinimu dėl skubos ar kompetencijos stokos. Rezultatas tas pats – žmonės priima sprendimus remdamiesi netikra informacija.
Problema dar sudėtingesnė dėl to, kad daugelis dezinformacijos šaltinių atrodo visiškai profesionaliai. Jie turi šiuolaikišką dizainą, naudoja žurnalistinę kalbą, cituoja „ekspertus” ir net pateikia nuorodas į kitus šaltinius. Todėl vien intuicija čia neužtenka – reikia konkrečių įgūdžių ir metodų.
Portalo reputacijos ir istorijos tyrimas
Pirmasis žingsnis tikrinant bet kokią informaciją – išsiaiškinti, kas ją skelbia. Ne visi naujienų portalai yra vienodai patikimi, o kai kurie iš jų specialiai sukurti dezinformacijai skleisti.
Pradėkite nuo paprasto Google paieškos. Įveskite portalo pavadinimą kartu su žodžiais „patikimumas”, „apžvalga” ar „fake news”. Dažnai rasite kitų žmonių ar organizacijų vertinimus. Žurnalistikos etikos inspektorius, faktų tikrinimo organizacijos ar žiniasklaidos tyrinėtojai dažnai skelbia informaciją apie problematiškus portalus.
Pažiūrėkite, kada portalas buvo įkurtas. Nauji portalai, ypač tie, kurie staiga pasirodė prieš svarbius įvykius (rinkimus, referendumus), turėtų kelti įtarimą. Tai nereiškia, kad visi nauji portalai yra nepatikimi, bet atsargumas niekada nepakenks. Patikrinkite domeną per „whois” paieškos įrankius – sužinosite, kada svetainė buvo užregistruota ir kas yra jos savininkas.
Įvertinkite portalo turinį plačiau. Jei visas portalas pilnas sensacingų antraščių, emocionaliai įkrautų tekstų ir aiškiai vienpusiškos pozicijos – tai rimtas perspėjimo signalas. Profesionalūs naujienų portalai stengiasi pateikti subalansuotą informaciją, net jei turi tam tikrą redakcinę liniją.
Pasižiūrėkite, ar portalas turi skyrių „Apie mus”, „Redakcija” ar „Kontaktai”. Patikimi portalai paprastai aiškiai nurodo, kas už jų stovi, kaip su jais susisiekti ir kokie yra jų redakciniai principai. Jei tokios informacijos nėra arba ji labai miglota – tai jau pats savaime įtartina.
Antraštės ir teksto turinio analizė
Dezinformacijos kūrėjai puikiai žino, kad dauguma žmonių skaito tik antraštes. Todėl jie kuria tokias antraštes, kurios šokiruoja, provokuoja ar sukelia stiprias emocijas, net jei pats straipsnio turinys visai to nepatvirtina.
Atkreipkite dėmesį į didžiąsias raides, šauktuką, klaustuką ar žodžius kaip „ŠOKAS”, „SKANDALAS”, „NIEKAS NEDRĮSTA PASAKYTI”. Profesionalūs žurnalistai paprastai vengia tokio stiliaus. Jei antraštė atrodo per daug sensacinga – greičiausiai taip ir yra.
Svarbu visada perskaityti visą straipsnį, o ne tik antraštę. Dažnai paaiškėja, kad antraštė yra klaidinanti ar net prieštarauja tam, kas parašyta tekste. Pavyzdžiui, antraštė gali skelbti „Mokslininkai įrodė X”, o tekste paaiškėja, kad tai tik vieno tyrėjo nuomonė arba tyrimas dar nebaigtas.
Stebėkite kalbos stilių. Ar tekstas parašytas neutraliai, ar jame gausu emociškai įkrautų žodžių? Ar autorius stengiasi pateikti faktus, ar verčia jus jaustis tam tikru būdu? Manipuliatyvūs tekstai dažnai naudoja tokius posakius kaip „visi žino”, „akivaizdu”, „neįmanoma paneigti” – tai būdai pateikti nuomonę kaip faktą.
Patikrinkite, ar straipsnyje yra konkrečių faktų, datų, vietų, vardų. Jei tekstas pilnas bendrybių ir neaiškių teiginių be jokių konkrečių detalių – tai gali būti bandymas išvengti atsakomybės už melą. Kuo konkrečiau informacija, tuo lengviau ją patikrinti.
Šaltinių ir citavimo patikrinimas
Profesionalūs žurnalistai visada nurodo savo informacijos šaltinius. Jei straipsnyje teigiama, kad „ekspertai sako” ar „tyrimai rodo”, bet nenurodoma, kokie ekspertai ar kokie tyrimai – tai rimtas perspėjimo signalas.
Kai straipsnyje yra nuorodos į kitus šaltinius, nepasitikėkite aklai – spustelėkite jas ir patikrinkite. Kartais nuorodos veda į visiškai kitokią informaciją nei teigiama straipsnyje. Tai gali būti sąmoninga manipuliacija – daugelis žmonių nemato nuorodų arba jų nespatikrina, todėl autoriaus teiginiai atrodo pagrįsti.
Jei cituojami ekspertai ar pareigūnai, patikrinkite, ar jie tikrai egzistuoja ir ar tikrai pasakė tai, kas jiems priskiriama. Paprastas Google paieška dažnai atskleidžia, kad citata ištraukta iš konteksto, pasenusi ar net visiškai sufabrikuota. Pažiūrėkite, ar tas pats asmuo cituojamas kituose patikimuose šaltiniuose.
Būkite atsargūs su „anonimiškomis” nuomonėmis. Nors kartais žurnalistai turi pagrįstų priežasčių neatskleisti šaltinio tapatybės, dažnas anonimiškumo naudojimas gali būti būdas pateikti nepatvirtintą informaciją. Patikimi portalai paprastai aiškiai nurodo, kodėl šaltinis lieka anonimiškas.
Atkreipkite dėmesį į tai, ar straipsnyje pateikiama tik viena pusė. Jei rašoma apie ginčytiną temą, bet necituojama jokių kitų nuomonių ar pozicijų – tai gali reikšti, kad autorius nesiekia objektyvumo. Profesionalūs žurnalistai stengiasi pateikti įvairias perspektyvas, net jei palaiko vieną iš jų.
Vaizdinės medžiagos autentiškumo tikrinimas
Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti dar klaidingesni nei tekstas, nes jie sukelia stipresnį įtikimybės įspūdį. Tačiau šiuolaikinės technologijos leidžia lengvai manipuliuoti vaizdinę medžiagą arba naudoti senus vaizdus naujame kontekste.
Naudokite atvirkštinę vaizdo paiešką (reverse image search). Google Images, TinEye ar kiti įrankiai leidžia įkelti nuotrauką ir sužinoti, kur ji dar buvo naudota internete. Dažnai paaiškėja, kad „šiandieninė” nuotrauka iš tiesų padaryta prieš kelerius metus visai kitame kontekste.
Atidžiai žiūrėkite į nuotraukos detales. Ar sezonai atitinka (pavyzdžiui, ar žiemą tikrai galėjo būti žaliuojantys medžiai)? Ar šešėliai krenta logiška kryptimi? Ar nėra akivaizdžių montažo žymių? Nors profesionalūs klastotojai gali sukurti labai įtikinamą medžiagą, daugelis dezinformacijos atvejų naudoja grubesnę manipuliaciją.
Su vaizdo įrašais būkite dar atsargesni. Patikrinkite, ar vaizdo įrašo turinys tikrai atitinka tai, kas teigiama. Kartais autentiški vaizdo įrašai naudojami su visiškai klaidinančiais aprašymais. Pavyzdžiui, protestų vaizdo įrašas iš vienos šalies gali būti pateikiamas kaip įvykiai iš kitos šalies.
Socialiniuose tinkluose plintanti vaizdinė medžiaga ypač dažnai būna klaidinanti. Prieš dalijantis tokiu turiniu, pabandykite rasti originalų šaltinį. Kas pirmasis paskelbė šią nuotrauką ar vaizdo įrašą? Kokiame kontekste? Ar yra patikimų naujienų portalų, kurie patvirtintų šio turinio autentiškumą?
Datos ir laiko konteksto svarba
Vienas iš subtiliausių dezinformacijos metodų – senos informacijos pateikimas kaip naujos. Tai gali būti daroma sąmoningai arba dėl neatsargumo, bet rezultatas tas pats – žmonės priima sprendimus remdamiesi pasenusia informacija.
Visada ieškokite publikacijos datos. Jei jos nėra arba ji sunkiai randama – tai jau turėtų kelti įtarimą. Patikimi naujienų portalai aiškiai nurodo, kada straipsnis buvo paskelbtas ir, jei reikia, kada atnaujintas.
Net jei data nurodyta, patikrinkite, ar straipsnio turinys tikrai atitinka tą laiką. Kartais seni straipsniai vėl pradeda cirkuliuoti socialiniuose tinkluose, ir žmonės mano, kad tai šviežia informacija. Ypač problematiška tai tampa krizių ar greitai besikeičiančių situacijų metu.
Įvertinkite, ar informacija vis dar aktuali. Net jei straipsnis parašytas neseniai, jame gali būti cituojami seni duomenys ar tyrimai. Pavyzdžiui, statistika iš 2015 metų gali būti visiškai neatitinkanti dabartinės situacijos, bet pateikiama be konteksto.
Būkite atsargūs su „lūžtančiomis naujienomis” (breaking news). Pirmosios žinios apie įvykius dažnai būna neišsamios ar netikslios, nes žurnalistai dar neturi visos informacijos. Geriau palaukti kelias valandas ir pasižiūrėti, kaip situacija vystosi, nei iš karto dalintis nepatvirtinta informacija.
Faktų tikrinimo įrankiai ir platformos
Nebūtinai turite viską tikrinti patys – yra organizacijų ir įrankių, kurie padeda atpažinti dezinformaciją. Naudotis jais turėtų tapti įpročiu kiekvienam, kas nori būti informuotas atsakingai.
Lietuvoje veikia keli faktų tikrinimo projektai, tokie kaip „Delfi” rubrika „Melo detektorius” ar „15min” faktų tikrinimo skyrius. Tarptautiniu mastu žinomos organizacijos kaip „Snopes”, „FactCheck.org”, „PolitiFact” ar „Full Fact” tikrina populiarias naujienas ir teiginius. Prieš patikėdami ar dalindamiesi informacija, verta patikrinti, ar šie šaltiniai jau nėra jos išanalizavę.
Yra ir techninių įrankių, kurie gali padėti. Naršyklės plėtiniai kaip „NewsGuard” vertina naujienų portalų patikimumą. „InVID” ar „RevEye” padeda tikrinti vaizdinę medžiagą. Nors jie nėra tobuli, bet gali būti naudingi kaip papildomas patikrinimo sluoksnis.
Socialinių tinklų platformos taip pat pradėjo žymėti potencialiai klaidinančią informaciją. Nors šie įspėjimai ne visada tikslūs, jei matote perspėjimą apie klaidinantį turinį – tai geras signalas sustoti ir patikrinti informaciją prieš ja patikint ar ja dalijantis.
Svarbu suprasti, kad jokie įrankiai nėra 100% patikimi. Jie turėtų būti naudojami kaip pagalbiniai, o ne vieninteliai, informacijos vertinimo būdai. Kritinis mąstymas ir sveiko proto naudojimas lieka svarbiausi.
Savęs ir savo reakcijų stebėjimas
Galbūt pats svarbiausias įgūdis kovojant su dezinformacija – gebėjimas atpažinti savo pačių šališkumą ir emocines reakcijas. Dezinformacijos kūrėjai puikiai žino, kaip manipuliuoti žmonių emocijomis ir patvirtinimo šališkumu.
Atkreipkite dėmesį, kaip jaučiatės skaitydami straipsnį. Jei jis sukelia stiprią emocinę reakciją – pyktį, baimę, pasipiktinimą ar net pernelyg didelį džiaugsmą – sustokite. Būtent tokios emocijos dažnai trukdo objektyviai įvertinti informaciją. Dezinformacijos kūrėjai sąmoningai siekia sukelti stiprias emocijas, nes tada žmonės mažiau kritiškai mąsto.
Patvirtinimo šališkumas – tai mūsų tendencija ieškoti ir tikėti informacija, kuri patvirtina mūsų jau turimas nuostatas. Jei straipsnis puikiai atitinka tai, ką jau manote, būkite ypač atsargūs. Klauskite savęs: ar tikėčiau šia informacija, jei ji prieštarautų mano įsitikinimams? Ar ieškau būdų ją patvirtinti, ar ieškau būdų ją paneigti?
Nepasitikėkite tuo, kas atrodo „per gera, kad būtų tiesa”. Jei istorija atrodo pernelyg tobulai patvirtinanti jūsų nuomonę ar pernelyg šokiruojanti – greičiausiai ji tokia ir yra. Tikrovė paprastai būna sudėtingesnė ir mažiau dramatiška nei dezinformacija.
Nebijokite prisipažinti, kad suklydate. Visi kartais patikime klaidinga informacija – tai normalu. Svarbu, kad pastebėję klaidą, ją pripažintumėte ir nebeskleidžiate netikros informacijos toliau. Jei jau pasidalinote kažkuo, kas pasirodė esant netiesa, drąsiai pašalinkite įrašą ar paskelbkite pataisymą.
Kai informacija tampa įrankiu, o ne tikslu
Dezinformacijos atpažinimas – tai ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinis procesas. Nėra vieno universalaus būdo, kuris leistų visada atskirti tiesą nuo melo. Tačiau naudojant čia aprašytus metodus kartu – portalo reputacijos tikrinimą, antraščių ir turinio analizę, šaltinių vertinimą, vaizdinės medžiagos patikrinimą, datos konteksto įvertinimą, faktų tikrinimo įrankius ir savo reakcijų stebėjimą – galite žymiai sumažinti tikimybę būti suklaidinti.
Svarbu suprasti, kad dezinformacija nėra tik kitų žmonių problema. Kiekvienas iš mūsų gali tapti jos auka ar net netyčia jos platintoju. Socialiniuose tinkluose paspaudus „pasidalinti” mygtuką, tampame tų informacijos dalimi – todėl turime jaustis atsakingi už tai, ką skleidžiame.
Kritinio mąstymo įgūdžiai tampa vis svarbesni šiuolaikiniame pasaulyje. Nebepakanka tiesiog skaityti naujienas – reikia mokėti jas vertinti, analizuoti, tikrinti. Tai gali atrodyti varginantis darbas, bet alternatyva – gyventi iliuzijų pasaulyje, kur mūsų nuomonės ir sprendimai grindžiami melu – yra daug blogesnė.
Pradėkite nuo mažų žingsnių. Nebandykite tikrinti kiekvienos informacijos, kurią sutinkate – tai neįmanoma ir neverta. Bet kai susidūriate su kažkuo svarbiu, kažkuo, kuo ketinate remtis ar kuo norite pasidalinti – skirkite kelias minutes patikrinimui. Laikui bėgant tai taps įpročiu, o jūsų gebėjimas atpažinti dezinformaciją žymiai pagerės.
Galiausiai atminkite, kad informacijos vartojimas turėtų būti įvairus. Neskaitykite tik vieno portalo ar vienos perspektyvos. Įvairūs šaltiniai, skirtingi požiūriai ir nuomonės padeda susidaryti pilnesnį vaizdą. Dezinformacija klesti ten, kur žmonės užsidarę savo informaciniuose burbule ir negirdi nieko, kas prieštarauja jų įsitikinimams.