Kodėl verta būti budriems skaitant naujienas
Prisimenu, kaip prieš kelerius metus mano mama pasidalino feisbuke straipsniu apie tai, kad kažkoks produktas esą gydo visas ligas. Straipsnis atrodė įtikinamas – buvo nuotraukos, citatos, net kažkokie „moksliniai” terminai. Tik vėliau paaiškėjo, kad tai buvo grynas melas, skirtas parduoti abejotinus papildus. Tokių situacijų pasitaiko vis dažniau, ir tai nėra tik vyresnės kartos problema.
Dezinformacija šiandien plinta greičiau nei bet kada anksčiau. Socialiniai tinklai, naujienų portalai, tinklaraščiai – visi šie kanalai gali būti naudojami skleidžiant klaidinančią informaciją. Kartais tai daroma tyčia, siekiant politinių ar ekonominių tikslų, kartais – tiesiog dėl neatsargumo ar noro gauti daugiau paspaudimų. Nesvarbu, kokios priežastys, rezultatas tas pats: mes galime priimti sprendimus remdamiesi neteisingais faktais.
Gera žinia ta, kad galima išmokti atpažinti dezinformaciją. Tai nėra raketų mokslas, bet reikia šiek tiek praktikos ir žinių. Šiame straipsnyje pasidalinsiu konkrečiais būdais, kaip atskirti patikimas naujienas nuo klaidinančių ar tiesiog melagingų.
Pirmieji įtarimo signalai: ką pastebėti iš karto
Yra keletas aiškių ženklų, kurie turėtų jus įspėti dar net nepradėjus skaityti straipsnio turinio. Pirmiausia – pavadinimas. Jei antraštė rėkia didžiosiomis raidėmis „ŠOKAS!”, „NIEKAS APIE TAI NEKALBA!” arba „PASIDALINK, KOL NEIŠTRYNĖ!”, galite būti beveik tikri, kad tai bent jau sensacingumas, o galbūt ir visiškas melas.
Patikimi naujienų portalai nenaudoja tokių manipuliacinių metodų. Jie nenori, kad jūs spustelėtumėte iš emocijų – jie nori, kad skaitytumėte, nes informacija yra svarbi ir patikima. Žinoma, kartais net rimti portalai naudoja šiek tiek intriguojančias antraštes, bet skirtumas akivaizdus: „Tyrimas atskleidė netikėtą ryšį tarp miego ir imuniteto” skamba visai kitaip nei „GYDYTOJAI SLEPIA: ŠIS PRODUKTAS IŠGYDYS VISKĄ!”
Antras dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį – pats portalas. Ar esate girdėję apie jį anksčiau? Ar jis turi aiškią redakciją, kontaktus, informaciją apie save? Patikimi portalai visada turi skyrių „Apie mus”, kur galite rasti informacijos apie žurnalistus, redaktorius, įmonės registracijos duomenis. Jei portalo puslapyje tokios informacijos nėra arba ji labai miglota – tai rimtas įspėjamasis signalas.
Dar vienas paprastas testas – pabandykite rasti to paties portalo kitus straipsnius. Jei visos naujienos yra panašios į sensacijas, jei viskas sukasi apie sąmokslo teorijas ar stebuklingus produktus – greičiausiai tai nėra patikimas šaltinis. Normalūs naujienų portalai rašo apie įvairias temas, turi skirtingų žanrų straipsnius, skelbia ir nuobodžias, bet svarbias naujienas.
Kaip tikrinti faktus ir šaltinius
Tarkime, radote straipsnį, kuris atrodo gana įtikinama, bet kažkas jums vis tiek kelia abejonių. Ką daryti toliau? Pirmiausia – ieškoti originalių šaltinių. Geras žurnalistinis straipsnis visada nurodo, iš kur gauta informacija. Jei rašoma apie tyrimą, turėtų būti nuoroda į patį tyrimą arba bent jau aiškiai nurodytas tyrimo pavadinimas, autoriai, institucija.
Dažnai dezinformaciją platinantys portalai rašo kažką panašaus į „mokslininkai nustatė” arba „ekspertai teigia”, bet nenurodo, kokie mokslininkai ar ekspertai. Tai kaip sakyti „žmonės kalba” – visiškai beprasmė frazė, kuri nieko nepatvirtina. Jei straipsnyje nėra konkrečių šaltinių, jūsų skepticizmo lygis turėtų pakilti.
Kai rasite nurodytą šaltinį, verta jį patikrinti. Kartais dezinformacijos kūrėjai tikrai nurodo šaltinius, bet juos iškraipo. Pavyzdžiui, gali būti cituojamas mokslinis tyrimas, bet paimta tik viena citata iš konteksto, kuri sukuria visiškai kitokį įspūdį nei tyrimo išvados. Arba remiamasi senais tyrimais, kurie vėliau buvo paneigti naujesniais.
Dar vienas naudingas įrankis – Google paieška. Jei kažkas atrodo per daug neįtikėtina, tiesiog nukopijuokite pagrindinę frazę ar faktą ir įklijuokite į paieškos laukelį. Jei tai tikra ir svarbi naujiena, apie ją rašys ir kiti patikimi portalai. Jei rasite tik kelis abejotinus puslapius, rašančius tą patį – tai greičiausiai melas. Jei nerasite nieko – tikrai melas.
Nuotraukos ir vaizdo medžiaga gali meluoti
Gyvenime dažnai sakoma „geriau vieną kartą pamatyti nei šimtą kartų išgirsti”, bet šiuolaikiniame pasaulyje nuotraukos ir vaizdo įrašai nebėra neginčijamas įrodymas. Technologijos pasiekė tokį lygį, kad suklastoti vaizdą gali net vidutinių įgūdžių žmogus su nemokama programa.
Tačiau dažniausiai dezinformacijos kūrėjai nenaudoja sudėtingų technologijų. Jie tiesiog paima seną nuotrauką iš visai kito įvykio ir priskiria ją naujam kontekstui. Pavyzdžiui, gali būti publikuojama nuotrauka iš protesto prieš dešimt metų kitoje šalyje ir teigiama, kad tai vakarykštis įvykis jūsų mieste.
Kaip tai patikrinti? Yra keli paprasti būdai. Pirmiausia – atvirkštinė paveikslėlių paieška. Google turi funkciją, kuri leidžia įkelti nuotrauką arba įvesti jos nuorodą ir surasti, kur dar internete ji buvo naudojama. Tai galite padaryti apsilankę images.google.com ir paspaudę fotoaparato ikonėlę paieškos lauke. Jei ta pati nuotrauka buvo naudojama skirtinguose kontekstuose ar skirtingu laiku – tai aiškus klastotės ženklas.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į smulkmenas nuotraukoje. Ar aplinka atitinka tai, kas teigiama straipsnyje? Ar matomi užrašai, ženklai, automobilių numeriai atitinka vietą ir laiką? Kartais dezinformacijos kūrėjai būna neatsargūs ir palieka tokių detalių, kurios išduoda melą.
Su vaizdo įrašais šiek tiek sudėtingiau, bet principai panašūs. Žiūrėkite, ar vaizdo įrašas nėra sumontuotas, ar nėra įtartinų perėjimų, ar garsas atitinka vaizdą. Ir, žinoma, ieškokite to paties vaizdo įrašo kitose vietose internete – galbūt jis jau buvo analizuotas ir paneigtas.
Emocijos – dezinformacijos geriausias draugas
Vienas iš efektyviausių dezinformacijos įrankių yra emocijų kėlimas. Kai esame supykę, išsigandę ar sujaudinti, mūsų kritinis mąstymas sumažėja. Būtent todėl daugelis klaidinančių straipsnių siekia sukelti stiprią emocinę reakciją.
Pastebėjau, kad straipsniai, kurie bando mane supykdyti dėl kažkokios „neteisybės” arba išgąsdinti „baisia grėsme”, dažniausiai yra bent jau perdėti, o dažnai – tiesiog melagingi. Tai nereiškia, kad pasaulyje nėra tikrų problemų ar grėsmių, bet patikimi žurnalistai pateikia informaciją subalansuotai, o ne siekia maksimaliai išprovokuoti.
Jei skaitydami straipsnį jaučiate stiprią norą jį nedelsiant pasidalinti, sustokite minutei. Paklauskite savęs: kodėl noriu tai daryti? Ar todėl, kad informacija yra svarbi ir patikima, ar todėl, kad esu emociškai sujaudintas? Jei antra – tai geras momentas sustoti ir patikrinti faktus prieš platinant toliau.
Dezinformacijos kūrėjai puikiai žino, kad pykčio ir baimės kurstantis turinys plinta greičiausiai. Socialiniuose tinkluose algoritmai taip pat dažnai skatina tokį turinį, nes jis generuoja daugiau reakcijų. Tai reiškia, kad net ir netyčia galime tapti dezinformacijos platinimo grandimi, jei nesusivaldome ir dalijamės tuo, kas mus emociškai paveikė.
Atpažinkite manipuliacines technikas
Dezinformacijos kūrėjai naudoja įvairias psichologines technikas, kad jų turinys atrodytų įtikinamesnis. Viena iš dažniausių – selektyvus faktų naudojimas. Tai reiškia, kad pateikiami tik tie faktai, kurie palaiko norimą naratyvą, o visi kiti ignoruojami.
Pavyzdžiui, straipsnyje apie tam tikrą vaistą gali būti paminėtas vienas tyrimas, rodantis šalutinius poveikius, bet neužsimenama apie dešimtis kitų tyrimų, rodančių vaisto efektyvumą ir saugumą. Arba gali būti pateikta statistika be konteksto: „šiemet padaugėjo nusikaltimų 20%!” skamba bauginančiai, bet jei praėjusiais metais buvo istorinis minimumas, tai 20% padidėjimas gali vis tiek reikšti žemą nusikalstamumo lygį.
Kita dažna technika – autoriteto piktnaudžiavimas. Straipsnyje gali būti cituojamas „daktaras” ar „profesorius”, bet nepatikslinamas jo vardas, institucija ar specialybė. Arba gali būti cituojamas tikras ekspertas, bet iš visai kitos srities – pavyzdžiui, fiziko nuomonė apie medicininius klausimus.
Taip pat būkite atsargūs su „liudijimais” ir „asmeninėmis istorijomis”. Nors tikros žmonių patirtys yra vertingos, dezinformacijos kūrėjai dažnai sugalvoja arba iškreipia tokias istorijas. Jei straipsnyje daug emocingų liudijimų, bet mažai patikrintų faktų – tai įtartina.
Socialiniai tinklai ir dezinformacijos burbulas
Socialiniai tinklai tapo viena iš pagrindinių naujienų šaltinių daugeliui žmonių, bet jie turi rimtą problemą – algoritmų kuriamus burbulus. Algoritmai rodo mums turinį, panašų į tai, su kuo jau sąveikaujame, todėl galime patekti į situaciją, kai matome tik vieną požiūrio pusę.
Jei reguliariai skaitote ir dalijatės tam tikro tipo turiniu, algoritmas spręs, kad jums tai patinka, ir rodys dar daugiau panašaus. Taip galite netyčia atsidūrti dezinformacijos burbule, kur visi šaltiniai patvirtina tą pačią (klaidingą) informaciją. Tai sukuria iliuziją, kad „visi apie tai kalba” arba „tai yra žinoma tiesa”, nors iš tikrųjų tai tik jūsų informacinio burbulo turinys.
Kaip to išvengti? Sąmoningai ieškokite įvairių šaltinių ir skirtingų nuomonių. Sekite naujienų portalus su skirtingomis politinėmis orientacijomis (bet patikimus!). Skaitykite tarptautinius šaltinius. Domėkitės, ką sako ekspertai, kurie nesutinka su jūsų nuomone. Tai nereiškia, kad turite keisti savo įsitikinimus, bet padės matyti platesnį vaizdą ir geriau suprasti, kas yra faktai, o kas – interpretacijos.
Taip pat būkite atsargūs su tuo, ką matote savo draugų paskyrose. Net jei pasitikite draugu, tai nereiškia, kad viskas, kuo jis dalijasi, yra tiesa. Jūsų draugas gali būti apgautas taip pat kaip ir bet kas kitas. Vietoj automatinio patikėjimo, pritaikykite tuos pačius kritinio mąstymo įrankius.
Praktiniai žingsniai kasdieniam naujienų skaitymui
Dabar, kai suprantame pagrindines dezinformacijos atpažinimo strategijas, pažiūrėkime, kaip tai pritaikyti praktiškai. Pirmiausia, sukurkite sau patikimų šaltinių sąrašą. Tai turėtų būti naujienų portalai, kurie turi gerą reputaciją, skaidrią redakcinę politiką ir laikosi žurnalistikos etikos kodekso.
Lietuvoje tai galėtų būti didžiųjų naujienų portalų (LRT, Delfi, 15min) naujienos, specializuoti leidiniai jūsų dominančiose srityse. Tarptautiniu mastu – BBC, Reuters, Associated Press, The Guardian ir panašūs pripažinti šaltiniai. Tai nereiškia, kad šie portalai niekada nedaro klaidų, bet jie turi patikrinimo mechanizmus ir taiso klaidas, kai jos pastebimos.
Kai susiduriate su nauja informacija, ypač jei ji atrodo netikėta ar provokuojanti, pritaikykite šį paprastą algoritmą:
Pirmas žingsnis: Sustokite ir neplatinkite iš karto. Duokite sau laiko patikrinti.
Antras žingsnis: Patikrinkite šaltinį. Ar tai patikimas portalas? Ar straipsnyje nurodyti šaltiniai?
Trečias žingsnis: Ieškokite tos pačios informacijos kituose portaluose. Jei tai svarbi naujiena, apie ją rašys ne vienas šaltinis.
Ketvirtas žingsnis: Atkreipkite dėmesį į savo emocijas. Jei jaučiate stiprią emocinę reakciją, būkite dar atsargesni.
Penktas žingsnis: Jei vis dar abejojate, ieškokite faktų tikrinimo puslapių. Lietuvoje veikia „Melo detektorius”, tarptautiniu mastu – Snopes, FactCheck.org ir kiti.
Dar vienas naudingas įprotis – skaityti ne tik antraštes. Dauguma žmonių socialiniuose tinkluose dalijasi straipsniais, perskaičiusių tik pavadinimą. Kartais pati antraštė gali būti klaidinanti, net jei straipsnio turinys yra teisingas. Skirkite kelias minutes perskaityti visą straipsnį prieš spręsdami, ar juo dalytis.
Kai dezinformacija tampa asmenine atsakomybe
Galiausiai svarbu suprasti, kad kiekvienas iš mūsų turi atsakomybę už informacijos, kuria dalijamės, kokybę. Kai paspaudžiate „pasidalinti”, jūs tampate to turinio platintoju. Jei tai dezinformacija, jūs prisidedate prie jos plitimo, net jei tai padarėte netyčia.
Žinau, kad kartais gali atrodyti, jog vieno žmogaus veiksmai neturi reikšmės. Bet dezinformacija plinta būtent dėl to, kad tūkstančiai žmonių galvoja „kas čia tokio, jei aš pasidalinsiu”. Kiekvienas pasidalinimas didina to turinio matomumą, suteikia jam legitimumo įspūdį ir gali pasiekti žmones, kurie patikės juo.
Yra ir gera pusė – kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie dezinformacijos mažinimo. Kai matote, kad draugas dalijasi akivaizdžiai klaidinga informacija, švelniai jam apie tai pranešite. Nebūtina būti agresyviam ar pamokslaujančiam – tiesiog pasidalinkite tuo, ką radote, tikrinę faktus. Dauguma žmonių nenori platinti dezinformacijos ir bus dėkingi, kad jiems padėjote išvengti klaidos.
Taip pat galite aktyviai dalytis patikima, kokybiškai paruošta informacija. Kai matote gerą, gerai ištyrinėtą straipsnį, pasidalinkite juo. Padėkite patikimiems šaltiniams pasiekti platesnę auditoriją. Tai yra teigiamas indėlis į bendrą informacinę erdvę.
Svarbu ir ugdyti medijų raštingumą savo aplinkoje. Kalbėkite su šeima, draugais, ypač su vyresnės kartos žmonėmis, kurie galbūt neturi tiek patirties naršant skaitmeninėje erdvėje. Pasidalinkite šiame straipsnyje aprašytais patarimais. Mokykite vaikus kritiškai vertinti informaciją – tai vienas svarbiausių įgūdžių šiuolaikiniame pasaulyje.
Dezinformacijos problema nedings per naktį, bet kiekvienas iš mūsų gali padaryti skirtumą. Būdami atidūs, kritiški ir atsakingi informacijos vartotojai bei platintojai, mes kuriame sveikesnę informacinę aplinką sau ir kitiems. Tai nėra lengva – reikia pastangų, laiko ir nuolatinio budrumu. Bet alternatyva – gyventi pasaulyje, kur nebeįmanoma atskirti tiesos nuo melo – yra daug blogesnė.
Pradėkite nuo mažų žingsnių. Kitą kartą, kai pamatysite intriguojančią antraštę, prieš paspausdami „pasidalinti”, sustokite ir pasitikrinkite. Tai trunka vos kelias minutes, bet gali užkirsti kelią dezinformacijos plitimui. Ir pamažu tai taps įpročiu – natūraliu būdu suvokti ir vertinti informaciją, kurią sutinkate kasdien.