Kodėl šiandien taip sunku atskirti tiesą nuo melo
Prisimenu, kaip prieš keletą metų mano mama pasidalino Facebook’e straipsniu apie tai, kad mikrobanginės krosnelės spinduliuotė sukelia vėžį. Straipsnis atrodė įtikinamas – buvo nuotraukos, citatų, net kažkokių „mokslininkų” nuomonių. Kai paklausiau, ar ji patikrinusi šaltinį, mama nustebo: „O kam? Tai gi naujienų portale parašyta!”
Štai čia ir yra problema. Daugelis žmonių vis dar mano, kad jei kažkas paskelbta internete, ypač puslapyje, kuris atrodo kaip naujienų portalas, tai automatiškai reiškia, kad informacija patikima. Deja, realybė visiškai kitokia. Šiandien bet kas gali sukurti profesionaliai atrodantį tinklapį per kelias valandas ir pradėti skleisti bet kokią informaciją.
Dezinformacija plinta žaibišku greičiu – tyrimai rodo, kad melagingos naujienos socialiniuose tinkluose platinamos 6 kartus greičiau nei tikros. Kodėl? Nes melas dažnai būna šokiruojantis, emocionalus, provokuojantis. O mūsų smegenys tiesiog mėgsta tokį turinį.
Pirmasis žingsnis: įvertink šaltinį
Prieš tikėdamas bet kokia informacija, pažvelk į patį šaltinį. Tai skamba akivaizdžiai, bet praktikoje daugelis šio žingsnio praleidžia.
Pirma, pažiūrėk į domeno pavadinimą. Ar tai tikrai žinomas naujienų portalas? Melagingos naujienos dažnai skelbiamos puslapiuose, kurių pavadinimai labai panašūs į tikrųjų portalų pavadinimus. Pavyzdžiui, vietoj „delfi.lt” gali būti „delfi-naujienos.lt” arba „delfi-info.com”. Vienas raidės ar žodžio skirtumas – ir jau visiškai kitas puslapis.
Antra, pasižiūrėk skiltį „Apie mus” arba „Kontaktai”. Jei tokios skilties nėra arba joje rašoma miglotai, be konkrečių vardų, adresų ar telefono numerių – tai rimtas perspėjimo signalas. Patikimi naujienų portalai visada nurodo, kas jie tokie, kas už jų stovi, kaip su jais susisiekti.
Trečia, įvertink puslapio dizainą ir kalbą. Ar tekstas parašytas taisyklingai? Ar nėra daug rašybos klaidų? Ar dizainas atrodo profesionalus? Nors ir šie kriterijai nėra absoliutūs (kai kurie melagingų naujienų puslapiai atrodo labai profesionaliai), tačiau dažnai dezinformaciją skleidžiantys portalai pasižymi prastesne kalba ir chaotišku dizainu.
Antrasis metodas: patikrink autorių
Kas parašė straipsnį? Tai paprastas, bet labai efektyvus klausimas. Daugelyje melagingų straipsnių autorius apskritai nenurodytas arba nurodytas tik vardas be pavardės, pavyzdžiui, „Redakcija” ar „Admin”.
Jei autorius nurodytas, paieškokite jo vardo Google. Ar šis žmogus egzistuoja? Ar jis tikrai yra žurnalistas? Kokius kitus straipsnius jis rašė? Ar turi socialinių tinklų profilius? Patikimi žurnalistai paprastai turi skaitmeninį pėdsaką – jų vardai pasirodo įvairiuose šaltiniuose, jie aktyvūs socialiniuose tinkluose, turi profesinių pasiekimų.
Vienas įdomus pavyzdys: 2019 metais Lietuvoje plito straipsnis apie tariamą naują mokestį automobiliams. Straipsnį tariamai parašė žinomo portalo žurnalistas. Tačiau kai žmonės pradėjo tikrinti, paaiškėjo, kad toks žurnalistas tame portale apskritai nedirba – jo vardas buvo tiesiog pavogtas ir panaudotas, kad suteiktų straipsniui patikimumo.
Trečiasis būdas: ieškokite tos pačios informacijos kitur
Jei naujienoje teigiama, kad įvyko kažkas svarbaus – pavyzdžiui, priimtas naujas įstatymas, įvyko didelis incidentas ar garsus žmogus pasakė skandalingą pareiškimą – patikrinkite, ar apie tai rašo kiti patikimi naujienų portalai.
Svarbios naujienos niekada nebūna skelbiamos tik viename šaltinyje. Jei informacija tikra ir svarbi, ją tikrai paskelbė ir 15min.lt, ir LRT.lt, ir Delfi.lt, ir kiti didieji portalai. Jei randatę naujieną tik viename puslapyje, ypač jums nepažįstamame – tai didelis perspėjimo ženklas.
Praktinis patarimas: kai matote įdomią ar šokiruojančią naujieną, nukopijuokite pagrindinę frazę ir įklijuokite ją į Google paiešką. Jei apie tai rašo tik vienas šaltinis arba keli abejotini puslapiai – greičiausiai tai dezinformacija.
Tačiau būkite atsargūs su vienu dalyku: kartais melagingos naujienos būna platinamos tarp kelių panašių puslapių, kurie visi priklauso tai pačiai dezinformacijos tinklui. Todėl svarbu ne tik tai, kad informaciją skelbia keli šaltiniai, bet ir tai, kad tie šaltiniai būtų patikimi ir nepriklausomi vienas nuo kito.
Ketvirtasis metodas: atidžiai skaitykite ne tik antraštę
Antraštės šiandien dažnai būna sąmoningai klaidinančios – tai vadinama „clickbait” arba „paspaudimų medžiokle”. Net patikimi portalai kartais naudoja šiek tiek perdėtas antraštes, kad pritrauktų skaitytojų dėmesį. Tačiau melagingų naujienų atveju antraštė gali būti visiškai nesusijusi su straipsnio turiniu arba drastiškai iškraipyti faktus.
Pavyzdžiui, antraštė gali skelbti: „Vyriausybė uždraudė lietuviams keliauti į užsienį!” O straipsnio viduje, jei jį apskritai perskaitysite, gali būti parašyta, kad vyriausybė tik svarsto galimybę įvesti tam tikrus apribojimus tam tikromis sąlygomis. Arba apskritai nieko panašaus nebus parašyta – antraštė tiesiog sukurta, kad žmonės paspaudę ir pasidalintų neperskaičiusieji.
Visada skaitykite visą straipsnį, ne tik antraštę. Ir atkreipkite dėmesį į tai, ar straipsnio turinys atitinka tai, ką žada antraštė. Jei antraštė šokiruojanti, o pats tekstas miglotai užsimena apie kažką panašaus – tai klasikinis dezinformacijos požymis.
Penktasis būdas: tikrinkite nuotraukas ir vaizdo įrašus
Nuotraukos ir vaizdo įrašai sukuria patikimumo iliuziją. Mūsų smegenys linkusios tikėti tuo, ką matome. Tačiau šiandien nuotraukas ir vaizdo įrašus klastoti arba naudoti ne pagal kontekstą yra labai lengva.
Dažniausias triukas – paimti seną nuotrauką iš visai kito įvykio ir pateikti ją kaip naują. Pavyzdžiui, po kokio nors įvykio Lietuvoje gali būti paskelbta nuotrauka su minios, kuri tariamai protestuoja. Tačiau iš tikrųjų ta nuotrauka gali būti padaryta prieš penkerius metus visai kitoje šalyje.
Kaip tai patikrinti? Naudokite atvirkštinę nuotraukų paiešką. Tai paprasta:
1. Dešiniuoju pelės mygtuku spustelėkite ant nuotraukos
2. Pasirinkite „Ieškoti nuotraukos Google” arba panašų variantą (priklauso nuo naršyklės)
3. Google parodys, kur dar internete pasirodo ši nuotrauka
Jei nuotrauka jau buvo naudota anksčiau kitame kontekste – tai aiškus įrodymas, kad ji naudojama klaidingai. Galite naudoti ir specialias svetaines kaip TinEye.com, kurios taip pat atlieka atvirkštinę nuotraukų paiešką.
Su vaizdo įrašais šiek tiek sudėtingiau, bet principas panašus. Atkreipkite dėmesį į detales vaizdo įraše – ar jos atitinka tai, kas teigiama? Ar matyti datos, vietovės požymiai? Ar vaizdo įrašo kokybė nėra įtartinai prasta (kartais prastos kokybės vaizdo įrašai naudojami tyčia, kad būtų sunkiau įžiūrėti montažo pėdsakus)?
Šeštasis metodas: atpažinkite emocinio manipuliavimo taktikas
Melagingos naujienos beveik visada bando sukelti stiprią emocinę reakciją – pyktį, baimę, pasipiktinimą, neapykantą. Tai daroma sąmoningai, nes žmonės, kurie emociškai sujaudinti, mažiau kritiškai mąsto ir greičiau dalijasi informacija.
Jei skaitydami straipsnį jaučiate, kad jūsų emocijos stipriai reaguoja – sustokite. Tai nėra signalas, kad informacija melaginga, bet tai signalas, kad turite būti ypač atsargūs ir atidūs. Klauskite savęs:
– Ar šis straipsnis bando mane supykdyti ant konkrečios žmonių grupės?
– Ar jis naudoja daug emociškai įkrautų žodžių („katastrofa”, „siaubas”, „skandalas”, „šokas”)?
– Ar jis apibendrina ir demonizuoja tam tikras grupes („visi politikai”, „visi imigrantai”, „visi jaunuoliai”)?
– Ar jis pateikia situaciją kaip juodą arba baltą, be jokių niuansų?
Patikimos žurnalistikos standartas yra pateikti informaciją kuo objektyviau, su įvairių pusių nuomonėmis, su kontekstu ir niuansais. Jei straipsnis atrodo kaip propaganda ar agitacija – greičiausiai taip ir yra.
Vienas realus pavyzdys: prieš kelerius metus Lietuvoje plito straipsnis su antrašte „Imigrantai terorizuoja lietuvius Vilniaus centre!” Straipsnyje buvo aprašytas vienas incidentas, bet jis buvo pateiktas taip, tarsi tai būtų masinė problema, naudojant daug emociškai įkrautų žodžių. Kai žmonės pradėjo tikrinti, paaiškėjo, kad aprašytas incidentas arba apskritai neįvyko, arba buvo drastiškai išpūstas.
Septintasis metodas: naudokite faktų tikrinimo svetaines
Galiausiai, nereikia visko tikrinti patiems – yra organizacijos, kurios tuo užsiima profesionaliai. Lietuvoje veikia keli faktų tikrinimo projektai, kurie analizuoja populiarias naujienas ir pareiškimus bei nustato, ar jie teisingi.
Pagrindinės Lietuvos faktų tikrinimo svetainės:
– Delfi.lt skyrius „Melo detektorius” – tikrina politikų pareiškimus ir populiarias naujienas
– LRT.lt projektas „Tikrinta” – analizuoja viešojoje erdvėje plintančią informaciją
– 15min.lt rubrika „Demaskuok” – tiria melagingų naujienų atvejus
Kai matote įtartiną naujieną, galite tiesiog įvesti jos pagrindinę temą į šių svetainių paieškos laukelį. Yra didelė tikimybė, kad jei ši naujiena plačiai plito, faktų tikrintojai ją jau išanalizavo.
Be to, tarptautiniu mastu veikia tokios organizacijos kaip Snopes.com, FactCheck.org, PolitiFact.com. Jos naudingos tikrinant tarptautines naujienas.
Svarbu suprasti, kad faktų tikrinimo svetainės nėra tobulos ir jos taip pat gali klysti. Tačiau jos naudoja aiškią metodologiją, nurodo šaltinius ir paprastai yra daug patikimesnės nei atsitiktinai internete rastas straipsnis.
Kaip tai pritaikyti kasdienybėje ir padėti kitiems
Gerai, dabar žinote septynis metodus, kaip atpažinti melagingą informaciją. Bet kaip tai veikia praktikoje? Juk negalite kiekvienos naujienos tikrinti pusvalandį – neturite tiek laiko.
Tiesa. Todėl štai keletas praktinių patarimų, kaip integruoti šiuos metodus į kasdienį gyvenimą:
Taikykite „trijų sekundžių taisyklę”. Prieš paspausdami „dalintis” bet kokia naujiena, sustokite trims sekundėms ir paklauskite savęs: ar tikrai žinau, kad tai tiesa? Ar patikrinau šaltinį? Jei atsakymas „ne” – nepaspauskite. Šie trys sekundžiai gali sustabdyti dezinformacijos plitimą.
Sukurkite asmeninį patikimų šaltinių sąrašą. Nustatykite sau 5-10 naujienų portalų, kuriais pasitikite, ir daugiausia informacijos semkitės iš jų. Lietuvoje tai galėtų būti LRT.lt, Delfi.lt, 15min.lt, Lrytas.lt, Bernardinai.lt ir panašūs įsitvirtinę portalai. Jei matote naujieną kitur – patikrinkite, ar apie tai rašo jūsų patikimų šaltinių sąraše esantys portalai.
Būkite ypač atsargūs su socialiniais tinklais. Facebook, Instagram, TikTok – tai ne naujienų šaltiniai, tai platformos, kur bet kas gali skelbti bet ką. Jei matote įdomią naujieną socialiniame tinkle, niekada ja netikėkite automatiškai. Visada eikite į originalų šaltinį ir patikrinkite.
Švelniai edukaokite savo artimuosius. Jei matote, kad jūsų mama, tėtis ar senelė dalijasi akivaizdžiai melaginga informacija – nepeikite jų ir nesakykite „kaip tu gali būti toks naivus!” Vietoj to švelniai pasiūlykite patikrinti informaciją kartu. Parodykite, kaip tai padaryti. Daugelis vyresnio amžiaus žmonių tiesiog niekada nebuvo mokomi skaitmeninės raštingumo įgūdžių.
Pripažinkite, kai patys suklystate. Visi kartais patikime melaginga informacija – tai normalu. Svarbu, kai suprantate, kad pasidalinote kažkuo neteisingai, viešai tai pripažinti ir ištrinti klaidingą įrašą. Tai rodo brandą ir padeda stabdyti dezinformacijos plitimą.
Ir pats svarbiausias patarimas: ugdykite kritinio mąstymo įgūdžius. Tai ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinis procesas. Kuo dažniau praktikuosite šiuos metodus, tuo lengviau jums taps atpažinti melagingą informaciją. Su laiku tai taps beveik automatišku – jūsų „dezinformacijos detektorius” smegenys išsivystys ir pradės signalizuoti, kai kažkas atrodo įtartinai.
Gyvename laikais, kai informacijos yra daugiau nei bet kada žmonijos istorijoje. Bet kartu su tuo ateina ir atsakomybė – atsakomybė mokėti atskirti tiesą nuo melo, faktus nuo nuomonių, tikrovę nuo manipuliacijos. Šie septyni metodai – tai jūsų įrankiai šiai užduočiai. Naudokite juos išmintingai, dalinkitės jais su kitais, ir kartu galime sukurti informacinę erdvę, kurioje tiesa turi didesnę galią nei melas.