Lietuvos keliai elektra: kur esame dabar?
Dar prieš penkerius metus mintis, kad Kauno centre stovės eilė elektromobilių prie įkrovimo stotelių, daugeliui atrodė kaip koks vokiškas mokslinės fantastikos filmas. Šiandien tai – kasdienis vaizdas. Elektromobilių skaičius Lietuvoje auga sparčiai: vien per pastaruosius dvejus metus registruotų elektrinių transporto priemonių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai. Tačiau kartu su entuziazmu atsiranda ir realūs klausimai – ar mūsų įkrovimo infrastruktūra sugeba neatsilikti nuo šio tempo? Ar galima be baimės išvažiuoti iš Vilniaus į Klaipėdą žiemą, kai baterija senka greičiau nei vasarą?
Šiame straipsnyje pabandysime atsakyti į tuos klausimus, kuriuos žmonės dažniausiai užduoda draugams, o ne „Google” – nes internete pilna arba pernelyg optimistinių reklamų, arba katastrofų scenarijų. Tiesa, kaip visada, yra kažkur per vidurį, bet ji yra įdomesnė nei abu kraštutinumai.
Kaip veikia elektromobilio įkrovimas – ir kodėl tai ne tas pats, kas benzino pilimas
Pirmiausia verta suprasti vieną esminį dalyką: elektromobilio įkrovimas nėra analogiškas degalų pylimui. Tai daugiau panašu į telefono krovimą – tik automobilis yra kur kas didesnis telefonas, o kroviklis gali būti labai skirtingo galingumo.
Įkrovimo tipai skirstomi į tris pagrindines kategorijas. Lėtas krovimas (AC, 1 fazė) – tai tas pats, kas namų rozetė arba specialus 16A lizdas garaže. Galia – apie 2,3–3,7 kW. Jei turite 60 kWh bateriją ir ji visiškai išsikrovė, tokiu tempu ją pilnai įkrausite maždaug per 16–26 valandas. Naudinga nakčiai, bet kelionei per dieną – beveik nenaudinga.
Vidutinio greičio krovimas (AC, 3 fazės) – čia galia siekia 11–22 kW. Dauguma viešų įkrovimo stotelių mieste veikia šiuo principu. 60 kWh baterija įsikraus per 3–6 valandas. Puiku, jei automobilį palikote prekybos centre ar darbo vietoje.
Greitas krovimas (DC) – čia prasideda tikras malonumas. Galia nuo 50 kW iki 350 kW. Modernus elektromobilis prie 150 kW kroviklio per 20–30 minučių gali pasipildyti 80% baterijos. Svarbi detalė: krovinamas nuo 80% iki 100% visada lėčiau – tai baterijos apsaugos mechanizmas, todėl rekomenduojama greito krovimo stotelėse sustoti iki 80% ir važiuoti toliau.
Praktinis patarimas: prieš perkant elektromobilį, tikrai verta patikrinti, kokio galingumo kroviklį palaiko konkretus modelis. Pavyzdžiui, kai kurie automobiliai palaiko tik 50 kW DC krovimą, o kiti – 250 kW. Prie 150 kW stotelės abu stovės, bet vienas įsikraus tris kartus greičiau.
Lietuvos įkrovimo tinklas: žemėlapis, kuris keičiasi kiekvieną mėnesį
Situacija Lietuvoje yra gana dinamiška – ir tai yra ir geras, ir blogas ženklas. Geras, nes infrastruktūra auga. Blogas, nes bet koks skaičius, kurį čia pateiksite, po pusės metų gali būti pasenęs.
Šiuo metu pagrindiniai žaidėjai Lietuvos įkrovimo rinkoje yra keli: „Ignitis ON” valdo vieną didžiausių tinklų šalyje, apimantį tiek miestų centrus, tiek magistrales. „Eleport” aktyviai plečiasi prekybos centruose ir daugiabučių kvartaluose. „Virta” ir „Recharge” taip pat turi stotelių, ypač prie viešbučių ir verslo centrų. Be to, veikia europinis tinklas, kuriam priklauso stotelės prie „Circle K” ir „Neste” degalinių – ir tai yra vienas patogiausių sprendimų kelionėms per šalį.
Magistraliniai koridoriai – Vilnius–Kaunas–Klaipėda – šiandien yra pakankamai gerai aprūpinti greito krovimo stotelėmis. Teoriškai galima nuvažiuoti be didelių problemų. Tačiau vos nukrypus nuo pagrindinių kelių – į Dzūkiją, Žemaitiją ar Aukštaitijos gilumą – situacija pastebimai prastėja. Mažesniuose miesteliuose stotelių arba nėra, arba jos yra lėto tipo, arba – ir tai yra tikra problema – jos neveikia.
Stotelių gedimų klausimas Lietuvoje vis dar yra skaudus. Vartotojai socialiniuose tinkluose reguliariai skundžiasi, kad atvažiavę prie stotelės randa „Out of service” pranešimą. Kai kurie operatoriai reaguoja greitai, kiti – per kelias dienas. Todėl praktinis patarimas: visada turėkite planą B. Prieš ilgą kelionę patikrinkite stotelių būklę realiuoju laiku – tai galima padaryti per programėles „PlugShare”, „ABRP” (A Better Route Planner) arba konkretaus operatoriaus aplikaciją.
Daugiabučių gyventojų dilema: kai garažo nėra, o laidas per langą neišmesi
Tai bene didžiausias elektromobilių plitimo stabdys Lietuvoje – ir apie tai kalbama per mažai. Žmogus, gyvenantis name su garažu, gali įsirengti namų kroviklį ir kiekvieną rytą išvažiuoti su pilna baterija. Tačiau daugiabučio gyventojas, kurio automobilis stovi gatvėje arba bendrame kieme, yra visiškai kitoje situacijoje.
Statistiškai daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose. Tai reiškia, kad elektromobilis jiems – tai kasdienė priklausomybė nuo viešų stotelių. O viešos stotelės ne visada yra šalia namų, ne visada laisvos ir ne visada veikiančios.
Sprendimai egzistuoja, bet reikalauja pastangų. Kai kurios savivaldybės pradėjo įrenginėti įkrovimo stotelių daugiabučių kiemuose – tam yra ES fondų lėšų. Vilniuje ir Kaune tokių projektų jau yra, tačiau jie dar toli nuo masiškumo. Daugiabučių bendrijoms galima kreiptis dėl bendro kroviklio įrengimo – tai reikalauja bendrijos sprendimo ir tam tikrų investicijų, bet ilgainiui apsimoka.
Praktinis patarimas daugiabučio gyventojams, svarstantiems elektromobilį: pirmiausia išsiaiškinkite, kur yra artimiausios viešos stotelės nuo jūsų namų ir darbo vietos. Jei abi yra per 500 metrų – galite drąsiai svarstyti pirkimą. Jei nei vienos nėra per kilometrą – palaukite, kol infrastruktūra pasivys, arba rinkitės hibridą kaip pereinamąjį variantą.
Žiema, šaltis ir baterija: mitas ar tikra problema?
Lietuvos klimatas nėra draugiškas elektromobilių baterijoms. Tai faktas, kurį reikia priimti, o ne ignoruoti. Žiemą, kai temperatūra krenta žemiau nulio, baterijos talpa realiai sumažėja – priklausomai nuo modelio ir temperatūros, galite prarasti nuo 15% iki 40% deklaruoto ridinio. Pridėkite prie to šildymą salone, kuris taip pat eikvoja energiją, ir gausite situaciją, kai automobilis, vasarą nuvažiuojantis 400 km, žiemą realiai nuvažiuos 250–280 km.
Tačiau čia yra keletas gudrybių, kurios tikrai padeda. Pirmiausia – šildykite automobilį dar prijungtą prie kroviklio. Dauguma modernių elektromobilių leidžia nustatyti išvykimo laiką, ir automobilis pats pasišildys saloną bei bateriją prieš jums sėdant. Taip baterija bus optimalioje temperatūroje ir energija šildymui bus paimta iš tinklo, o ne iš baterijos.
Antra – naudokite sėdynių ir vairo šildymą vietoj oro šildymo. Tai žymiai efektyviau energijos požiūriu. Trečia – žiemą planuokite maršrutus konservatyviau: skaičiuokite ne deklaruotą ridą, o apie 70% jos. Geriau atvykti su 20% baterijos nei stovėti prie kelio.
Dar vienas aspektas: greito krovimo greitis žiemą taip pat sumažėja, jei baterija šalta. Todėl pirmoji stotelė žiemos kelionėje gali būti lėtesnė – baterija turi sušilti. Vėlesnės stotelės bus greitesnės. Tai normalu ir nereikia panikuoti.
Kainų labirintas: mokėjimo sistemos, kurios kartais varo iš proto
Vienas didžiausių elektromobilių vartotojų nusiskundimų – įkrovimo kainų ir mokėjimo sistemų chaosas. Skirtingi operatoriai – skirtingos programėlės, skirtingos kainos, skirtingi tarifų modeliai. Kai kurie ima už kWh, kiti – už minutę, dar kiti – už sesiją. Ir visa tai gali labai skirtis.
Pavyzdžiui, jei mokate už minutę prie lėto kroviklio, bet jūsų automobilis palaiko tik 11 kW, o kroviklis gali duoti 22 kW – mokate už potencialą, kurio neišnaudojate. Tai nėra sąžininga, bet tai yra realybė kai kuriuose tinkluose.
Kainos Lietuvoje svyruoja maždaug nuo 0,25 iki 0,55 euro už kWh viešose stotelėse. Greito krovimo stotelės paprastai brangesnės. Namų krovimas – pigiausias variantas, ypač jei turite naktinį elektros tarifą. Naktiniu tarifu įkrautas elektromobilis 100 km kainuoja apie 2–3 eurus, kas yra kelis kartus pigiau nei benzinas.
Praktinis patarimas: verta turėti kelių operatorių korteles arba programėles. „Ignitis ON” kortelė veiks jų tinkle, bet ne „Eleport” stotelėse be papildomos registracijos. Roaming’o galimybės tarp operatorių Lietuvoje dar nėra tokios sklandžios kaip Vakarų Europoje, nors situacija gerėja. Europoje veikianti „Plugsurfing” arba „IONITY” kortelė gali praversti keliaujant užsienyje.
Ateitis, kuri jau čia: ko tikėtis per artimiausius penkerius metus
ES reglamentai numato, kad nuo 2035 metų naujų vidaus degimo variklių automobilių pardavimas bus uždraustas. Tai reiškia, kad infrastruktūros plėtra nėra pasirinkimas – ji yra būtinybė. Ir pinigai tam jau skiriami: tiek ES fondai, tiek privatūs investuotojai mato, kad elektromobilių rinka augs, o kartu augs ir poreikis krovimo paslaugoms.
Lietuvoje artimiausiais metais planuojama žymiai išplėsti greitojo krovimo stotelių tinklą prie pagrindinių kelių. Taip pat vyksta diskusijos dėl privalomų reikalavimų naujuose daugiabučiuose ir biurų pastatuose – kad jie turėtų iš anksto paruoštą infrastruktūrą krovimui. Tai vadinamasis „kabelių dėjimas iš anksto” – pigiau įrengti vamzdelius statybų metu nei kasti vėliau.
Technologijų pusėje taip pat vyksta pokyčiai. Naujos kartos baterijos (kietojo elektrolito) žada geresnį veikimą šaltyje ir greitesnį krovimą. Kai kurie gamintojai jau kalba apie 10–15 minučių krovimą iki 80%. Tai reikš, kad sustojimas prie stotelės taps panašus į sustojimą prie degalinės – greitas ir neskausmingas.
Taip pat verta paminėti dvikryptį krovimą (V2G – Vehicle to Grid): automobilis ne tik kaupia energiją, bet ir gali ją grąžinti į tinklą arba namus. Tai reiškia, kad elektromobilis gali tapti namų energijos saugykla – dieną, kai elektra pigi (arba gaminate saulės energiją), krauti automobilį, o vakare, kai elektra brangi, naudoti automobilio bateriją namams. Kelios Europos šalys jau turi tokias sistemas, Lietuva – dar ne, bet tai tik laiko klausimas.
Elektromobiliai – ne religija, o transporto priemonė: kaip priimti protingą sprendimą
Diskusijos apie elektromobilius Lietuvoje dažnai įgauna beveik ideologinį atspalvį: vieni tvirtina, kad tai yra ateitis ir visi, kas dar vairuoja benzininį, yra atsilikę, kiti – kad tai yra „žalias burbulas” ir visi bus apgauti. Abu požiūriai yra per daug kategoriški.
Tiesa tokia: elektromobilis šiandien yra puikus pasirinkimas tam tikram gyvenimo būdui. Jei turite galimybę krauti namuose arba darbe, jei dauguma jūsų kelionių yra mieste ar regione iki 200–300 km, jei turite antrą automobilį ilgoms kelionėms arba esate pasiruošę planuoti sustojimus – elektromobilis jums greičiausiai tiks ir sutaupysite pinigų.
Jei gyvenate kaime, kur artimiausias greito krovimo taškas yra 50 km, jei reguliariai važiuojate ilgus atstumus ir neturite laiko planuoti sustojimų, jei neturite galimybės krauti namuose – galbūt dar palaukite arba apsvarstykite hibridą.
Svarbiausia – priimkite sprendimą remdamiesi savo konkrečia situacija, o ne reklaminiais brošiūrais ar baimių istorijomis. Pasikalbėkite su žmonėmis, kurie jau vairuoja elektromobilius panašiomis sąlygomis kaip jūs. Išbandykite nuomai prieš perkant. Ir nepamirškite: infrastruktūra tobulėja kiekvieną mėnesį – tai, kas buvo problema prieš dvejus metus, šiandien gali jau būti išspręsta.
Lietuvos elektromobilių istorija dar tik rašoma. Ir gana įdomiai.