Vėžys – ne likimas, o dažnai pasirinkimas
Daugelis žmonių onkologines ligas laiko kažkuo, kas nutinka „šiaip sau” – tarsi žaibas iš giedro dangaus. Susirgai ir susirgai, nieko čia nepadarysi. Toks mąstymas yra ne tik klaidingas, bet ir pavojingas, nes atima iš žmogaus galimybę veikti. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 30–50 procentų visų vėžio atvejų galima išvengti keičiant gyvenimo būdą ir laiku atliekant profilaktinius tyrimus. Tai – ne maža dalis. Tai – milijonai žmonių visame pasaulyje, kurie galėtų išgyventi.
Lietuva šiame kontekste – ne pati geriausia pavyzdys. Mūsų šalis nuolat atsiduria tarp Europos lyderių pagal onkologinių ligų mirtingumą. Storosios žarnos vėžys, plaučių vėžys, krūties vėžys, prostatos vėžys – tai diagnozės, kurios kasmet sunaikina tūkstančius šeimų. Ir vis dėlto prevencija Lietuvoje vis dar traktuojama kaip kažkas neprivalomo, antraeilio. Žmonės eina pas gydytoją tada, kai jau skauda, kai jau kažkas negerai. O tada dažnai būna per vėlu.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, kad sumažintų riziką susirgti onkologine liga. Jokios mistikos, jokių stebuklingų receptų – tik tai, ką sako mokslas ir ką rekomenduoja gydytojai.
Kas iš tikrųjų sukelia vėžį – mitas ir tikrovė
Prieš kalbant apie prevenciją, svarbu suprasti, kas vėžį sukelia. Ir čia reikia iškart pasakyti – nėra vienos priežasties. Vėžys yra ląstelių nekontroliuojamo dauginimosi liga, kurią gali išprovokuoti daugybė veiksnių: genetiniai, aplinkos, gyvenimo būdo, hormoniniai. Kartais viskas susideda kartu.
Genetika – taip, ji svarbi, bet ji nėra nuosprendis. Jei jūsų šeimoje buvo krūties ar kiaušidžių vėžio atvejų, jūsų rizika yra didesnė. Bet tai nereiškia, kad jūs tikrai susirgsit. Tai reiškia, kad turite būti atidesni, dažniau tikrintis ir atidžiau žiūrėti į savo gyvenimo būdą. BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos, pavyzdžiui, žymiai padidina krūties vėžio riziką, tačiau net ir turint šias mutacijas, profilaktinės priemonės gali labai daug padaryti.
Kur kas dažniau vėžį sukelia tai, ką mes patys darome kiekvieną dieną. Rūkymas – vienas didžiausių vėžio sukėlėjų pasaulyje. Alkoholis – taip pat. Nutukimas, fizinio aktyvumo stoka, nesveika mityba, ilgalaikis stresas, neapsaugota oda saulėje – visa tai yra rizikos veiksniai, kuriuos galime kontroliuoti. Ir tai yra gera žinia, nes tai reiškia, kad mes turime galią.
Taip pat svarbu žinoti, kad kai kuriuos vėžius sukelia infekcijos. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) sukelia gimdos kaklelio vėžį, hepatito B ir C virusai – kepenų vėžį, Helicobacter pylori bakterija – skrandžio vėžį. Nuo dalies šių infekcijų galima apsisaugoti skiepais.
Mityba kaip skydas – ką valgyti ir ko vengti
Mitybos ir vėžio ryšys yra vienas labiausiai ištirtų, bet kartu ir labiausiai klaidinančių temų. Internete pilna straipsnių apie „vėžį gydančius” maisto produktus – ciberžolę, brokolius, granatų sultis. Tiesa tokia, kad nė vienas maisto produktas pats savaime nevėžio negydys ir neišgydys. Tačiau bendra mityba – tai, ką valgome kasdien per metus ir dešimtmečius – tikrai daro skirtumą.
Pasaulio vėžio tyrimų fondas (WCRF) rekomenduoja laikytis kelių pagrindinių principų. Pirma – daugiau augalinės kilmės maisto. Daržovės, vaisiai, ankštiniai, neskaldyti grūdai – jie tiekia skaidulų, antioksidantų, vitaminų, kurie padeda organizmui kovoti su ląstelių pažeidimais. Rekomenduojama kasdien suvalgyti bent 400 gramų daržovių ir vaisių. Daugelis lietuvių šio kiekio nepasiekia.
Antra – riboti raudoną mėsą ir visiškai vengti perdirbtos mėsos. Dešros, rūkyti kumpiai, saliamiai – tai produktai, kurie tiesiogiai siejami su padidėjusia storosios žarnos vėžio rizika. Tai nereiškia, kad negalima niekada suvalgyti šašlyko, bet jei tai yra kasdienė jūsų dieta, verta rimtai pagalvoti apie pokyčius.
Trečia – kuo mažiau perdirbto maisto, cukraus, druskos. Ultraperdirbtas maistas – tai ne tik greitas maistas, bet ir daugelis pakuotų produktų, kurių sudėtyje yra dešimtys priedų. Tyrimai rodo, kad reguliarus tokio maisto vartojimas siejamas su didesne onkologinių ligų rizika.
Praktinis patarimas: nereikia iš karto keisti visko. Pradėkite nuo vieno pakeitimo per savaitę. Pirmą savaitę – vietoje dešros pusryčiams pasirinkite kiaušinius ar avižinius dribsnius. Antrą savaitę – prie kiekvieno valgio pridėkite papildomą daržovių porciją. Tokie maži žingsniai per metus virsta reikšmingais pokyčiais.
Judėjimas, svoris ir alkoholis – trys dažnai ignoruojami veiksniai
Fizinis aktyvumas – tai ne tik širdies sveikata ar gražus kūnas. Reguliarus judėjimas mažina storosios žarnos, krūties, gimdos, inkstų ir kitų vėžių riziką. Mechanizmas paprastas: judėjimas reguliuoja hormonų lygį, gerina imuninę sistemą, mažina uždegimą organizme ir padeda palaikyti sveiką kūno svorį. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę. Tai – apie 20 minučių per dieną. Greitas pasivaikščiojimas tinka.
Nutukimas yra antras pagal dydį išvengiamas vėžio rizikos veiksnys po rūkymo. Perteklinis riebalinis audinys, ypač pilvo srityje, gamina uždegimą skatinančias medžiagas ir keičia hormonų balansą. Tai tiesiogiai siejama su krūties (po menopauzės), storosios žarnos, stemplės, kasos, inkstų ir kitų vėžių rizika. Jei jūsų kūno masės indeksas viršija 30, verta rimtai kalbėtis su gydytoju apie svorio mažinimo strategiją.
Alkoholis – čia Lietuva turi ypatingą problemą. Mes esame tarp šalių, kuriose alkoholis vartojamas labiausiai Europoje. O alkoholis yra tiesioginis kancerogenų – tai yra vėžį sukeliančių medžiagų – šaltinis. Jis siejamas su burnos, gerklės, stemplės, kepenų, storosios žarnos ir krūties vėžiu. Ir čia nėra „saugios dozės” – kiekvienas papildomas alkoholio vienetas didina riziką. Tai nereiškia, kad reikia tapti abstinentu, tačiau sąmoningas alkoholio vartojimo mažinimas yra viena efektyviausių prevencijos priemonių.
Rūkymas – vis dar numeris vienas
Apie rūkymo žalą kalbama tiek daug, kad žmonės jau nebegirdi. Bet statistika vis tiek stulbina: rūkymas sukelia apie 85 procentų visų plaučių vėžio atvejų. Ir ne tik plaučių – rūkymas siejamas su burnos, gerklės, stemplės, skrandžio, kasos, inkstų, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio ir kitų organų vėžiu. Tai – ne viena liga, o dešimtys galimų onkologinių diagnozių.
Elektroninės cigaretės ir garintukai – tai ne saugus alternatyvas. Tyrimai rodo, kad jie taip pat kelia riziką, nors galbūt mažesnę nei tradicinės cigaretės. Tačiau tikslūs ilgalaikiai duomenys dar kaupiami, nes šie produktai yra palyginti nauji. Saugiausias pasirinkimas – nerūkyti visai.
Jei rūkote ir norite mesti – tai vienas geriausių dalykų, ką galite padaryti savo sveikatai. Metimo efektas pastebimas gana greitai: po 10 metų plaučių vėžio rizika sumažėja perpus, palyginti su tuo, jei toliau rūkytumėte. Lietuvoje veikia nemokama Rūkymo žalos prevencijos linija (tel. 8 800 90 900), taip pat galima kreiptis į šeimos gydytoją dėl nikotino pakaitinės terapijos ar vaistų, padedančių mesti rūkyti.
Profilaktiniai tyrimai – tai, ko daugelis vengia
Prevencija – tai ne tik gyvenimo būdo keitimas. Tai ir reguliarūs profilaktiniai tyrimai, kurie leidžia aptikti vėžį ankstyvoje stadijoje arba net ikivėžinius pakitimus, kol dar galima juos pašalinti. Anksti aptiktas vėžys gydomas kur kas sėkmingiau – tai ne frazė iš reklamos, o medicininė tikrovė.
Lietuva turi organizuotas patikros programas, kurios yra nemokamos ir prieinamos. Štai ką svarbu žinoti:
- Gimdos kaklelio vėžio patikra – moterims nuo 25 iki 60 metų kas trejus metus atliekamas tepinėlio tyrimas (PAP testas). Tai viena efektyviausių patikros programų pasaulyje.
- Krūties vėžio patikra – moterims nuo 50 iki 69 metų kas dvejus metus atliekama mamografija. Jei šeimoje buvo krūties vėžio atvejų, reikia pradėti anksčiau ir kalbėtis su gydytoju.
- Storosios žarnos vėžio patikra – vyrams ir moterims nuo 50 iki 75 metų kas dvejus metus atliekamas išmatų paslėpto kraujo tyrimas. Jei rezultatas teigiamas, skiriama kolonoskopija.
- Prostatos vėžio patikra – nėra oficialios organizuotos programos, tačiau vyrai nuo 50 metų (arba nuo 45, jei šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų) turėtų aptarti PSA tyrimo galimybę su gydytoju.
Problema ta, kad daugelis žmonių į šias programas tiesiog neateina. Kvietimo laiškas ateina, bet jis padedamas į stalčių. Kodėl? Baimė. Žmonės bijo sužinoti blogą žinią. Tačiau čia reikia suprasti paprastą logiką: jei tyrimas rodo, kad viskas gerai – puiku, galite ramiai gyventi. Jei randa kažką – tai reiškia, kad radote laiku, kai dar galima padėti. Abiem atvejais tyrimas yra geras.
Saulė, oda ir tai, ko mes Lietuvoje nepastebime
Odos vėžys – tai tema, apie kurią Lietuvoje kalbama per mažai. Mes ne Australija, ne Ispanija, bet melanoma ir kiti odos vėžio tipai pas mus taip pat diagnozuojami, ir jų skaičius auga. Priežastis – saulės ultravioletiniai spinduliai, kurie pažeidžia odos ląstelių DNR.
Apsauga nuo saulės – tai ne tik kremas paplūdimyje. Tai ir vengimas saulės aktyvumo piko valandomis (nuo 11 iki 15 val.), apsauginių drabužių dėvėjimas, kepurės naudojimas. SPF 30 ar aukštesnio faktoriaus kremas turėtų būti naudojamas ne tik atostogaujant, bet ir kasdien, ypač jei praleidžiate daug laiko lauke.
Soliariumai – tai dar vienas veiksnys, kurį verta paminėti. Jie nėra saugūs. Pasaulio sveikatos organizacija soliariumus priskiria prie I grupės kancerogenų – tai reiškia, kad jų ryšys su vėžiu yra įrodytas. Daugelyje Europos šalių soliariumai jau uždrausti asmenims iki 18 metų. Lietuvoje diskusijos šia tema tęsiasi.
Praktinis patarimas: reguliariai apžiūrėkite savo odą. Ieškokite apgamų, kurie keičia formą, spalvą, dydį, kraštus, arba pradeda kraujuoti. Jei pastebite kažką įtartino – kreipkitės į dermatologą. Melanoma, aptikta ankstyvoje stadijoje, išgydoma beveik visais atvejais. Vėlyvoje – prognozė kur kas blogesnė.
Kai prevencija tampa gyvenimo dalimi, o ne pareiga
Galbūt skaitydami šį straipsnį jaučiate, kad tai – per daug. Per daug reikia keisti, per daug reikia atsisakyti, per daug reikia stebėti. Ir iš dalies tai suprantama reakcija. Tačiau prevencija – tai ne baudžiamoji ekspedicija prieš save patį. Tai – investicija.
Svarbiausia suprasti, kad nereikia daryti visko iš karto ir tobulai. Žmogus, kuris meta rūkyti, bet toliau kartais išgeria – jau padarė milžinišką žingsnį. Žmogus, kuris pradeda vaikščioti po darbo, bet dar valgo ne itin sveikai – jau judasi teisinga kryptimi. Perfekcionizmas prevencijoje yra priešas, nes jis paralyžiuoja: „jei negaliu daryti visko, geriau nedarysiu nieko”.
Kalbant apie konkrečius žingsnius, kuriuos galima žengti jau šiandien: patikrinkite, ar gavote kvietimą į profilaktinę patikrą ir ar jau ją atlikote. Jei ne – užsiregistruokite. Pasikalbėkite su šeimos gydytoju apie savo asmeninę riziką – galbūt šeimoje buvo onkologinių ligų, galbūt turite kitų rizikos veiksnių. Gydytojas gali rekomenduoti individualų patikros planą.
Onkologinės ligos – tai ne tik medicinos problema. Tai visuomenės problema, kultūros problema, požiūrio problema. Kol mes manysime, kad prevencija – tai kažkas, kuo užsiima „kiti”, statistika nesikeis. Tačiau kiekvienas žmogus, kuris nusprendžia veikti – meta rūkyti, pradeda judėti, ateina į patikrą, pasikeičia mitybą – yra ne tik sau, bet ir visiems aplinkiniams rodantis, kad tai įmanoma ir verta. O tai, galiausiai, yra svarbiausia žinia.