Kiek iš tikrųjų uždirba Seimo nariai?
Kiekvienais rinkimų metais šis klausimas vėl iškyla į paviršių – kiek gauna Lietuvos parlamentarai ir ar tai pateisinama. Daugelis žmonių mano, kad Seimo nariai plaukioja piniguose, kiti – kad atlyginimas visai nedidelis, atsižvelgiant į darbo krūvį. Tiesa, kaip dažniausiai būna, yra kažkur per vidurį, tačiau pilnas vaizdas atsiskleidžia tik tada, kai sudedi visas išmokas, kompensacijas ir privilegijas į vieną krūvą.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Seimo nario bazinis atlyginimas skaičiuojamas pagal pareiginės algos koeficientą, kuris dauginamas iš bazinės mėnesinės algos (BMA). Seimo nario koeficientas yra 11, o tai reiškia, kad prie dabartinės BMA – 625 eurų – atlyginimas prieš mokesčius siekia apie 6 875 eurus. Po mokesčių į rankas parlamentaras gauna maždaug 4 500–4 800 eurų per mėnesį. Tai solidus atlyginimas pagal Lietuvos standartus – šalies vidurkis tesiekia apie 1 800 eurų neto.
Tačiau tai tik pradžia. Prie pagrindinio atlyginimo reikia pridėti ir visą kitą – o čia jau prasideda įdomiausia dalis.
Kas slepiasi po žodžiu „kompensacijos”
Seimo nariai gauna ne tik atlyginimą. Jie turi teisę į vadinamąją veiklos kompensaciją – tai suma, skirta parlamentaro darbui užtikrinti: ryšiams, susitikimams su rinkėjais, biuro išlaidoms. Ši kompensacija gali siekti iki kelių šimtų eurų per mėnesį ir nereikalauja griežtos ataskaitos kiekvienam centui.
Be to, parlamentarai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Vilniuje, gauna gyvenamojo ploto kompensaciją arba jiems suteikiamas valstybinis butas sostinėje. Tai ypač aktualu regionų atstovams – Seimo narys iš Klaipėdos ar Panevėžio negali kiekvieną dieną važiuoti į Vilnių ir atgal. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai parlamentarai, turintys nuosavą būstą Vilniuje, vis tiek naudojasi šia lengvata – ir tai sukelia pagrįstą visuomenės pasipiktinimą.
Transporto kompensacija – dar vienas elementas. Seimo nariai gali naudotis tarnybiniais automobiliais arba gauti kompensaciją už kelionės išlaidas. Oficialiai tai skirta tarnybinėms kelionėms, tačiau riba tarp tarnybinio ir asmeninio naudojimo ne visada aiški.
Sveikatos draudimas, gyvybės draudimas, pensijų kaupimas – visa tai taip pat įskaičiuojama į bendrą privilegijų paketą. Seimo nariai draudžiami valstybės lėšomis, o tai papildomai padidina faktinę jų darbo užmokesčio vertę.
Seimo pirmininko ir komitetų pirmininkų papildomi priedai
Ne visi parlamentarai gauna vienodai. Seimo pirmininkas, jo pavaduotojai, frakcijų seniūnai, komitetų pirmininkai – visi jie turi papildomus koeficientus prie bazinio atlyginimo. Seimo pirmininko atlyginimas gali viršyti 8 000–9 000 eurų bruto per mėnesį.
Komitetų pirmininkai gauna koeficiento padidinimą, kuris praktiškai reiškia kelis šimtus eurų priedą prie mėnesinio atlyginimo. Frakcijų seniūnai – taip pat. Taigi aktyvus parlamentarinis darbas – arba bent jau pareigų turėjimas – tiesiogiai atsiliepia kišenei.
Čia verta paminėti ir tai, kad kai kurie Seimo nariai vienu metu eina kelias pareigas – pavyzdžiui, yra ir komiteto pirmininkai, ir frakcijos seniūnai. Teoriškai tai turėtų reikšti didesnį darbo krūvį, praktiškai – ir didesnį atlyginimą. Ar visada šis krūvis yra realus? Tai jau kitas klausimas.
Pensija po mandato – tema, apie kurią kalbama tyliai
Vienas jautriausių klausimų – parlamentarų pensijos. Ilgą laiką Lietuvoje galiojo speciali Seimo narių pensijų sistema, kuri buvo kritikuojama kaip pernelyg dosnios. Reformos buvo vykdomos kelis kartus, tačiau sistema išliko sudėtinga ir ne visada skaidri.
Pagal dabartinę tvarką, Seimo nariai dalyvauja bendrojoje pensijų sistemoje, tačiau dėl aukštesnio atlyginimo ir atitinkamai didesnių įmokų jų ateities pensijos bus gerokai didesnės nei eilinio darbuotojo. Be to, parlamentarai, išdirbę tam tikrą kadencijų skaičių, turi teisę į papildomas išmokas ar ankstesnę pensiją.
Svarbu žinoti: jei Seimo narys išdirba vieną pilną kadenciją (4 metus), jo pensijų kaupimas per tą laiką bus žymiai intensyvesnis nei daugumos Lietuvos gyventojų. Tai ne privilegija tiesiogine prasme, bet sisteminė nauda, kuri kaupiasi tyliai ir nepastebimai.
Lyginant su kaimynais – ar esame išskirtiniai?
Natūraliai kyla klausimas – kaip Lietuvos parlamentarų atlyginimai atrodo Europos kontekste? Atsakymas nėra paprastas, nes reikia atsižvelgti į šalies ekonomikos dydį, pragyvenimo lygį ir bendrą atlyginimų vidurkį.
Latvijoje Seimo nario (Saeimos deputato) atlyginimas yra panašaus lygio – apie 3 500–4 000 eurų neto. Estijoje – šiek tiek daugiau, nes Estijos ekonomika stipresnė. Lenkijoje Seimo nariai gauna apie 10 000 zlotų neto (apie 2 300 eurų), kas atrodo mažiau, tačiau Lenkijoje ir pragyvenimo lygis kitoks.
Skandinavijos šalyse parlamentarų atlyginimai yra gerokai didesni absoliučiais skaičiais, tačiau ir santykis su vidutiniu šalies atlyginimu yra panašus – paprastai parlamentaras uždirba 2–3 kartus daugiau nei vidutinis darbuotojas. Lietuvoje šis santykis taip pat yra maždaug 2,5–3 kartai, taigi esame europinėje normoje.
Tačiau privilegijų paketo atžvilgiu – butai, automobiliai, kompensacijos – Lietuva atrodo gana dosniai, ypač lyginant su mažesnėmis Europos demokratijomis, kur parlamentarai dažnai patys apmoka savo kelionių ir apgyvendinimo išlaidas.
Skaidrumas ir atskaitomybė – kur galima rasti informaciją
Vienas teigiamų dalykų – Lietuvoje parlamentarų atlyginimai ir turto deklaracijos yra viešai prieinami. Kiekvienas Seimo narys privalo kasmet pateikti turto ir pajamų deklaraciją, kuri skelbiama Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėje.
Praktiniai patarimai tiems, kas nori pasitikrinti:
- Turto deklaracijos – skelbiamos vmi.lt portale, viešojoje dalyje. Galima ieškoti pagal vardą ir pavardę.
- Seimo narių atlyginimai – skelbiami lrs.lt, skiltyje apie Seimo nario statusą ir atlyginimus.
- Komitetų sudėtis ir pareigos – taip pat lrs.lt, galima matyti, kas kokias pareigas eina ir atitinkamai spėti apie atlyginimų skirtumus.
- Lobistų sąrašai ir ryšiai – VTEK (Vyriausioji tarnybinės etikos komisija) svetainėje skelbiami duomenys apie parlamentarų ryšius su lobistais.
Problema ta, kad nors informacija teoriškai yra vieša, ją surinkti ir susisteminti reikia laiko ir pastangų. Pilno, aiškaus skaičiavimo – kiek konkrečiai kainuoja vienas Seimo narys valstybei per metus – oficialiai niekas nepateikia. Tai turėtų būti daroma automatiškai ir skaidriai.
Ar Seimo nariai uždirba per daug – ar per mažai?
Ši diskusija neturi vienareikšmio atsakymo, tačiau ją verta vesti racionaliai, o ne emociškai. Viena vertus, parlamentaro darbas tikrai reikalauja laiko, žinių ir atsakomybės. Įstatymų leidyba, komitetų darbas, susitikimai su rinkėjais, tarptautiniai ryšiai – tai nėra lengva ir paprasta veikla. Jei norime, kad Seime dirbtų kompetentingi žmonės, o ne tik tie, kurie gali sau leisti dirbti mažai uždirbdami, atlyginimas turi būti konkurencingas.
Kita vertus, problema ne tiek pačiame atlyginime, kiek neproporcingose privilegijose ir jų kontrolės stokoje. Butai, automobiliai, kompensacijos be aiškios ataskaitos – tai yra sritis, kur reforma tikrai reikalinga. Daugelyje Vakarų demokratijų parlamentarai gauna solidų atlyginimą, tačiau privilegijų paketas yra žymiai mažesnis ir griežčiau kontroliuojamas.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nemažai Seimo narių turi papildomų pajamų – iš verslo, nekilnojamojo turto, konsultacinės veiklos. Tai savaime nėra draudžiama, tačiau kelia interesų konflikto klausimus. Kai parlamentaras balsuoja dėl įstatymų, kurie tiesiogiai veikia jo verslo sritį, riba tarp viešojo ir privataus intereso tampa labai plona.
Ką turėtume reikalauti kaip piliečiai – ir kodėl tai svarbu dabar
Diskusija apie Seimo narių atlyginimus ir privilegijas nėra tik pavydas ar populizmas. Tai esminis demokratijos klausimas – kaip valstybė naudoja mokesčių mokėtojų pinigus ir ar tie, kurie priima sprendimus, yra pakankamai atskaitingi visuomenei.
Keletas konkrečių dalykų, kurių verta reikalauti ir stebėti:
- Pilnas metinis ataskaitos apie privilegijų naudojimą – ne tik turto deklaracija, bet ir detalus sąrašas, kiek ir kam buvo išleistos kompensacijos.
- Aiškios taisyklės dėl tarnybinių automobilių ir butų – kas tikrai turi teisę, kas ne, ir kaip tai tikrinama.
- Interesų konfliktų registro tobulinimas – šiuo metu sistema veikia, tačiau ne visada efektyviai. Reikia griežtesnių sankcijų už nedeklaruotus interesus.
- Vieno langelio skaidrumo portalas – vieta, kur kiekvienas pilietis galėtų lengvai ir greitai rasti visą informaciją apie savo rinkimų apygardos atstovą: atlyginimą, privilegijas, balsavimus, deklaracijas.
Lietuvos pilietinė visuomenė pamažu bręsta – žmonės vis dažniau klausia, vis dažniau tikrina, vis dažniau reikalauja atsakomybės. Tai sveika tendencija. Seimo narių atlyginimai ir privilegijos nėra tabu tema – tai viešieji pinigai, ir kiekvienas mokesčių mokėtojas turi teisę žinoti, kaip jie naudojami. Kuo daugiau žmonių domėsis šia tema, tuo sunkiau bus slėpti neefektyvumą ar piktnaudžiavimą. O tai – geriausia kontrolė, kokia tik gali būti demokratinėje valstybėje.