Kai darbdavys sako „taip yra” – ar tikrai taip yra?
Kiek kartų esate girdėję iš vadovo ar personalo skyriaus žmogaus: „Na, tokia tvarka”, „Mums taip patogu”, „Visi taip dirba” – ir tyliai sutikote, nors kažkas viduje kuždėjo, kad čia kažkas ne taip? Lietuvoje ši situacija nėra išimtis. Ji yra taisyklė. Dauguma dirbančiųjų tiesiog nežino, kokias teises jiems suteikia Darbo kodeksas, o darbdaviai – ne visi, bet nemažai – tuo puikiai naudojasi.
Darbo kodeksas Lietuvoje galioja nuo 2017 metų liepos 1 dienos. Tai buvo esminis lūžis – senasis kodeksas buvo laikomas per daug griežtu darbdaviams, naujasis turėjo surasti balansą tarp lankstumo ir apsaugos. Ar rado? Tai jau kitas klausimas. Bet faktas yra toks: šiandien galiojančiame Darbo kodekse yra nemažai nuostatų, kurios realiai gina darbuotoją – jei tik tas darbuotojas apie jas žino.
Darbo sutartis – ne tik formalumas, kurį reikia pasirašyti
Pradėkime nuo pradžių. Darbo sutartis yra dokumentas, kuris nustato jūsų ir darbdavio santykių sąlygas. Skamba banaliai, bet problema ta, kad daugelis žmonių ją pasirašo neperskaitę. Arba perskaito, bet nesupranta, ką ten parašyta. Arba supranta, bet bijo klausti.
Pagal Darbo kodekso 35 straipsnį, darbo sutartyje privalo būti nurodytos esminės sąlygos: darbo funkcija, darbo užmokestis, darbo vieta, darbo pradžia. Tai minimumas. Bet yra ir daugiau dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Bandomasis laikotarpis. Jis negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai. Jei darbdavys įrašo šešis – tai neteisėta. Beje, bandomojo laikotarpio metu darbuotojas turi tas pačias teises kaip ir po jo.
- Darbo vieta. Jei sutartyje parašyta viena vieta, o jus siunčia dirbti į kitą miestą – tai jau yra darbo sąlygų keitimas, kuriam reikalingas jūsų sutikimas.
- Darbo funkcija. Jei jus priėmė buhalteriu, bet po mėnesio prašo dirbti ir sandėlininku – tai irgi nėra teisėta be atskiro susitarimo.
Praktinis patarimas: prieš pasirašydami darbo sutartį, paprašykite laiko ją perskaityti. Teisiškai jums privalo suteikti galimybę susipažinti su dokumentu. Jei darbdavys spaudžia pasirašyti čia ir dabar, be galimybės perskaityti – tai jau pirmas signalas, kad kažkas negerai.
Darbo laikas: kada „padirbėk dar valandėlę” tampa pažeidimu
Vienas labiausiai paplitusių darbo teisės pažeidimų Lietuvoje – viršvalandžiai. Ne tie, kurie oficialiai registruojami ir apmokomi, o tie „neoficialūs” – kai tiesiog liekate ilgiau, nes „reikia”, „visi lieka”, „taip priimta”.
Darbo kodeksas yra aiškus: standartinė darbo savaitė yra 40 valandų. Viršvalandžiai galimi, bet tik su darbuotojo sutikimu (išskyrus tam tikras išimtis, pavyzdžiui, avarines situacijas) ir privalo būti apmokėti ne mažiau kaip pusantro karto didesniu tarifu. Per metus viršvalandžių negali būti daugiau nei 180 valandų.
Kas dar svarbu žinoti apie darbo laiką:
- Tarp darbo dienų privalo būti ne mažiau nei 11 valandų nepertraukiamo poilsio.
- Per savaitę – ne mažiau nei 35 valandos nepertraukiamo poilsio (praktiškai tai reiškia, kad savaitgalis turi būti realus poilsis).
- Jei dirbate daugiau nei šešias valandas per dieną, turite teisę į pietų pertrauką – ne trumpesnę nei 30 minučių.
Realybė tokia, kad daugelis darbuotojų tiesiog nežino, kad viršvalandžiai turi būti registruojami. Jei darbdavys prašo pasilikti ilgiau – reikalaukite, kad tai būtų užfiksuota. Žodinis susitarimas čia neveikia – reikia rašytinio patvirtinimo arba bent jau el. laiško.
Atostogos ir ligos lapeliai – teisė, o ne privilegija
Dar viena sritis, kurioje klaidingos nuostatos klesti kaip piktžolės. Atostogos Lietuvoje – tai ne tai, ką darbdavys „leidžia”, tai tai, ką garantuoja įstatymas.
Minimali kasmetinių atostogų trukmė yra 20 darbo dienų. Tam tikroms darbuotojų grupėms – daugiau. Pavyzdžiui, neįgaliesiems – 25 darbo dienos, asmenims, auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų – 3 papildomos darbo dienos. Jei dirbate su padidinta rizika sveikatai – taip pat galite turėti teisę į papildomas atostogas.
Dėl ligos lapelių situacija irgi dažnai iškraipoma. Kai kurie darbdaviai elgiasi taip, lyg ligos lapelis būtų kažkokia ypatinga malonė arba priežastis darbuotoją laikyti nepatikimu. Tiesą sakant:
- Pirmosios dvi ligos dienos apmokamos darbdavio lėšomis – ne mažiau kaip 80 procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
- Nuo trečios dienos – „Sodra” moka 62,06 procento.
- Darbdavys negali jūsų atleisti dėl to, kad susirgote ir pateikėte ligos lapelį.
Praktinis patarimas: jei darbdavys daro spaudimą, kad neitumėte pas gydytoją arba „susitartumėte kitaip” – tai yra pažeidimas. Jūsų sveikata yra svarbesnė už bet kokią darbo situaciją, ir įstatymas jus šiuo atveju gina.
Atleidimas iš darbo: kada tai teisėta ir kada – ne
Atleidimas iš darbo – tai ta tema, kurios daugelis darbuotojų labiausiai bijo. Ir ši baimė dažnai verčia juos tylėti net tada, kai jų teisės yra akivaizdžiai pažeidžiamos. Tad išsiaiškinkime, kaip tai veikia iš tikrųjų.
Darbo kodeksas numato keletą atleidimo pagrindų. Svarbiausi iš jų:
- Darbuotojo iniciatyva. Jūs galite nutraukti darbo sutartį, įspėję darbdavį prieš 14 kalendorinių dienų. Jei darbdavys pažeidė jūsų teises – galite nutraukti sutartį nedelsdami ir reikalauti kompensacijos.
- Darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Pavyzdžiui, dėl ekonominių priežasčių. Tokiu atveju privalomas įspėjimas (paprastai prieš 1-4 mėnesius, priklausomai nuo darbo stažo) ir išeitinė išmoka.
- Darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Čia svarbu žinoti, kad vienas pažeidimas paprastai nėra pagrindas atleisti. Prieš tai turi būti taikytos drausminės nuobaudos.
Labai svarbus dalykas: jei esate atleistas, o manote, kad tai buvo neteisėta – turite tik vieną mėnesį kreiptis į darbo ginčų komisiją arba teismą. Šis terminas yra griežtas. Jei praleisiate – prarandate galimybę ginčyti atleidimą.
Išeitinė išmoka priklauso nuo darbo stažo įmonėje. Jei dirbote mažiau nei metus – pusė mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Jei daugiau nei dešimt metų – net iki šešių mėnesių. Tai nėra darbdavio gera valia – tai jūsų teisė.
Mobingas, diskriminacija ir psichologinis smurtas darbe
Apie šias temas Lietuvoje kalbama vis daugiau, bet realus supratimas, ką galima daryti, kai tai nutinka, vis dar yra menkas. Mobingas – tai sisteminis psichologinis teroras darbo vietoje. Tai ne vienkartinis nemalonus pokalbis su vadovu, tai nuolatinis, tikslingas žeminimas, izoliavimas, šaipymasis.
Nuo 2017 metų Darbo kodeksas aiškiai draudžia psichologinį smurtą darbo vietoje. Darbdavys privalo užtikrinti saugią darbo aplinką – ir tai apima ne tik fizinę, bet ir psichologinę saugą. Jei darbdavys to neužtikrina arba pats yra smurtautojas – galima kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.
Diskriminacija darbe taip pat yra draudžiama. Negalima diskriminuoti dėl lyties, amžiaus, tautybės, religijos, seksualinės orientacijos, negalios ar kitų požymių. Tai apima ir atlyginimą – už tą patį darbą moteris ir vyras turi gauti vienodą užmokestį.
Praktinis patarimas: jei patyrėte mobingą ar diskriminaciją, dokumentuokite viską. Saugokite el. laiškus, žinutes, užsirašykite datas ir aplinkybes. Liudininkai taip pat svarbūs. Be įrodymų ginčas darosi labai sudėtingas.
Valstybinė darbo inspekcija ir darbo ginčų komisija – kur kreiptis
Daugelis žmonių, susidūrę su darbo teisės pažeidimais, tiesiog pasitraukia – ieško kito darbo ir stengiasi pamiršti. Tai suprantama, bet tai reiškia, kad darbdavys ir toliau elgsis taip pat su kitais darbuotojais.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) – tai institucija, kuri prižiūri, kaip laikomasi darbo teisės normų. Galite kreiptis į ją:
- Jei manote, kad darbdavys pažeidžia darbo teisę (neapmoka viršvalandžių, nesuteikia atostogų, netinkamai registruoja darbo laiką ir pan.).
- Skundą galima pateikti anonimiškai – tai svarbu tiems, kurie bijo atsakomųjų veiksmų.
- VDI gali atlikti patikrinimą ir skirti baudas darbdaviui.
Darbo ginčų komisija – tai vieta, kur sprendžiami individualūs darbo ginčai. Kreiptis galima nemokamai, procesas yra greitesnis nei teismas. Jei nesutinkate su komisijos sprendimu – galite kreiptis į teismą.
Taip pat verta žinoti, kad profesinės sąjungos gali suteikti teisinę pagalbą savo nariams. Lietuvoje profesinių sąjungų narystė nėra labai paplitusi, bet jei jūsų įmonėje tokia yra – tai gali būti vertingas resursas.
Žinojimas – geriausia apsauga, kurią galite sau suteikti
Visa tai, kas parašyta aukščiau, yra tik dalis to, ką reglamentuoja Darbo kodeksas. Jis yra didelis, sudėtingas, pilnas išimčių ir niuansų. Bet pagrindinė žinutė yra paprasta: darbuotojas Lietuvoje turi teises, ir šios teisės yra įtvirtintos įstatyme – ne darbdavio malonėje, ne „susitarime”, ne tradicijoje.
Problema ta, kad sistema veikia tik tada, kai žmonės ja naudojasi. Darbdaviai, kurie pažeidinėja darbo teisę, dažniausiai tai daro todėl, kad žino – darbuotojai tylės. Bijos prarasti darbą, nenorės konfliktų, manys, kad vis tiek nieko nepasieksi.
Keletas praktinių dalykų, kuriuos verta padaryti dabar, nelaukiant kol iškils problema: perskaitykite savo darbo sutartį. Žinokite, kiek valandų per savaitę privalote dirbti ir kaip apmokamos viršvalandžiai. Sužinokite, kiek atostogų dienų jums priklauso. Išsaugokite visus su darbu susijusius dokumentus – sutartis, priedus, el. laiškus apie darbo sąlygas.
Darbo kodeksas nėra tobulas dokumentas. Jis buvo kritikuojamas tiek darbuotojų, tiek darbdavių pusės. Bet jis yra. Ir kol jis galioja, juo verta naudotis. Nes niekas kitas to už jus nepadarys – nei darbdavys, nei valstybė, kol nepasibeldžiate į jos duris.