Kai širdis duoda signalus: ko mes dažniausiai nepastebime
Lietuva jau daugelį metų pirmauja tarp Europos šalių pagal mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tai ne abstrakti statistika – tai mūsų kaimynai, giminės, kolegos, kurie per anksti išeina. Ir kas labiausiai liūdina – didelė dalis šių mirčių buvo išvengiamos. Ne todėl, kad nebuvo vaistų ar gydytojų, o todėl, kad žmonės per vėlai atkreipė dėmesį į tai, ką jų kūnas bandė pasakyti.
Širdies ir kraujagyslių ligos – tai plati grupė sutrikimų, apimančių širdį ir kraujagysles. Čia ir koronarinė širdies liga, ir insultas, ir širdies nepakankamumas, ir hipertenzija, ir daug kitų būklių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šios ligos kasmet nusinešia apie 17,9 milijono gyvybių visame pasaulyje – tai daugiau nei vėžys, daugiau nei diabetas, daugiau nei bet kuri kita ligų grupė.
Tačiau kalbėti apie tai reikia ne baimės sukelimo tikslu. Reikia kalbėti todėl, kad žinios gelbsti gyvybes. Ir tai – tiesiogine prasme.
Kodėl širdis serga: rizikos veiksniai, kurie slepiasi kasdienybėje
Daugelis žmonių galvoja, kad širdies ligos – tai kažkas, kas atsitinka seniems žmonėms. Arba tiems, kurių šeimoje buvo širdies problemų. Bet realybė yra kur kas sudėtingesnė ir, deja, artimesnė.
Rizikos veiksniai skirstomi į dvi grupes: tuos, kurių pakeisti negalime, ir tuos, kuriuos galime valdyti. Prie pirmųjų priskiriamas amžius (vyrams rizika didėja po 45-erių, moterims – po menopauzės), lytis, genetinis polinkis. Bet štai antroji grupė – čia ir slypi esmė.
Aukštas kraujospūdis – vadinamas tyliu žudiku, nes dažnai neturi jokių simptomų. Žmogus jaučiasi puikiai, o jo kraujagyslės tuo metu kenčia nuo nuolatinio spaudimo. Lietuvoje hipertenzija serga maždaug trečdalis suaugusiųjų, o dalis jų apie tai net nežino.
Aukštas cholesterolio lygis – dar vienas tylus veiksnys. Cholesterolis kaupiasi kraujagyslių sienelėse, siaurina jas, kol galų gale atsiranda kraujo krešulys arba visiškai užsikemša arterija.
Rūkymas – vienas labiausiai dokumentuotų širdies ligų sukėlėjų. Cigarečių dūmai pažeidžia kraujagyslių sieneles, skatina uždegimą, mažina deguonies kiekį kraujyje. Ir ne tik aktyvus rūkymas – pasyvus irgi kenkia.
Cukrinis diabetas, nutukimas, fizinis pasyvumas, stresas, alkoholis – visa tai sudaro savotišką kokteilį, kuris ilgainiui atsiliepia širdžiai. Ir problema ta, kad šie veiksniai dažnai eina kartu – žmogus, kuris mažai juda, dažnai ir valgo blogiau, ir sveria daugiau, ir kraujospūdis jo aukštesnis.
Simptomai: kada skambinti greitajai ir kada tiesiog eiti pas gydytoją
Vienas iš didžiausių mitų apie širdies priepuolį – kad jis visada atrodo kaip filmuose: žmogus sugriebia krūtinę, krenta ant žemės. Taip būna. Bet ne visada.
Širdies priepuolio simptomai gali būti labai įvairūs. Klasikinis – spaudžiantis, gniaužiantis skausmas krūtinėje, kuris gali plisti į kairę ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą. Bet kartais tai būna tik neaiškus diskomfortas, sunkumas, deginimas. Kartais – tik dusulys. Kartais – pykinimas ir prakaitavimas. Moterys ypač dažnai patiria netipinius simptomus, todėl jų širdies priepuoliai dažniau atpažįstami per vėlai.
Jei kyla įtarimas dėl širdies priepuolio – skambinkite 112 nedelsiant. Kiekviena minutė skaičiuojasi. Širdies raumuo, kuriam netenka deguonies, žūsta – ir tas procesas yra negrįžtamas. Medicinos specialistai sako: „Time is muscle” – laikas yra raumuo.
Insulto atveju naudinga prisiminti trumpinį FAST: Face (veido nukrypimas), Arms (rankos silpnumas), Speech (kalbos sutrikimas), Time (laikas – kvieskite pagalbą). Insulto atveju taip pat kiekviena minutė yra kritinė.
Tačiau yra ir mažiau dramatiški simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį ir planuotai kreiptis į gydytoją:
- Dusulys einant laiptais ar atliekant įprastą fizinį krūvį
- Širdies plakimo sutrikimai – kai širdis „prašoka”, „sustoja” ar plaka per greitai
- Kojų tinimas, ypač vakare
- Nuolatinis nuovargis be aiškios priežasties
- Galvos svaigimas ar trumpalaikis sąmonės netekimas
Nė vienas iš šių simptomų nėra „normalus senėjimas”. Visi jie nusipelno gydytojo dėmesio.
Diagnostika: ką reiškia tie visi tyrimai
Daugelis žmonių, atėję pas kardiologą, gauna ilgą tyrimų sąrašą ir nesupranta, kam visa tai reikalinga. Pabandykime tai paaiškinti paprastai.
EKG (elektrokardiograma) – tai širdies elektrinės veiklos įrašas. Greitas, neskausmingas, pigus tyrimas, kuris gali parodyti ritmo sutrikimus, širdies raumens pažeidimus, hipertrofiją. Bet jis fiksuoja tik tą momentą – todėl kartais reikalinga Holterio stebėsena, kai EKG registruojama 24–48 valandas.
Echokardiografija – tai širdies ultragarsas. Leidžia pamatyti, kaip širdis juda, kaip veikia vožtuvai, ar nėra sienelių sutrikimų. Tai vienas informatyviausių neinvazinių tyrimų.
Kraujo tyrimai – cholesterolis, trigliceridai, gliukozė, troponinai (širdies raumens pažeidimo žymenys), BNP (širdies nepakankamumo žymuo). Visa tai padeda susidaryti bendrą vaizdą.
Krūvio testas (veloergometrija) – širdies veiklos stebėjimas fizinio krūvio metu. Padeda atskleisti koronarinę ligą, kuri ramybėje gali nepasireikšti.
Koronarografija – tai jau invazinis tyrimas, kai per kraujagyslę į širdies arterijas suleidžiama kontrastinė medžiaga ir daromos rentgeno nuotraukos. Tai „aukso standartas” diagnozuojant koronarinę ligą.
Svarbu suprasti: gydytojas skiria tyrimus ne tam, kad „išpumpuotų” pinigus. Kiekvienas tyrimas turi savo tikslą ir vietą diagnostikos grandinėje. Jei nesuprantate, kodėl skiriamas vienas ar kitas tyrimas – klauskite. Geras gydytojas paaiškins.
Gydymas: nuo tablečių iki operacijų
Širdies ir kraujagyslių ligų gydymas – tai ne vienas sprendimas, o kompleksinis procesas, kuris dažnai trunka visą gyvenimą. Ir čia reikia labai aiškiai pasakyti: vaistai nuo širdies ligų nėra „silpnumo” ženklas. Tai priemonė, kuri leidžia širdžiai dirbti geriau ir ilgiau.
Pagrindinės vaistų grupės:
Statinai – mažina cholesterolį. Vienas labiausiai ištirtų vaistų pasaulyje, kurių nauda yra neabejotinai įrodyta. Deja, apie juos sklando daug mitų – esą jie „gadina kepenis” ar „silpnina raumenis”. Tikrovėje šie šalutiniai poveikiai pasitaiko, bet yra gana reti ir dažniausiai praeina pakeitus preparatą.
Antihipertenziniai vaistai – mažina kraujospūdį. Jų yra kelios grupės: AKF inhibitoriai, sartanai, beta adrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, diuretikai. Gydytojas parinks tinkamą derinį pagal konkrečią situaciją.
Antiagregantai ir antikoaguliantai – mažina kraujo krešulių susidarymo riziką. Aspirinas mažomis dozėmis, klopidogrelis, varfarinas, naujos kartos antikoaguliantai – kiekvienas turi savo indikacijas.
Kai vaistų nepakanka, gali prireikti procedūrų. Stentavimas – tai procedūra, kai į susiaurėjusią arteriją įstatomas metalinis tinklelis, kuris ją išplečia ir palaiko atvirą. Aortokoronarinis šuntavimas – tai jau operacija, kai sukuriami „apvažiavimo keliai” aplink užkimštas arterijas. Širdies stimuliatoriai padeda reguliuoti širdies ritmą.
Bet svarbiausia – joks gydymas neveiks, jei žmogus nekeičia gyvenimo būdo. Tai ne papildomas patarimas, o esminis gydymo komponentas.
Prevencija: tai, ką galite padaryti jau šiandien
Prevencija skamba nuobodžiai. Bet ji veikia. Ir čia kalbame ne apie radikalius pokyčius – kalbame apie konkrečius, pasiekiamus žingsnius.
Žinokite savo skaičius. Kraujospūdis, cholesterolio lygis, gliukozė – tai pagrindiniai rodikliai, kuriuos reikia žinoti. Lietuvoje profilaktiniai sveikatos patikrinimai yra prieinami per šeimos gydytoją. Naudokitės tuo. Jei esate vyresnis nei 40 metų ir nežinote savo kraujospūdžio – tai pirmas dalykas, kurį reikia patikrinti.
Judėkite. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę. Tai nereiškia sporto salės – tai gali būti greitas ėjimas, dviratis, plaukimas, šokiai. Net 30 minučių ėjimo per dieną reikšmingai mažina širdies ligų riziką.
Valgykite protingai. Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos tyrimai rodo, kad Viduržemio jūros tipo mityba – daug daržovių, vaisių, žuvies, alyvuogių aliejaus, riešutų – reikšmingai mažina širdies ligų riziką. Tai nereiškia, kad reikia atsisakyti visų malonumų, bet reiškia, kad riebi mėsa, perdirbti maisto produktai ir cukrus turėtų būti išimtis, ne norma.
Meskite rūkyti. Tai sunkiausia, bet ir vienas efektyviausių dalykų. Po metų be cigarečių širdies priepuolio rizika sumažėja perpus. Šeimos gydytojas gali padėti – yra ir vaistų, ir psichologinės pagalbos programų.
Valdykite stresą. Lėtinis stresas tiesiogiai kenkia širdžiai – per kortizolį, per kraujospūdžio svyravimus, per uždegimą. Meditacija, kvėpavimo pratybos, psichologo pagalba – tai ne prabanga, o investicija į sveikatą.
Miegokite pakankamai. Miego trūkumas susijęs su padidėjusia hipertenzijos, nutukimo ir širdies ligų rizika. Suaugusiems reikia 7–9 valandų kokybiško miego.
Širdies ligos ir psichologinė sveikata: ryšys, apie kurį mažai kalbama
Yra vienas aspektas, kurį medicina ilgai ignoravo, bet dabar vis labiau pripažįsta: psichologinė sveikata ir širdies sveikata yra glaudžiai susijusios. Ne metaforiškai – fiziologiškai.
Depresija yra nepriklausomas širdies ligų rizikos veiksnys. Žmonės, sergantys depresija, turi reikšmingai didesnę širdies priepuolio riziką. Ir atvirkščiai – patyrę širdies priepuolį dažnai suserga depresija. Tai uždaras ratas.
Nerimas, panikos priepuoliai, potrauminis stresas – visa tai veikia širdies ritmą, kraujospūdį, uždegimo procesus organizme. Ilgalaikis psichologinis stresas skatina aterosklerozę – kraujagyslių sienelių storėjimą.
Todėl kardiologai vis dažniau dirba kartu su psichologais ir psichiatrais. Jei jūs ar jūsų artimas žmogus sirgote širdies liga ir jaučiate depresiją, nerimą, baimę – tai ne silpnumas ir ne „normalus” dalykas, su kuriuo reikia susitaikyti. Tai medicininė problema, kurią galima ir reikia gydyti.
Socialinė izoliacija taip pat yra rizikos veiksnys. Tyrimai rodo, kad vieniši žmonės turi didesnę širdies ligų riziką. Bendruomenė, draugystė, šeimos ryšiai – tai irgi širdies sveikata.
Kai širdis jau serga: gyvenimas su lėtine liga
Diagnozė – tai ne nuosprendis. Daugelis žmonių su širdies ligomis gyvena pilnavertį, aktyvų gyvenimą dešimtmečius. Bet tam reikia sąmoningo požiūrio.
Pirma ir svarbiausia – neapleiskite gydytojo vizitų. Reguliari stebėsena leidžia laiku pastebėti pokyčius ir koreguoti gydymą. Tai ne biurokratija – tai jūsų saugumas.
Vartokite vaistus taip, kaip paskirta. Viena dažniausių problemų – žmonės nustoja vartoti vaistus, kai pradeda jaustis geriau. Bet daugelis širdies vaistų veikia kaip apsauga nuo ateities įvykių, ne kaip simptomų malšinimas. Nustoti juos vartoti savo iniciatyva – pavojinga.
Turėkite veiksmų planą. Žinokite, ką daryti, jei simptomai paūmėja. Turėkite šalia savęs artimų žmonių telefonus, žinokite artimiausios ligoninės adresą. Jei gydytojas rekomendavo nitrogliceriną – turėkite jį visada su savimi.
Kalbėkite su artimaisiais. Širdies liga paveikia ne tik sergantįjį, bet ir visą šeimą. Artimieji dažnai nežino, kaip padėti, bijo per daug rūpintis arba, atvirkščiai, ignoruoja problemą. Atviras pokalbis padeda visiems.
Ir galiausiai – ieškokite paramos grupių. Lietuvoje veikia pacientų organizacijos, kurios vienija žmones su širdies ligomis. Bendravimas su žmonėmis, kurie supranta jūsų situaciją iš vidaus, yra nepakeičiamas.
Širdis – ne tik organas, bet ir pasirinkimas
Širdies ir kraujagyslių ligos nėra likimas. Žinoma, yra veiksnių, kurių nepakeisime – genai, amžius, kai kurios aplinkybės. Bet didžioji dalis to, kas lemia mūsų širdies sveikatą, priklauso nuo mūsų pačių sprendimų – kiekvieną dieną, kiekvieną valgymą, kiekvieną pasirinkimą judėti ar sėdėti.
Lietuvos situacija yra sunki, bet ne beviltiška. Pastaraisiais metais mirtingumas nuo širdies ligų šiek tiek mažėja – ir tai yra geresnės diagnostikos, geresnių vaistų, bet taip pat ir didėjančio sąmoningumo rezultatas. Žmonės vis dažniau tikrinasi kraujospūdį, vis dažniau kreipiasi į gydytojus ankstyvoje stadijoje.
Jei šis straipsnis privertė jus pagalvoti apie savo širdies sveikatą – tai jau žingsnis. Sekantis žingsnis – konkretus veiksmas. Gal tai bus skambutis šeimos gydytojui dėl profilaktinio patikrinimo. Gal tai bus vakarinis pasivaikščiojimas. Gal tai bus pokalbis su artimu žmogumi, kuris jau seniai turėjo nueiti pas gydytoją, bet vis atidėlioja.
Širdis dirba be pertraukos nuo pat gimimo. Ji niekada nepaima atostogų. Gal ir mes galėtume skirti jai šiek tiek daugiau dėmesio.