Skaitmeniniai pinigai, kurių niekas tikrai nesuprato – kol nepradėjo reguliuoti
Kriptovaliutos atsirado kaip maištas prieš sistemą. 2008-aisiais, kai pasaulinė finansų krizė parodė, kad bankai gali žlugti, o vyriausybės gali spausdinti pinigus be jokių pasekmių (bent jau trumpuoju laikotarpiu), kažkas internete paskelbė dokumentą, pasirašytą Satoshi Nakamoto vardu. Tas dokumentas aprašė Bitcoin – skaitmeninę valiutą, kurios niekas nekontroliuoja, kuri veikia be bankų, be centrinių institucijų, be tarpininkų. Idėja buvo paprasta ir kartu revoliucinė: pinigai, kurie priklauso žmonėms, o ne institucijoms.
Praėjo beveik penkiolika metų. Bitcoin dabar verta šimtus milijardų dolerių. Ethereum, Solana, Ripple, Cardano – šimtai kitų kriptovaliutų atsirado ir dalis jų išnyko. Kai kurios sukūrė tikras technologines inovacijas, kitos buvo tiesiog sukčiavimo schemos su blizgančiais logotipais. O reguliuotojai – tie patys, prieš kuriuos visa ši revoliucija buvo nukreipta – pagaliau pradeda rimtai žiūrėti į tai, kas vyksta.
Ir čia prasideda tikrai įdomus klausimas: kaip reguliuoti tai, kas buvo sukurta tam, kad būtų neįmanoma reguliuoti?
Kas iš tikrųjų yra kriptovaliuta ir kodėl tai svarbu suprasti
Prieš kalbant apie reguliavimą, verta trumpai paaiškinti, kas kriptovaliutos iš tikrųjų yra – ne techniškai, o konceptualiai. Nes dažnai žmonės klausia: ar tai tikri pinigai? Ar tai investicija? Ar tai technologija?
Atsakymas yra: priklauso. Ir tai nėra išsisukinėjimas.
Bitcoin, pavyzdžiui, daugelis ekonomistų laiko vertės saugykla – panašiai kaip auksas. Ji nėra ypač patogi kasdienėms transakcijoms (lėta, brangi komisiniais), bet žmonės ją laiko kaip apsaugą nuo infliacijos ar valiutų nuvertėjimo. Ethereum yra kažkas kito – tai platforma, ant kurios galima kurti decentralizuotas programas, ir jos valiuta ETH yra tarsi kuras šiai platformai. Stabilioji valiuta USDC yra susieta su doleriu ir naudojama kaip greitesnis, pigesnis dolerio pakaitalas tarptautiniuose pervedimuose.
Taigi kriptovaliutos nėra vienas dalykas. Jos yra kategorija, apimanti labai skirtingus instrumentus su labai skirtingomis funkcijomis. Ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl reguliavimas yra toks sudėtingas – negalima vieno įstatymo pritaikyti visiems.
Technologinis pagrindas – blokų grandinė (blockchain) – yra paskirstyta duomenų bazė, kurioje kiekviena transakcija yra įrašoma ir patvirtinama tūkstančių kompiuterių tinkle. Tai reiškia, kad nėra vieno serverio, kurį galima išjungti, nėra vieno administratoriaus, kuriam galima paskambinti. Tai ir yra esminis iššūkis reguliuotojams.
Kaip pasaulis bando suvaldyti kriptovaliutų chaosą
Reguliavimo požiūriai skirtingose šalyse skiriasi dramatiškai – nuo visiško draudimo iki entuziazmo.
Kinija pasirinko paprasčiausią kelią: uždraudė. 2021 metais Kinija oficialiai uždraudė kriptovaliutų kasimą ir prekybą jomis. Argumentai buvo finansinio stabilumo rizika, energijos eikvojimas ir pinigų plovimo grėsmė. Rezultatas? Kriptovaliutų rinka trumpai susvyravo, bet neišnyko. Kasėjai persikėlė į Kazachstaną, JAV, Rusiją. Kinijos piliečiai rado būdų naudotis VPN ir užsienio biržomis. Draudimas veikia, bet ne taip efektyviai, kaip tikėjosi Pekinas.
Europos Sąjunga pasirinko kitą kelią – reguliavimą. 2023 metais įsigaliojo MiCA reglamentas (Markets in Crypto-Assets), kuris yra pirmasis išsamus kriptovaliutų reguliavimo dokumentas pasaulyje. MiCA nustato taisykles kriptovaliutų emitentams ir paslaugų teikėjams: jie turi gauti licencijas, laikytis kapitalo reikalavimų, skaidriai informuoti vartotojus. Tai didelis žingsnis – bent jau popieriuje. Kaip tai veiks praktikoje, paaiškės artimiausiais metais.
JAV situacija yra chaotiška ir tai nėra perdėjimas. Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) ir Prekių ateities sandorių prekybos komisija (CFTC) ginčijasi, kas turi jurisdikciją. SEC teigia, kad dauguma kriptovaliutų yra vertybiniai popieriai ir turi būti reguliuojami atitinkamai. CFTC teigia, kad Bitcoin ir Ethereum yra prekės, kaip nafta ar grūdai. Teismai sprendžia šiuos ginčus, o rinka gyvena neapibrėžtumo sąlygomis. 2024 metais JAV patvirtino Bitcoin ETF fondus – tai buvo ženklas, kad institucinis priėmimas vyksta, net jei teisinis reguliavimas dar nebaigtas.
El Salvadoras nusprendė eiti visiškai priešinga kryptimi – 2021 metais Bitcoin tapo oficiali šalies valiuta. Tai buvo drąsus eksperimentas, kuris davė prieštaringų rezultatų: turizmas šiek tiek išaugo, bet tarptautinis valiutos fondas reiškė susirūpinimą, o didelė dalis gyventojų Bitcoin kaip mokėjimo priemonę naudoja retai.
Lietuvos pozicija: tarp atsargumo ir galimybių
Lietuva kriptovaliutų reguliavimo srityje turi savitą istoriją. Dar 2020–2021 metais Lietuva buvo viena populiariausių šalių kriptovaliutų įmonėms Europoje – palyginti paprastos licencijavimo procedūros ir palankus verslo klimatas pritraukė šimtus įmonių. Tačiau tai turėjo ir šešėlinę pusę: tarp registruotų įmonių buvo ir tokių, kurių veikla buvo abejotina.
Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) vėliau sugriežtino reikalavimus. Buvo įvesti griežtesni tapatybės nustatymo reikalavimai, kapitalo reikalavimai, ataskaitų teikimo prievolės. Dalis įmonių išsikėlė į kitas šalis, dalis prisitaikė.
Dabar, su MiCA reglamento įsigaliojimu, Lietuva, kaip ir visos ES šalys, turi laikytis bendros reguliavimo sistemos. Tai reiškia daugiau aiškumo, bet ir daugiau biurokratijos. Lietuvos bankas yra paskelbęs, kad aktyviai ruošiasi tapti kompetentinga institucija pagal MiCA – tai galėtų reikšti, kad Lietuva išlaikys tam tikrą patrauklumą kriptovaliutų sektoriaus įmonėms Europoje.
Praktinis patarimas lietuviams, kurie nori investuoti ar naudoti kriptovaliutas: naudokite tik licencijuotas biržas, kurios veikia pagal ES reguliavimą. Patikrinkite, ar platforma yra registruota ir prižiūrima. Coinbase, Kraken, Binance (nors pastaroji turėjo reguliacinių problemų) – tai žinomos platformos, bet visada verta patikrinti jų statusą jūsų šalyje.
Didžiausi reguliavimo iššūkiai: ko reguliuotojai tikrai bijo
Reguliuotojai turi keletą pagrindinių rūpesčių, ir verta juos suprasti, nes jie formuoja visą reguliavimo kryptį.
Pinigų plovimas ir finansavimas nusikalstamai veiklai. Tai dažniausiai minimas argumentas prieš kriptovaliutas. Ir jis turi pagrindo – kriptovaliutos buvo naudojamos nusikalstamose schemose. Tačiau tyrimai rodo, kad nusikalstama veikla sudaro mažiau nei 1% visų kriptovaliutų transakcijų. Palyginimui, grynųjų pinigų naudojimas nusikalstamoje veikloje yra kur kas labiau paplitęs. Tačiau politiškai lengviau kalbėti apie kriptovaliutas.
Vartotojų apsauga. Tai tikrai rimta problema. FTX biržos žlugimas 2022 metais, kai dingo milijardai klientų lėšų, parodė, kas nutinka, kai nėra tinkamo reguliavimo. Sam Bankman-Fried, buvęs FTX vadovas, dabar kalėjime. Tačiau žmonės, praradę santaupas, pinigų neatgavo. Reguliavimas, reikalaujantis, kad klientų lėšos būtų atskirtos nuo įmonės lėšų, yra būtinas ir pagrįstas.
Finansinis stabilumas. Kai kriptovaliutų rinka yra didelė, jos svyravimai gali turėti poveikį platesnei finansų sistemai. 2022 metų kriptovaliutų žiema – kai rinkos vertė sumažėjo daugiau nei 60% – paveikė ne tik kriptovaliutų investuotojus, bet ir kai kuriuos institucinius investuotojus bei fondus.
Mokesčių vengimas. Daugelyje šalių kriptovaliutų pajamos yra apmokestinamos, bet kontroliuoti tai sudėtinga. Reguliuotojai reikalauja, kad biržos teiktų informaciją mokesčių institucijoms – tai jau vyksta daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą.
DeFi, NFT ir kiti žvėrys: kaip reguliuoti tai, ko negalima reguliuoti tradiciškai
Jei centralizuotų kriptovaliutų biržų reguliavimas yra sudėtingas, tai decentralizuotų finansų (DeFi) reguliavimas yra dar sudėtingesnis. DeFi platformos veikia be jokio centrinio valdymo – jos yra tiesiog kodas, veikiantis blokų grandinėje. Nėra vadovo, kurį galima patraukti atsakomybėn. Nėra biuro, kurį galima uždaryti.
Reguliuotojai bando rasti atsakingus asmenis – programuotojus, kurie sukūrė protokolą, ar DAO (decentralizuotos autonominės organizacijos) narius. JAV teismai jau yra nusprendę, kad tam tikrų DeFi protokolų kūrėjai gali būti laikomi atsakingais. Tai sukelia nerimą kriptovaliutų bendruomenėje, kuri teigia, kad toks požiūris slopina inovacijas.
NFT (nepakeičiami tokenai) yra dar viena sritis, kur reguliavimas dar tik formuojasi. Ar NFT yra vertybinis popierius? Ar tai tik skaitmeninis meno kūrinys? Atsakymas priklauso nuo konkretaus NFT ir to, kaip jis buvo parduodamas. Jei NFT buvo parduodamas kaip investicija su pažadu dėl pelno – tai greičiausiai vertybinis popierius. Jei tai tiesiog skaitmeninis meno kūrinys – ne.
Praktinis patarimas: prieš investuojant į bet kokį kriptovaliutų projektą, ypač naują ar mažai žinomą, atlikite išsamų tyrimą. Patikrinkite, kas yra projekto komanda, ar ji viešai žinoma, ar yra audituotas išmanusis kontraktas, ar projektas turi realų panaudojimą. Daugelis projektų, kurie žadėjo revoliuciją, buvo tiesiog sukčiavimo schemos.
Mokesčiai ir kriptovaliutos: ką reikia žinoti kiekvienam lietuviui
Vienas iš praktiškiausių klausimų, su kuriais susiduria kriptovaliutų naudotojai Lietuvoje, yra mokesčiai. Ir čia yra daug painiavos.
Lietuvoje kriptovaliutų pajamos yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Jei pirkote Bitcoin už 1000 eurų ir pardavėte už 2000 eurų – 1000 eurų pelnas yra apmokestinamas. Standartinis GPM tarifas fiziniams asmenims yra 15% (nuo 2024 metų gali būti taikomi progresyvūs tarifai priklausomai nuo pajamų dydžio).
Tačiau yra niuansų:
- Kriptovaliutų keitimas į kitą kriptovaliutą taip pat gali būti laikomas apmokestinamu įvykiu – tai reiškia, kad jei keitėte Bitcoin į Ethereum, techniškai turėjote apskaičiuoti ir deklaruoti pelną ar nuostolį.
- Kriptovaliutų gavimas kaip atlyginimas ar atlygis už paslaugas yra apmokestinamas kaip pajamos.
- Nuostoliai gali būti atskaitomi nuo pelno, bet tik tais pačiais mokestiniais metais.
Praktinė rekomendacija: naudokite kriptovaliutų mokesčių skaičiavimo programinę įrangą – tokią kaip Koinly, CoinTracking ar TokenTax. Šios programos gali automatiškai importuoti jūsų transakcijų istoriją iš biržų ir apskaičiuoti mokestines prievoles. Tai sutaupo daug laiko ir sumažina klaidų riziką. Jei jūsų kriptovaliutų portfelis yra didelis ar sudėtingas – pasitarkite su mokesčių konsultantu, kuris turi patirties kriptovaliutų srityje.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau keletą metų aktyviai stebi kriptovaliutų rinką ir reikalauja, kad biržos teiktų informaciją apie Lietuvos rezidentų transakcijas. Negalvokite, kad kriptovaliutų pajamos yra nematomos – jos vis labiau matomos.
Kur visa tai veda: reguliavimas kaip brendimo ženklas
Kriptovaliutų reguliavimas dažnai vaizduojamas kaip kova tarp laisvės ir kontrolės, tarp inovacijų ir biurokratijos. Ir iš dalies tai tiesa. Tačiau yra ir kitas požiūris: reguliavimas yra brendimo ženklas.
Internetas taip pat buvo laukinis Vakaras savo pradžioje. Sukčiavimas, neteisėtas turinys, privatumo pažeidimai – visa tai buvo. Laikui bėgant atsirado reguliavimas: duomenų apsaugos įstatymai, vartotojų teisių apsauga internete, elektroninės komercijos taisyklės. Internetas netapo mažiau naudingas – jis tapo saugesnis ir prieinamesnis plačiajai visuomenei.
Tas pats gali nutikti su kriptovaliutomis. MiCA reglamentas Europoje, griežtėjantis reguliavimas JAV, tarptautinis bendradarbiavimas tarp finansų reguliuotojų – visa tai rodo, kad kriptovaliutos nebėra laukinis Vakaras. Jos tampa dalimi reguliuojamos finansų sistemos.
Tai reiškia mažiau laisvės kai kuriems dalyviams – ypač tiems, kurie naudojo kriptovaliutas neteisėtai. Bet tai taip pat reiškia daugiau pasitikėjimo, daugiau institucinių investicijų, daugiau stabilumo. Bitcoin ETF fondų patvirtinimas JAV 2024 metais atvėrė duris milijardams dolerių institucinių investicijų. Tai nebūtų įvykę be reguliavimo aiškumo.
Kriptovaliutų entuziastams, kurie bijo, kad reguliavimas sunaikins jų idėją, verta prisiminti: decentralizacija ir reguliavimas nėra visiškai nesuderinami. Galima turėti reguliuojamas biržas ir nereguliuojamą protokolą. Galima turėti vartotojų apsaugą ir išlaikyti technologinę inovaciją. Klausimas yra ne ar reguliuoti, bet kaip reguliuoti protingai – ir tai yra diskusija, kurioje verta dalyvauti visiems, o ne tik reguliuotojams ir lobistams.
Tad jei jus domina kriptovaliutos – nesvarbu, kaip investuotoją, technologijų entuziastą ar tiesiog smalsų žmogų – stebėkite reguliavimo pokyčius. Jie formuos šios erdvės ateitį labiau nei bet koks technologinis proveržis. Ir, svarbiausia, supraskite, ką darote su savo pinigais: kriptovaliutos gali būti puiki galimybė, bet tik tiems, kurie supranta rizikas ir veikia atsakingai.