Prisimenu, kaip prieš kelerius metus draugė persiuntė man straipsnį apie tariamai pavojingą maisto priedą, kuris „sukelia vėžį per tris savaites“. Antraštė buvo tokia dramatiška, kad iškart norėjosi ja patikėti ir persiųsti toliau. Tik po kelių minučių paieškos paaiškėjo, kad visas tekstas – prasimanytas, o „ekspertas“, kuriuo remiamasi, apskritai neegzistuoja. Ši istorija man priminė, kaip lengva pakliūti į spąstus, net jei žmogus save laiko kritiškai mąstančiu.
Informacijos srautas šiandien toks intensyvus, kad atskirti tikrą naujieną nuo išgalvotos ar iškreiptos istorijos tampa vis sunkiau. Tačiau yra keletas paprastų įpročių, kurie gali smarkiai sumažinti riziką būti apgautam.
1. Pažiūrėk, kas iš tikrųjų parašė šią naujieną
Skamba banaliai, bet dažniausiai žmonės skaito tik antraštę ir dalinasi ja net nepatikrinę, iš kokio šaltinio ji atkeliavo. Verta paskirti kelias sekundes ir pažiūrėti, ar svetainė, publikavusi straipsnį, apskritai turi redakcinę atsakomybę, kontaktus, apie skiltį. Jei domenas atrodo keistai – pavyzdžiui, imituoja žinomą portalą, bet su nedideliu pakeitimu raidėse – tai jau raudona vėliavėlė.
2. Patikrink datą
Vienas paprasčiausių dezinformacijos triukų – sena naujiena, pateikta kaip aktuali. Straipsnis apie įvykį, nutikusį prieš trejus metus, gali būti perpublikuotas taip, tarsi tai vyktų šiandien. Kartais užtenka pažiūrėti į publikavimo datą, kad viskas taptų aišku.
3. Ieškok, ar apie tai rašo ir kiti
Jei įvykis tikrai svarbus, apie jį turėtų rašyti daugiau nei vienas šaltinis. Kai naujiena atrodo sensacinga, bet niekur kitur jos nerandi – tai ženklas sustoti ir pagalvoti. Žinoma, kartais istorija pirmiausia pasirodo tik viename leidinyje, tačiau po kelių valandų ar dienos ją turėtų perimti ir kiti, jei informacija patikima.
4. Emocinga antraštė – ne visada blogis, bet dažnai signalas
Antraštės, kurios sukelia stiprų pyktį, baimę ar pasipiktinimą, dažnai kuriamos taip specialiai – kad paskatintų dalintis nesigilinant. Tai nereiškia, kad kiekviena emocinga antraštė yra melas, tačiau verta klausti savęs: ar ši istorija skamba per daug tobulai patvirtinanti tai, ką jau ir taip norėjau girdėti?
5. Patikrink nuotraukas ir vaizdo medžiagą
Nuotraukos iš vieno įvykio dažnai naudojamos kalbant apie visai kitą situaciją. Egzistuoja nemokami įrankiai, leidžiantys atlikti atvirkštinę vaizdo paiešką – įkėlus nuotrauką, galima sužinoti, kur ir kada ji buvo pirmą kartą paskelbta. Tai užtrunka vos minutę, bet dažnai atskleidžia manipuliaciją.
6. Autorius – žmogus ar šešėlis?
Jei straipsnis pasirašytas, patikrink, ar tas žmogus egzistuoja, ar rašo ir kitur, ar turi kokią nors profesinę biografiją. Straipsniai be autoriaus arba su akivaizdžiai išgalvotu vardu – dar vienas ženklas būti atsargesniam.
7. Stabtelėk prieš dalinantis
Galbūt pats svarbiausias patarimas – duoti sau laiko. Dezinformacija plinta greitai būtent todėl, kad žmonės reaguoja impulsyviai. Kelių minučių pauzė prieš paspaudžiant „dalintis“ dažnai leidžia pastebėti nesąmones, kurių įkarštyje nepamatytum.
Kodėl tai svarbu kiekvienam, o ne tik žurnalistams
Kartais atrodo, kad kritinis mąstymas – tai kažkokia specifinė žurnalistų ar tyrėjų kompetencija. Iš tikrųjų tai tiesiog įprotis, kurį gali išsiugdyti bet kas, panašiai kaip įprotį užsisegti saugos diržą. Nė vienas iš šių septynių žingsnių neužtrunka ilgai – kartu jie sudaro vos kelias minutes per dieną. Bet būtent šie keli minutės gali nulemti, ar žmogus taps dezinformacijos platintoju, ar liks tuo, kuris moka atskirti realybę nuo manipuliacijos. O tai, tiesą sakant, šiandien viena vertingiausių gyvenimo įgūdžių.