Prisimenu, kai pirmą kartą nusprendžiau imtis bėgimo rimtai. Nuėjau į artimiausią sporto prekių parduotuotą, nusižiūrėjau gražiausius batus lentynoje ir po savaitės jau gydžiau skaudančius kelius. Niekas man tuo metu nesakė, kad bėgimo bateliai – tai ne apie dizainą ar madą, o apie tai, kaip tavo pėda liečiasi su žeme. Ir kad tas kontaktas kiekvienam žmogui atrodo visiškai kitaip.
Kodėl vieni batai tinka, o kiti – ne
Pėda – tai sudėtingas mechanizmas, kuris kiekvieno žmogaus atveju veikia skirtingai. Vieni bėgiodami pėdą riečia į vidų, kiti – palieka beveik tiesiai, treti apskritai turi labai aukštą pėdos skliautą, kuris tarsi atspyriklis amortizuoja kiekvieną žingsnį. Šis judesys vadinamas pronacija, ir būtent nuo jo priklauso, kokie batai jus apsaugos nuo traumų, o kokie – priešingai, jas skatins.
Skamba sudėtingai, bet iš tikrųjų viską galima suprasti gana greitai, jei skiri tam kelias minutes ir šiek tiek sąžiningumo sau pačiam.
Trys pagrindiniai pėdos tipai
Pirmiausia – neutrali pronacija. Tai laikoma „idealiu“ variantu, kai pėda nusileidusi ant žemės tolygiai perskirsto svorį ir šiek tiek pasisuka į vidų, kad amortizuotų smūgį. Žmonėms su tokia pėda dažniausiai tinka universalūs, neutralūs bėgimo bateliai be papildomos atramos.
Antra – hiperpronacija, arba tiesiog vadinama „plokščiapėdyste“. Tokiu atveju pėda per stipriai pasisuka į vidų, o tai ilgainiui gali sukelti skausmus keliuose, klubuose ar net nugaroje. Šiuo atveju reikalingi batai su stabilumo technologija – jie tarsi „sulaiko“ pėdą nuo per didelio riedėjimo į vidų.
Trečia – supinacija, kai pėda, priešingai, per mažai pasisuka į vidų ir smūgio jėga koncentruojasi pėdos išorinėje pusėje. Tokiems bėgikams reikia batų su papildoma amortizacija, kurie kompensuotų natūralaus amortizavimo trūkumą.
Kaip sužinoti savo tipą namuose
Neįdomiausia, bet gana veiksminga – šlapios pėdos testas. Sudrėkinkite pėdą ir žengkite ant popieriaus lapo ar kartono. Pažiūrėkite į liekantį pėdsaką: jei matote beveik visą pėdą, greičiausiai turite plokščią pėdą su polinkiu į hiperpronaciją. Jei liekamas pėdsakas primena siaurą juostelę su vos pastebimu vidiniu lanku – veikiausiai jūsų pėda linkusi į supinaciją. O jei matote vidutinį lanką – tikėtina, kad esate laimingasis su neutralia pronacija.
Žinoma, šis būdas nėra šimtu procentų tikslus, bet jis duoda pirminį orientyrą. Tikslesnį vaizdą galima gauti specializuotose bėgimo parduotuvėse, kuriose specialistai analizuoja jūsų eiseną vaizdo kamera – tai vadinama gait analysis. Jei rimtai planuojate bėgioti reguliariai, verta bent kartą tokį testą atlikti.
Kas dar svarbu renkantis batus
Pėdos tipas – tai tik viena dedamoji. Svarbu atsižvelgti ir į paviršių, kuriuo dažniausiai bėgiosite – asfaltas, takelis parke ar miško takai reikalauja skirtingos padų sukibties ir amortizacijos. Taip pat verta pagalvoti apie savo svorį ir bėgimo distanciją: sunkesniam bėgikui ar ilgesnėms distancijoms dažnai reikia daugiau amortizacijos.
Nepamirškite ir dydžio – bėgimo batai paprastai renkami pusę ar visą dydį didesni nei kasdieniai, nes pėda bėgant šiek tiek išsiplečia, o pirštams reikia erdvės. Jei matuodamiesi jaučiate, kad batas spaudžia ar kojos pirštai liečia priekinę dalį – tai jau ženklas, kad reikia didesnio dydžio.
Vietoj išvadų – kelios minutės, kurios apsaugo nuo mėnesių kančių
Investicija į tinkamus bėgimo batus – tai ne prabanga, o iš esmės sveikatos draudimas savo keliams, klubams ir nugarai. Galima nusipirkti gražiausius, madingiausius batelius, bet jei jie netinka jūsų pėdos tipui, anksčiau ar vėliau kūnas apie tai primins – dažniausiai skausmingai.
Taigi prieš einant į parduotuvę, verta skirti dešimt minučių tam šlapios pėdos testui arba dar geriau – nueiti pas specialistą, kuris išanalizuos jūsų bėgimo techniką. Tai nebus laiko švaistymas – tai bus investicija, kuri atsipirks kiekviename kilometre, kurį nubėgsite be skausmo.