Šilumos siurblio naktį galima ir neišjungti: namuose su grindiniu šildymu pastovi temperatūra dažnai būna naudingesnė nei kasryt iš naujo šildomas atvėsęs pastatas. Anksčiau autorius manė, kad paprasčiausia taupyti naktį išjungiant šildymą, tačiau pasidomėjęs siurblio veikimu suprato, kad ši logika ne visada pasiteisina.
Ypač tai aktualu su grindiniu šildymu. Jei vakare šildymą visiškai išjungiu, per naktį atvėsta ne tik kambarių oras, bet ir grindys, sienos bei kitos konstrukcijos. Ryte norėdamas greitai susigrąžinti komfortišką temperatūrą priverčiu visą sistemą dirbti intensyviau.
Todėl šilumos siurblio nakčiai nebeišjungiu. Leidžiu jam palaikyti gana pastovią temperatūrą, o jei noriu vėsesnio miegamojo, nustatymą sumažinu tik šiek tiek. Taip išvengiu didelių temperatūros svyravimų. Vis dėlto toks būdas ne visais atvejais automatiškai sunaudoja mažiau elektros: daug kas priklauso nuo namo, šildymo sistemos ir jos nustatymų.
Kodėl šilumos siurbliui dažnai naudingiau dirbti tolygiai?
Šilumos siurblys veikia kitaip nei tradicinis elektrinis šildytuvas. Jis ne vien paverčia elektrą šiluma, bet ir perkelia šiluminę energiją iš lauko oro, grunto arba vandens į namų šildymo sistemą. Dėl to tinkamomis sąlygomis gali pagaminti kelis kartus daugiau šilumos energijos, nei sunaudoja elektros.
Tačiau efektyvumas priklauso nuo darbo sąlygų. Pavyzdžiui, oras–vanduo šilumos siurbliui paprastai lengviau palaikyti žemesnę šildymo sistemos vandens temperatūrą, negu staiga pašildyti vandenį iki gerokai aukštesnės.
Kai namuose temperatūra gana pastovi, siurblys gali dirbti tolygiau. Ypač tai būdinga įrenginiams su inverteriniu kompresoriumi, galintiems reguliuoti galią pagal šilumos poreikį.
Visai kitaip būna, kai vakare šildymą išjungiu, namai per naktį atvėsta, o ryte termostate nustatau keliais laipsniais aukštesnę temperatūrą. Sistemai tuomet gali prireikti didesnės galios arba aukštesnės šildymo vandens temperatūros. Kai kuriuose įrenginiuose tokiomis aplinkybėmis gali įsijungti ir papildomas elektrinis kaitinimo elementas, kuris sunaudoja daugiau elektros.
Todėl namuose su šilumos siurbliu dažnai verta vengti staigių temperatūros pokyčių. Vis dėlto nereikėtų manyti, kad nuolatinis šildymas visada ekonomiškiausias. Sumažinus kambario temperatūrą sumažėja šilumos nuostoliai, o galutinis rezultatas priklauso nuo to, ar šis sutaupymas atsveria papildomas energijos sąnaudas vėl šildant namus.
Su grindiniu šildymu vieną klaidą padaryti ypač lengva
Didžiausią skirtumą pastebiu galvodamas apie grindinio šildymo veikimą. Tokia sistema turi nemažą šiluminę inerciją: ji neįšyla ir neatvėsta taip greitai kaip kambario oras.
Jei šildymas įrengtas betoninėse grindyse, šiluma pirmiausia turi sušildyti nemažą grindų konstrukcijos masę ir tik tada palaipsniui perduodama patalpai. Todėl vienu termostato paspaudimu ryte kambario greitai nesušildysiu.
Būtent dėl to nustojau kas vakarą smarkiai mažinti temperatūrą. Jei dieną namuose palaikau 21 °C, naktį dažniausiai palieku panašų nustatymą arba sumažinu jį maždaug vienu laipsniu. Taip grindys nespėja stipriai atvėsti, o ryte nereikia ilgai laukti, kol kambariuose vėl bus malonu.
Vieno laipsnio sumažinimas nėra universali taisyklė. Viename name grindinis šildymas reaguos gana greitai, kitame temperatūrai pasikeisti gali prireikti kelių valandų. Todėl svarbu stebėti savo sistemos veikimą, o ne aklai kopijuoti kaimyno nustatymus.
Su radiatoriais situacija gali būti kitokia. Jie paprastai greičiau reaguoja į temperatūros pokyčius, todėl kai kuriuose namuose nedidelis naktinis temperatūros sumažinimas gali duoti daugiau naudos.
Temperatūrą palaikau pastovią, bet vieno nustatymo visai žiemai nepalieku
Pradėjęs reguliuoti šildymą, daugiausia dėmesio skyriau kambario termostatui. Atrodė, kad užtenka pasirinkti 21 °C ir daugiau nieko nedaryti. Tačiau šilumos siurblyje yra ir kitų nustatymų, galinčių stipriai paveikti elektros sąnaudas.
Vienas svarbiausių – šildymo kreivė. Ji nustato, kokios temperatūros vanduo tiekiamas į šildymo sistemą, priklausomai nuo lauko temperatūros. Kai lauke atšąla, sistemai paprastai reikia šiltesnio vandens, o kai oras švelnesnis, vandens temperatūrą galima sumažinti.
Jei kreivė nustatyta per aukštai, siurblys gali be reikalo ruošti karštesnį vandenį, nei reikia namui sušildyti. Tai dažnai mažina jo efektyvumą.
Todėl stengiuosi, kad sistema dirbtų su kuo žemesne vandens temperatūra, kurios pakanka komfortiškai šilumai kambariuose palaikyti. Nustatymų nekeičiu atsitiktinai, o prireikus pasikonsultuoju su šilumos siurblį įrengusiais specialistais.
Šildymo vandens temperatūros nereikėtų painioti su buitiniu karštu vandeniu. Vandens šildytuvo nustatymams taikomi atskiri higienos bei apsaugos nuo legionelių reikalavimai.
Dar vienas dalykas – elektros tarifas. Jei elektra naktį pigesnė, kartais gali apsimokėti daugiau šilumos sukaupti pastato konstrukcijose pigesnėmis valandomis. Tačiau jei naktimis lauke gerokai šalčiau, oras–vanduo siurblio efektyvumas gali sumažėti. Todėl vien elektros kainos nepakanka sprendžiant, kada geriausia šildyti.
Kaip patikrinu, ar mano pasirinktas režimas tikrai taupesnis?
Vien pagal tai, kaip dažnai girdžiu veikiant kompresorių, apie elektros sąnaudas spręsti negaliu. Šilumos siurblys gali veikti ilgiau, bet mažesne galia, arba trumpiau, tačiau gerokai intensyviau. Todėl stebiu ne veikimo laiką, o sunaudotas kilovatvalandes.
Jei šilumos siurblys turi elektros suvartojimo apskaitą, galima pažiūrėti, kiek energijos jis sunaudojo per parą. Dar tiksliau – naudoti atskirą elektros skaitiklį, jeigu jis įrengtas.
Palyginimui stengiuosi pasirinkti panašaus šaltumo dienas. Vieną laikotarpį palaikau beveik pastovią temperatūrą, kitą – išbandau nedidelį naktinį sumažinimą. Tada vertinu ne tik elektros sąnaudas, bet ir tai, ar ryte kambariuose pakankamai šilta.
Vienos dienos rezultatu nepasitikiu, nes sąnaudas veikia lauko temperatūra, vėjas, saulės šiluma, karšto vandens naudojimas ir daugybė kitų aplinkybių. Geriau stebėti ilgesnį laikotarpį ir lyginti panašias sąlygas.
Nepamirštu ir kelių paprastų dalykų. Neužstatau šildymo prietaisų baldais, pasirūpinu tinkama oro cirkuliacija, o siurblio priežiūrą atlieku pagal gamintojo rekomendacijas. Jei tai oras–oras sistema, reguliariai valau filtrus. Jei oras–vanduo – pasirūpinu, kad lauko blokui netrukdytų sniegas, lapai ar kitos kliūtys.
Dabar nebesistengiu kiekvieną naktį išjungti šildymo vien tam, kad sutaupyčiau kelias veikimo valandas. Mano namuose daug patogiau, kai sistema palaiko gana pastovią temperatūrą ir nereikia kasryt laukti, kol atšils grindys.
Svarbiausia taisyklė ne ta, kad šilumos siurblys būtinai turi veikti be pertraukos. Svarbu vengti nereikalingų temperatūros svyravimų ir pasirinkti tokį režimą, kuriuo įrenginys dirba efektyviausiai.
Vienuose namuose geriausias pasirinkimas bus beveik nekintanti temperatūra, kituose gali pasiteisinti nedidelis naktinis sumažinimas. Todėl prieš kas vakarą spaudžiant išjungimo mygtuką verta bent kelias dienas atidžiau pažiūrėti į savo šilumos siurblio nustatymus. Kartais didžiausią naudą duoda ne griežtas taupymas, o protingai sureguliuota šildymo sistema.