Pastebėję pakelėje greičio matuoklį, dažnas vairuotojas nuspaudžia stabdį ir tikisi spėti sulėtinti iki leistino greičio. Tačiau pro kamerą pravažiavus leistinu greičiu pažeidimas nebūtinai lieka neužfiksuotas. Lietuvoje naudojama skirtinga greičio kontrolės įranga, todėl vienos visiems matuokliams tinkamos „200 metrų taisyklės“ nėra.
Verta skirti tris dalykus: atstumą, kuriuo prietaisas matuoja greitį, vietą, kurioje daroma pažeidimo nuotrauka, ir kelio ruožą, kuriame skaičiuojamas vidutinis greitis. Jie nėra tapatūs. Pagal Lietuvos policijos skelbiamus įrangos aprašymus, naudojamos ir lazerinės, ir radiolokacinės sistemos, galinčios matuoti tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį.
Vieno matuoklio atstumo negalima pritaikyti visoms kameroms
Vairuotojų vadinamas „trikojis“, t. y. „PoliScan FM1“, veikia lazeriniu principu. Policija nurodo, kad jis gali automatiškai matuoti ir fiksuoti tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį. Gamintojas VITRONIC techninių duomenų puslapyje šiam modeliui nurodo 15–75 metrų veikimo intervalą. Vis dėlto šio skaičiaus negalima laikyti universaliu atsakymu apie visą Lietuvos greičio kontrolės įrangą.
Konkretaus prietaiso veikimą reikia vertinti pagal jo modelį, patvirtintą naudojimo tvarką ir įrengimo sąlygas. Vien pagal kameros korpusą patikimai nustatyti, kur prasideda matavimo zona, neįmanoma. Be to, automobilio fotografavimas ir greičio nustatymas nebūtinai vyksta tuo pačiu momentu. Todėl mintis „dar neprivažiavau objektyvo, vadinasi, laiko turiu“ neturi pagrindo.
Matomas blyksnis taip pat nėra patikimas pažeidimo ženklas. VITRONIC nurodo skirtingus apšvietimo variantus, tarp jų ir nematomą infraraudonąjį apšvietimą. Vairuotojas gali nepastebėti fiksavimo akimirkos, nors įranga savo darbą jau atlikusi.
Ženklas apie kontrolę nesuteikia papildomo atstumo sulėtinti
Informaciją apie greičio kontrolę reikia atskirti nuo paties greičio apribojimo. Susisiekimo ministerija skelbia, kad prie stacionariųjų momentinio ir vidutinio greičio matavimo sistemų įrengiami apie kontrolę informuojantys bei leistiną greitį nurodantys ženklai. Tai nėra leidimas iki kameros važiuoti greičiau.
Pavyzdžiui, jei įvažiuojate į ruožą, kuriame ženklu nustatytas 70 km/val. apribojimas, tinkamą greitį reikia pasiekti ties apribojimo pradžia. Toliau matomas matuoklis nesukuria papildomos atkarpos, kurioje dar būtų galima viršyti greitį. KET 127 punktas įpareigoja važiuoti neviršijant leistino greičio ir kartu įvertinti kelio, transporto priemonės, oro bei eismo sąlygas.
Atstumas nuo informacinio ženklo iki kameros taip pat nerodo prietaiso matavimo nuotolio. Ženklo paskirtis – informuoti, o įrangos – atlikti matavimą. Šių dviejų atstumų sutapatinimas ir sukuria klaidingą įsitikinimą, kad vairuotojas dar turi tam tikrą metrų skaičių „pasitaisyti“.
Vidutinio greičio ruože svarbus visas važiavimo laikas
Vidutinio greičio matavimo sistemoje klausimas „už kiek metrų kamera pamatuoja?“ veikimo principo neatskleidžia. Sistema užfiksuoja transporto priemonę ruožo pradžioje ir pabaigoje, o pagal atstumą bei sugaištą laiką apskaičiuoja vidutinį greitį. Būtent taip šių sistemų veikimą aiškina „Via Lietuva“.
Paprastas pavyzdys: jei visame 5 kilometrų ruože leidžiama važiuoti 90 km/val., tokiu pastoviu greičiu jam įveikti reikia 3 minučių ir 20 sekundžių. Jei atkarpa įveikiama per 3 minutes, vidutinis greitis siekia 100 km/val. Trumpas pristabdymas prie paskutinės kameros anksčiau sukaupto laiko skirtumo savaime nepanaikina.
Taip pat reikia stebėti ženklus pačiame kontroliuojamame ruože. Susisiekimo ministerija pabrėžia, kad jame gali būti nustatytas kitoks greičio apribojimas, kuriuo vairuotojai privalo vadovautis. Todėl bendras vidurkis nėra leidimas trumpesnėje atkarpoje nepaisyti mažesnio leistino greičio.
Staigus stabdymas gali sukurti dar vieną problemą
Jeigu momentinis greitis jau išmatuotas, vėlesnis sulėtinimas ankstesnio rezultato nepakeičia. Tuo tarpu staigus stabdymas gali netikėtai užklupti iš paskos važiuojantį vairuotoją. KET 135.4 papunktis draudžia staigiai stabdyti, kai tai nebūtina eismo saugumui. Tai nereiškia, kad viršijant greitį jo mažinti nereikia – mažinti reikia saugiai, nesukeliant papildomo pavojaus.
Praktinė taisyklė Lietuvos keliuose paprasta: greitį derinkite prie galiojančio apribojimo ir važiavimo sąlygų, o ne prie spėjamo kameros nuotolio. Leistinas greitis galioja visame atitinkamame ruože. Matuoklio modelio atpažinimas ar nepastebėtas blyksnis šios pareigos nekeičia.
