Spalio pabaigoje telefonas laiką pakeičia pats, o orkaitės laikrodis ar automobilio skydelis staiga parodo valanda mažiau. Paskutinį spalio sekmadienį Lietuva grįžta prie žiemos, arba standartinio, laiko: 4 valandą nakties laikrodžiai pasukami atgal į 3 valandą.
Šią datą pasirinkta tam, kad pokytis visoje Europoje įvyktų vienu metu ir kuo mažiau trukdytų darbui, kelionėms bei prekybai. Jei Europos Sąjunga visiškai atsisakytų laiko keitimo, šalims reikėtų nuspręsti, kurį laiką palikti visam laikui – vasaros ar žiemos.
Kodėl būtent paskutinis spalio sekmadienis?
Laikrodžiai sukami naktį iš šeštadienio į sekmadienį nebūtinai atsitiktinai. Savaitgalio naktį važiuoja mažiau traukinių, dirba mažiau įstaigų, o dauguma žmonių gali ramiau priprasti prie gautos ar prarastos valandos.
Spalio pabaiga pasirinkta ir dėl sezono: rytai tuo metu jau tamsūs, o vakarai trumpi. Grįžus prie standartinio laiko, ryte tampa šviesiau. Tai labiausiai pastebi tėvai, vedantys vaikus į mokyklą, anksti į darbą važiuojantys žmonės ir tie, kurių diena prasideda dar prieš aštuntą.
Vis dėlto vienos valandos pasukimas daugeliui nėra toks nekaltas. Vieni sekmadienį džiaugiasi ilgesniu miegu, o kiti vakare žvelgia pro langą ir jaučia, kad diena pasibaigė per anksti.
Ginčas vyksta ne dėl valandos, o dėl šviesos
Žmones dažniausiai erzina ne pats laikrodis, o tai, kada jie gauna dienos šviesos. Jei visam laikui būtų paliktas vasaros laikas, žiemą vakarai būtų kiek šviesesni, bet rytai dar tamsesni. Pasirinkus nuolatinį žiemos laiką, rytais aušų anksčiau, tačiau po darbo ar pamokų tamsa ateitų greičiau.
Todėl vieno tobulo sprendimo nėra. Nuo ankstyvo ryto dirbantis žmogus gali labiau vertinti šviesų rytą, o vėliau į biurą einantis ar po darbo su vaikais laiką leidžiantis žmogus greičiausiai rinktųsi šviesesnį vakarą.
Laiko keitimo šalininkai primena, kad vasarą ilgesnės šviesios vakaro valandos leidžia daugiau laiko praleisti lauke. Kritikai atsako, kad organizmui du kartus per metus tenka persiderinti: kelias dienas sunkiau užmigti ir atsikelti ryte, o įprastas ritmas išsibalansuoja.
Kas pasikeistų, jei laiko nebesuktume?
Kasdienybėje neliktų dviejų datų, kai reikia tikrinti žadintuvus, susitikimų laiką ir senesnių prietaisų ekranus. Mažiau painiavos kiltų keliaujant, dirbant pamainomis ar planuojant nuotolinius pokalbius su kitomis Europos šalimis.
Vis dėlto sprendimas būtų sudėtingesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Europos šalys turi veikti suderintai: jei kaimyninės valstybės rinktųsi skirtingai, atsirastų daugiau laiko juostų, painesni transporto tvarkaraščiai ir nepatogumų verslui bei kasdien per sieną keliaujantiems žmonėms.
ES lygmeniu idėja atsisakyti sezoninio laiko keitimo buvo svarstoma, bet bendro galutinio susitarimo dėl nuolatinio laiko pasirinkimo nėra. Kol jo nėra, Lietuvoje laikrodžiai ir toliau bus sukami pagal šiuo metu galiojančią tvarką – paskutinį kovo ir paskutinį spalio sekmadienį.
Kaip lengviau išgyventi tą vieną valandą?
Spalį laikrodį sukame atgal, todėl daugeliui prisitaikyti lengviau nei pavasarį. Vis dėlto mažiems vaikams, vyresniems žmonėms ir tiems, kurių miegas jautrus, pasikeitusi rutina gali būti juntama kelias dienas.
- Šeštadienio vakarą eikite miegoti įprastu laiku ir nebandykite „užsidirbti“ papildomo miego.
- Ryte kuo greičiau išeikite į dienos šviesą – net trumpas pasivaikščiojimas padeda kūnui suprasti naują ritmą.
- Patikrinkite ne tik žadintuvą, bet ir automobilio, orkaitės bei šildymo sistemos laiką.
- Jei pirmadienį laukia ankstyva kelionė ar svarbus susitikimas, laiką patikrinkite iš vakaro.
Kol Europa neapsisprendė, laikrodžio rodyklių sukimas išliks pažįstamu rudens ritualu. Paskutinį spalio sekmadienį gauname vieną papildomą valandą, bet kartu dar aiškiau pajuntame, kad tamsusis metų laikas jau prasidėjo.
